Žibėno bendražygio Dedo mintys apie „Rytą“ ir patarimas Sargiūnui: jį žino visa Europa

Ilgametė Vilniaus „Ryto“ krepšininkų trenerio Giedriaus Žibėno dešinioji ranka Georgios Dedas sako, kad vilniečių žygis FIBA čempionų lygoje jo nenustebino. Su LRT bendravęs krepšinio specialistas tikina, kad turnyro pusfinalyje palankesnis varžovas būtų Stambulo „Galatasaray“ klubas, nes jį „Rytas“ jau pažįsta gana artimai.

Sostinės komanda antradienį Prahoje 70:69 nugalėjo Nimburko ERA ekipą ketvirtfinalio serijoje iki 2 pergalių (2:0) ir už mažiau nei mėnesio žais išsvajotame finalo ketverte Badalonoje.

„Rytas“ buvo pirmoji Čempionų lygos komanda, užsitikrinusi kelialapį į Ispaniją. Trečiadienį prie vilniečių prisijungė Malagos „Unicaja“ krepšininkai, o kitose ketvirtfinalio porose kol kas lygybė.

G. Žibėno auklėtinių varžovu turnyro pusfinalyje taps seriją (1-1) tarp Tenerifės „La Laguna“ ir „Galatasaray“ laimėjęs klubas. Šių ekipų lemiama akistata vyks balandžio 15 d. Ispanijoje.

G. Dedas teigimu, veteranais perpildyta Tenerifės komanda yra pavojingesnė už „Rytui“ jau pažįstamą ir „Top 16“ etape įveiktą Turkijos klubą.

„Manau, kad taip, – LRT paklaustas, ar „Galatasaray“ būtų parankesnis varžovas „Rytui“, sako G. Dedas. – Tenerifės komanda turi milžinišką patirtį, jie žaidžia beveik kiekviename finalo ketverte, jį yra laimėję kelis kartus. Mes su jais žaidėme keturis kartus – laimėjome kartą, pralaimėjome tris.

Jie turi tą patį trenerį, tą patį žaidėjų branduolį. Jei leidi jiems žaisti savo žaidimą, būna labai sunku. Be to, jie pasirašė sutartį su Patty Millsu. Vienose rungtynėse gali nutikti bet kas, bet popieriuje „Galatasaray“ yra kiek naivesnė komanda – jie mažiau remiasi taktika ir daugiau žaidėjų individualia kokybe, talentu. Asmeniškai „Rytui“ palinkėčiau „Galatasaray“ klubo.“

Įdomu tai, kad dvi ketvirtfinalio akistatos tarp „La Laguna“ ir „Galatasaray“ baigėsi dramomis – Ispanijoje 1 taško persvara triumfavo šeimininkai, o Turkijoje G. Pozzecco auklėtiniai išplėšė trečiąsias serijos rungtynes laimėdami 2 taškų skirtumu.

Paklaustas, ar nustebino „Ryto“ pergalė prieš Nimburko ERA serijoje 2:0, G. Dedas tikina žinantis, kaip dirba komanda, todėl tokio rezultato buvo galima tikėtis.

„Nesu nustebęs, nes žinau, kaip dirba komanda. Žinoma, tai buvo ilgas sezonas su daugybe pakilimų ir nuosmukių, daug pokyčių komandos viduje – žaidėjai ateidavo ir išeidavo, o tai niekada nėra lengva. Tačiau kai „Rytas“ gavo šiek tiek laiko padirbėti su dabartine sudėtimi, manau, jie atrado savo chemiją ir dabar stovi ant tvirtesnio pagrindo.

Jie tikrai nusipelnė patekti į kitą etapą. Rungtynės su ERA buvo labai keistos – ji yra unikali komanda savo žaidimo stiliumi. Nesakyčiau, kad tai buvo gražus krepšinis žiūrovams, abejose rungtynėse buvo tikra kova, bet atkrintamosiose būtent tai ir svarbu: kas įdeda daugiau jėgų ir kas yra kietesnis. Taip ir atsitiko“, – mintimis dalijasi krepšinio ekspertas.

G. Dedas į „Rytą“ atvyko dar 2020 m., kai jį į klubą pasikvietė tada treneriu tapęs Donaldas Kairys. Su viso sezono komandoje neišbuvusiu lietuviu buvo atsisveikinta, o ekipos vairą tada perėmė taip pat štabe asistavęs G. Žibėnas.

Lietuvos čempionais dukart per šį laikotarpį tapęs „Ryto“ duetas išsiskyrė tik pernai – G. Dedą sostinės komandoje pakeitė suomis Vesa Vertio ir Nedas Pacevičius, o pats graikas pradėjo vyr. trenerio karjerą Belgijoje.

Etapas Ostendės „Filou“ komandoje G. Dedui nesusiklostė – kovo mėnesio pradžioje klubas atleido jį iš vyr. trenerio pareigų, tačiau jo sutartis dar galioja iki 2027 m.

LRT.lt portale – pokalbis su G. Dedu apie Vilniaus „Ryto“ kančias FIBA čempionų lygoje, klubo veidu tapusį G. Masiulį, patarimą I. Sargiūnui ir kitų ekipų dėmesį tarptautiniame fronte sužibėjusiam G. Žibėnui.

– Anksčiau minėjote, kad net ir palikus Vilnių, su G. Žibėnu kalbatės dažnai. Kaip atrodė jūsų pokalbis po „Ryto“ pergalės Čekijoje?

– Daug kalbamės su Giedriumi [Žibėnu], taip pat ir su kitais vaikinais. Tiesiog norėjau jį pasveikinti. Kalbėjomės ir prieš rungtynes su Nimburko ERA. Sakiau, kad jie to nusipelnė. Jei patekai į pusfinalį, tai reiškia, kad esi geresnė komanda. Sporte sėkmė visada vaidina tam tikrą vaidmenį, bet šiuo atveju – ne. Abejose rungtynėse buvo daug kontakto. „Rytas“ parodė charakterį antrųjų rungtynių paskutiniame kėlinyje, kai atsilikinėjo. Jie gerai gynėsi. Kad priverstum varžovus mesti pro šalį, turi žaisti gynyboje – tai nebuvo tiesiog laisvi metimai, buvo daug kovos dėl atšokusių kamuolių.

– Ar galime teigti, kad „Rytas“ iš dalies turi dar vieną papildomą, nuotolinį asistentą, žinant jūsų ir G. Žibėno ryšį?

– Nesakyčiau taip. „Ryto“ trenerių štabas yra labai geras. Pažįstu vyrus, taip pat ir tuos, kurie prisijungė šį sezoną – Nedą [Pacevičių] ir trenerį Vesą [Vertio]. Esu tikras, kad jie dirba puikiai. Mūsų santykiai su Giedriumi [Žibėnu], Gustu [Maskoliūnu] yra tokie, kad mes visus metus keičiamės idėjomis apie mano komandą, taip pat „Rytą“. Kai penkerius metus esi su kažkuo kartu, ryšys yra kitoks – pasitiki vienas kitu, išklausai vienas kitą. Tai normalūs pokalbiai.

Tai, ką „Ryto“ trenerių štabas padarė šį sezoną, nepaisant visų žaidėjų kaitos, yra nuostabu. Jordanas Walkeris išėjo prieš rungtynes su „Galatasaray“, Martynas Paliukėnas patyrė traumą, vėliau prisijungė Speedy Smithas. Speedy [Smithas] žino sistemą, miestą, komandą, bet jam vis tiek reikėjo laiko įsivažiuoti. Dabar matome, kad jis grįžo į savo tikrąjį lygį. Taip pat Augustas Marčiulionis atėjo į J. Walkerio vietą, o tai suteikė komandai daugiau balanso. Be to, prisijungė Martynas Echodas – dar vienas „Ryto“ krepšininkas, kuris viską žino, nors dar turi rasti savo vaidmenį, nes A. Gudaitis dabar žaidžia puikiai.

Treneriams nėra lengva keisti tiek daug žaidėjų sezono metu, bet jie atliko nuostabų darbą. Komanda atrodo subalansuota, o rezultatai tai rodo. Jie net laimėjo prieš „Galatasaray“ be Jordano Caroline`o ir be J. Hardingo. Tai reiškia, kad komanda turi tvirtą pagrindą, nepriklausomai nuo vieno asmens.

– Po rungtynių Čekijoje G. Žibėnas atsivėrė apie praeities nesėkmes ir klaidas. Ar sprendimas į aikštelę beveik neleisti (per 80 serijos su ERA minučių sužaidė lygiai 2 minutes) sugrįžusio M. Echodo rodo stratego brandą?

– Manau, kad taip. Kaip Giedrius [Žibėnas] minėjo, aš buvau dalis tos procedūros praėjusį sezoną, kai Marcusas Fosteris prisijungė prieš rungtynes su „Peristeri“. Tai buvo pamoka. Krepšinyje, tokiame turnyre kaip Čempionų lyga, kiekviena ataka, kiekvienas taškas yra svarbus. Tai labiau primena turnyrą, o ne ilgą sezoną. Gyvenime mokaisi iš pralaimėjimų. Pasitikėjimas Giedriumi padėjo jam prisitaikyti. Kalbant apie M. Echodą, manau, jie priėmė teisingą sprendimą.

– Sutapimas, bet su jumis trenerių štabe penkerius metus „Rytas“ Čempionų lygoje nežengė toliau „Top 16“ etapo. Tik palikus klubą, „Rytas“ pasiekia istorinį rezultatą. Kokie jausmai aplanko pamąsčius apie tai?

– Tai profesionalus sportas. Žinoma, norėčiau, kad būtume turėję tokią galimybę anksčiau, bet vasarą priėmiau sprendimą, kuris, maniau, kad bus geriausias man ir mano šeimai. Palikti „Rytą“ po tiek metų, po visos tos chemijos, pergalių ir pralaimėjimų, kurie sustiprino ryšį su sirgaliais ir klubu, nebuvo lengva. Bet aš nesigailiu, aš džiaugiuosi už juos. Krepšinyje turi judėti į priekį. Kai pasirašai sutartį su žaidėju ar eini į komandą, eini su geriausiais ketinimais, bet nežinai, ką atneš ateitis. Man patinka „Rytas“, patinka sirgaliai, būtų buvę malonu ten būti, bet į viską žiūriu šiek tiek iš šalies.

– Ar G. Žibėnas sulauks dėmesio iš galingesnių Europos klubų po sėkmingo tarptautinio sezono?

– Nežinau, ką Giedrius [Žibėnas] galvoja, mes apie tai asmeniškai nekalbėjome. Bet tikrai, jei pasieki tokį etapą Europoje, sulauki dėmesio. „Rytas“ visus šiuos metus, net jei ir nepatekdavo toliau Čempionų lygoje, tikrai turėjo gerų rungtynių, nugalėjo stiprius varžovus. Kodėl gi ne? Paprastai, kai lydi sėkmė, visi į tave žiūri.

– Vienu svarbiausiu lemiamos sezono atkarpos faktorių „Ryte“ tapo G. Masiulis. Su juo sostinės komanda jau pratęsė sutartį iki 2028 metų. Kaip jis patobulėjo jūsų akimis.

– Kai Gytis [Masiulis] prisijungė prie komandos, jam tai buvo nauja, nes komanda jau turėjo savo žaidimo stilių. Pirmaisiais metais jis daugiau žaidė ketvirtoje pozicijoje, o pastaruosius dvejus metus pasislinko į penktąją. Praėjusį sezoną visas personalas iškart sutiko, kad Gytį reikia išlaikyti. Ši sistema jam padeda save realizuoti, rasti progų metimams. Prisiminkite praėjusį sezoną, kai nugalėjome „Galatasaray“, o Gytis kaip penktas numeris tada sužaidė puikias rungtynes, man atrodo, jis tada neprametė nė vieno metimo. Jis pataiko tritaškius, kovoja.

Mane nustebino „Galatasaray“ gynyba šių metų „Top 16“ etape prieš jį – jie turėjo žinoti, kad jis pavojingas, nes jau anksčiau komandos buvo susitikusios. „Ryto“ sistema ir tai, kaip Giedrius jį naudoja, išnaudoja jo stiprybes. Gytis galbūt nėra pats garsiausias ar emocionaliausias žaidėjas, bet jis kasmet rodo vis daugiau. Sirgaliai „Ryte“ mėgsta ne tik tuos, kurie renka taškus, bet ir tuos, kurie žaidžia su aistra, krenta ant grindų dėl kamuolio – būtent tai Gytis ir daro.

– Prisiminkime lemiamą ataką Čekijoje. Joje lyderio vaidmens ėmėsi I. Sargiūnas, o kadangi tarp atakų pauzės nebuvo, J. Hardingas liko ant atsarginių suolo. Jei turėtumėte pertraukėlę, kieno rankose atsidurtų kamuolys, tokiu lemiamu momentu?

– Kartais krepšinis pats padiktuoja sprendimą. Pastaruosius du mėnesius matome, kaip žaidžia Ignas [Sargiūnas] – jo pasitikėjimas savimi yra milžiniškas. Net ir rinktinėje jis pataikė tuos tris tritaškius per trumpą laiką. Pažįstu Igną, jis nebėga nuo atsakomybės.

Manau, Augustas [Marčiulionis] priėmė brandų sprendimą perduodamas kamuolį Ignui, o šis išprovokavo pražangą ir pataikė tiek baudų, kiek reikėjo. Žinoma, jei kamuolys nueina pas J. Hardingą, irgi negali nieko sakyti, nes jis yra pagrindinis komandos metikas.

– Prieš 11 mėnesių I. Sargiūnas net nebuvo „Ryto“ rotacijoje, tačiau po serijos su Panevėžio „Lietkabeliu“, finalo su Kauno „Žalgiriu“ ir vasaros rinktinėje, viskas apsivertė aukštyn kojomis. Kokį patarimą turėtumėte tokiam krepšininkui, kuris per labai trumpą laiką tampa tokiu, kuriam keliami didžiuliai lūkesčiai?

– Praėjęs sezonas Ignui buvo keistas. Jis atėjo iš „Neptūno“ į komandą, kuri jau buvo laimėjusi čempionatą, jam reikėjo rasti savo vietą. Be to, per pirmąsias draugiškas rungtynes jis patyrė traumą ir iškrito dviems mėnesiams. Naujam žaidėjui tai labai sunku. Bet jis niekada nenustojo dirbti, niekada nesiskundė, išliko pozityvus. Šį sezoną jis pasinaudojo savo galimybe. Dabar jį žino visa Europa. Patarimas jam – tiesiog išlikti savimi. Jei jauti spaudimą ir iš tavęs tikimasi daug, vadinasi, esi geras žaidėjas, geroje komandoje. Jis tai įrodė ne vienose rungtynėse.