Ketvirtą sezoną Vilniaus „Rytui“ atstovaujantis Gytis Masiulis save jau vadina senbuviu. Šiais metais reikiamu metu ir tinkamoje vietoje iššovęs krepšininkas stipriai prisidėjo prie istorinio sostinės komandos žygio FIBA čempionų lygoje, o antradienį – dar vienas itin svarbus žingsnis metraščių link.
Giedriaus Žibėno auklėtiniai 19 val. 30 min. Čekijos sostinėje Prahoje žais antrąsias turnyro ketvirtfinalio serijos iki dviejų pergalių rungtynes.
„Rytas“ pirmąsias tarpusavio rungtynes Vilniuje laimėjo ir serijoje pirmauja 1:0. Triumfas antradienio vakarą Prahoje sostinės ekipai garantuotų kelialapį į turnyro finalo ketvertą.
Taip pat skaitykite
Prieš vieną svarbiausių sezono mūšių su LRT bendravęs G. Masiulis pasakojo, kad tiek daug šiame sezone išgyvenusi komanda nusipelno būti ten, kur yra.
„Liko tik vienas žingsnis, bet pats sunkiausias – uždaryti seriją niekada nėra lengva. Šis sezonas „Rytui“ labai sunkus, turėjome ir tą 5 iš eilės rekordinę pralaimėjimų seriją Lietuvos krepšinio lygoje, bet sezonas istorinis – patekome į „Top 8“. Džiugu, kad turime galimybę atsilyginti sirgaliams, kurie vis tikėjo mumis sunkiuoju laikotarpiu“, – Prahoje pirmadienio popietę LRT sakė G. Masiulis.
Anot krepšininko, Čempionų lygos ketvirtfinalio barjeras buvo neperžengtas taip ilgai, kad atrodė, jog tai padaryti beveik neįmanoma.
„Vienu metu net negalvojau, kad galima toliau patekti. Ir du sezonai Klaipėdos „Neptūne“ kai nepatekdavome Čempionų lygoje, čia su „Rytu“ porą kartu buvome tikrai labai arti. Tos paskutinės rungtynės būna labai skaudžios, nes dar gali patekti, skaičiuojasi taškų skirtumai... Smagu, kad paskutinėse rungtynėse turėjome viską savo rankose ir nereikėjo žiūrėti, kaip kitos dvi komandos mūsų grupėje sužais. Sugebėjome tuo pasinaudoti“, – džiaugėsi G. Masiulis.
LRT.lt. portale – išsamus pokalbis su Vilniaus „Ryto“ krepšininku, kuris pasakoja apie tėčio Tomo užkeltą kartelę ne tik žaidėjo, bet ir trenerio karjerai bei sostinės komandos amerikietiškus kalnelius šiame sezone.
– Gyti, jūsų šio sezono statistika yra geriausia iš visų sezonų praleistų „Ryte“. Kaip galima tai paaiškinti?
– Viskas po truputį susideda. Man čia jau ketvirti metai, esu „Ryto“ senbuvis. Gaunu daugiau žaidybinio laiko, ypač kai buvo dėl traumų išretėjusi komanda. Daug laiko žaidžiau ir gerai žinau savo rolę, čia gerai jaučiuosi ir tai padarė savo.
– Vienas ryškiausių šio sezono rungtynių sužaidėte tada, kai to labiausiai reikėjo – lemiame susitikime su Stambulo „Galatasaray“, praretėjus sudėčiai, surengėte karjeros pasirodymą. Kaip?
– Praktiškai šešiese ar septyniese atvažiavome. Dar du jauni žaidėjai buvo. Suteikia tos laisvės. Vienas treneris yra pasakęs: „Kuo blogiau, tuo geriau“. Gal tas ir pasiteisina.
– Krepšinio bendruomenė šiuolaikinį „Rytą“ sieja su Gyčiu Radzevičiumi, Margiriu Normantu, Martynu Echodu, bet dažnai paraštėje palieka G. Masiulį. Ar nesijauti nuvertinamas?
– Nesu tas žaidėjas, kuriam reiktų tos garbės, kad apie jį kalbėtų. Tiesiog darau savo darbą, sužaidžiau tikrai geras rungtynes, tuo labai džiaugiuosi, o čia jums, žurnalistams, darbas, kurį labiau aukštinti, kurį ne.
Taip pat skaitykite
– Kuo ši komanda, kuri pagaliau pateko tarp 8 geriausių Čempionų lygos komandų, išskirtinė?
– Aš irgi galvojau, kuo mes šiais metais esame geresni, nei tuos trejus metus kai visada kažkas nepasisekdavo. Manau, kad pagrindinė dalis yra psichologinė. Mūsų psichologinis tvirtumas – keitėsi žaidėjai, tada sugrįžo, tada žaidėme be žaidėjų, dabar sugrįžo, bet vis tiek gerai žaidžiame. Manau, kad tai yra mūsų pagrindinis variklis.
– „Rytą“ prieš šį sezoną paliko ilgametis Giedriaus Žibėno asistentas Georgios Dedas. Kaip sekasi jį pakeisti dviem specialistais – Vesa Vertio ir Nedu Pacevičiumi?
– Abu yra aukšto lygio specialistai. Vesa žaidybiniu supratimu man primena Georgios, bet jie labai skirtingo charakterio – vienas labai emocionalus graikas, o kitas santūrus suomis. Nedas taip pat – sudirbo ir vyriausiuoju treneriu kitose komandose, tikrai nemažą patirties bagažą turi.
– Ar dar komandoje juokaujate, kad N. Pacevičius buvo kitos Vilniaus komandos vyr. treneris?
– Pirmą mėnesį kažką pajuokaudavome, o dabar jau net nėra to klubo krepšinio žemėlapyje, tai nėra kada prisiminti.
– Šiame sezone tarptautiniame fronte gerai sekasi ne tik „Rytui“, bet ir „Žalgiriui“, kurio treneris yra jūsų tėtis Tomas. Ar įsivaizduojate save ateityje treniruojantį?
– Tikrai nemanau, kad kažkada galėčiau dirbti treneriu. Matau kiek tėtis sunkiai dirba, kiek rungtynių anksčiau tekdavo stebėti, po tris, keturias per dieną. Nemanau, kad galėčiau taip prisiversti, analizuoti krepšinį. Man jį labai patinka žaisti, bet strateguojančio savęs nematyčiau.
– Kodėl nepatinka analizė?
– 28 gimtadienis už savaitės, todėl dar nelabai galvoju. Nemanau, kad galėčiau treniruoti. Jo kaip žaidėjo kartelė man buvo iškelta aukštai, o kaip treneris, atrodo, dar aukščiau iškels.
– Ar dar norėtumėte paragauti legionieriaus duonos?
– Norėtųsi turėti didelę rolę. Čia esu labai laimingas Vilniuje – džiaugiuosi turėdamas nuostabią sirgalių bendruomenę, organizaciją, komandą, todėl neplanuoju. Bet niekada nesakau ne.
