Traumų, o ne varžovų šį sezoną stabdomas Vilniaus „Ryto“ lyderis Jerrickas Hardingas atskleidė, kad buvo sulaukęs Eurolygos klubų dėmesio, tačiau sprendimas likti Lietuvos vicečempionų gretose buvo lengvas. Krepšininkas prisiminė skaudų kritimą ant parketo Čempionų lygos rungtynėse su Varšuvos „Legia“, po kurio manė, kad krepšinio gali nebežaisti.
„Ryto“ krepšininkai antradienio vakarą stos į vieną svarbiausių šio sezono mūšių.
Vilniečiai turi šansą užbaigti Čempionų lygos ketvirtfinalio seriją su čekų Nimburko ERA ir tiesiausiu keliu žygiuoti į turnyro finalo ketvertą.
Taip pat skaitykite
J. Hardingui šis susitikimas – svarbiausias šiame sezone. Ne dėl to, kad jį taip vertina, o todėl, kad kitose didelės svarbos rungtynėse šiais metais jis nerungtyniavo dėl traumos.
Pirmoji įvyko praėjusių metų spalį Vilniuje: gynėjas taip šiurpiai krito ant „Twinsbet“ arenos parketo, kad visa sirgalių minia nuščiuvo. Krepšininkas tada iš arenos buvo išneštas neštuvais.
Tada atrodė, kad J. Hardingas ilgam iškris iš rikiuotės, tačiau atsigauti po kryčio amerikiečiui pavyko per mažiau nei mėnesį.
„Jei atvirai, maniau, kad krepšinio daugiau nebežaisiu. Niekada nebuvau tokioje situacijoje, kai tave išveža iš aikštelės, todėl nežinojau, ko tikėtis. Labai skaudėjo. Taip, matyti žmoną verkiančią – man tai draskė širdį. Kaip sakėte, buvo be galo šiurpu, salėje buvo tylu, o „Ryte“, Vilniuje, niekada taip nebūna. Bet viskas susitvarkė: nuvažiavau į ligoninę, mane apžiūrėjo, ir viskas buvo gerai, galėjau grįžti pas komandą. Man tai buvo labai daug iššūkių kupinas sezonas. Buvo šiek tiek apmaudu, nes praleidau keletą tikrai svarbių rungtynių. Bet aš stengiuosi išlikti profesionalus, išlaikyti teigiamą mąstymą ir toliau dirbti“, – LRT Prahoje pasakojo J. Hardingas.
Krepšininkas tada praleido itin svarbius mūšius Čempionų lygoje – nežaidė pralaimėjimu paženklintame susitikime Heidelberge bei pergale pažymėtoje išvykoje į Patrus.
Sugrįžęs iškart parodė, ko vilniečiai tą laiką neturėjo: su „Šiauliais“ pelnė 19, išvykoje su „Žalgiriu“ įmetė 20, o namuose su Heidelbergo „MLP Academics“ sukratė 30 taškų.
Antrąją šio sezono traumą J. Hardingas patyrė praėjusį mėnesį – dvi savaites nerungtyniavo dėl infekcijos tarp kojų pirštų. Ši problema gynėjui trukdė pasirodyti žūtbūtiniame Čempionų lygos „Top 16“ etapo mūšyje prieš Stambulo „Galatasaray“.
Laimei, tada ir be J. Hardingo pagalbos „Rytas“ stebuklingai išplėšė pergalę ir istorinį kelialapį į turnyro ketvirtfinalį. Į rikiuotę jo metu sugrįžęs krepšininkas pirmose pergalingose rungtynėse su Nimburko ERA pelnė 19 taškų ir pataikė rungtynes užbaigusį tritaškį.
Dabar amerikietis pasiruošęs sostinės komandai tiesti kelią link finalo ketverto – pergalės atveju antradienį „Rytas“ atsidurs būtent ten.
„Mes žinome jų žaidimo stilių, o jis gana unikalus. Manau, mes taip pat galime būti geresni. Tad padarysime tam tikrus pakeitimus, kad būtume geresni antrose rungtynėse. Manau, energija šiose rungtynėse bus labai svarbi. Jie žaidžia namuose, todėl išeis nusiteikę kovingai. Mes turime būti tam pasiruošę, bandyti atlaikyti audrą ir išlaikyti ramybę“, – antradienio akistatą vertino J. Hardingas.
LRT.lt portale – pokalbis su „Ryto“ lyderiu Jerricku Hardingu apie pokyčius komandoje, nostalgiją sugrįžus į Čekiją, sirgalių dėmesį Vilniuje ir dėmesį iš Eurolygos komandų.
– Su jumis kalbamės Čekijoje, kur prieš kelerius metus rungtyniavote Nimburko ERA klube ir turėjote puikią statistiką. Ar užplūsta nostalgija?
– Nuostabu sugrįžti. Jausmas šiek tiek keistas. Čia pradėjau savo karjerą Europoje. Esu be galo dėkingas, kad jie suteikė man galimybę pradėti profesionalo karjerą. Prahoje praleidau daug laiko, tad žinau keletą vietų. Sekmadienį vakare valgiau vietoje, kuri buvo viena mėgstamiausių senais laikais. Smagu pamatyti pažįstamų veidų. Tikėkimės, kad laimėsime.
– Nimburko ERA mėgsta ypatingas gynybos sistemas. Kuo išskirtinė „next“ gynyba, kai žaidimo du prieš du metu ginasi net trys žaidėjai?
– Jaučiu, kad niekas kitas Europoje taip nežaidžia. Jie daug rizikuoja ir turi būti labai aštrūs priimdami sprendimus. Jie itin naudoja rankas, gauna daug šansų perimti kamuolį. Manau, jiems tai naudinga, nes jie nori žaisti greitai, perima kamuolius ir akimirksniu pelno taškus. Turime stengtis riboti klaidų skaičių, kurių padarėme per daug pirmojoje pusėje Vilniuje. Antrojoje pusėje tai sutvarkėme, bet manau, kad galime būti aštresni puolime.
– Vilniuje per pirmą kėlinį „Rytas“ suklydo net 6 kartus, tačiau per kitus tris – vos du. Ką pakeitėte?
– Manau, tiesiog per daug analizavome. Žinojome, kokią gynybą jie naudos, žiūrėjome daug vaizdo medžiagos apie tai. Bet mes to nematėme visus metus. Mums prireikė šiek tiek laiko prisitaikyti. Manau, padarėme teisingus pakeitimus, bet eidami į antrąsias rungtynes, būsime dar labiau pasiruošę tai gynybai, kurią jie žaidžia.
– Šis sezonas jums itin banguojantis. Dėl traumų praleidote kelerias rungtynes, komandoje įvyko pokyčių. Kaip pavyksta susikoncentruoti, kai tiek daug šurmulio aplink?
– Tikrai sunku. Kiekvieną kartą, kai ateina naujas žaidėjas, turi prisitaikyti prie jo žaidimo, jis turi prisitaikyti prie mūsų. Manau, tęstinumas per visą sezoną yra labai svarbus. Norisi išlaikyti tą pačią sudėtį, tas pačias rotacijas, taip susikuriamas tam tikras ritmas. Bet manau, kad mes visada tikėjome. Kaip sakiau paskutinėje spaudos konferencijoje, nesvarbu, kas vyko, mūsų tikslai išliko tie patys. Žinojome, kad tunelio gale yra šviesa. Jaučiu, kad mes tiesiog stengėmės tobulėti kiekvieną dieną, nieko nepaisydami. Žinote, pralaimėjome penkerias rungtynes iš eilės Lietuvos krepšinio lygoje ir kelerias Čempionų lygoje. Mes sakėme: „Gerai, kaip bebūtų, matome potencialą, kurį turi komanda.“ Dirbome toliau ir viskas pradėjo dėliotis į vietas. Manau, dabar žaidžiame geriausią savo krepšinį.
– Pastarąjį kartą „Rytas“ pralaimėjo kovo 15 d. prieš Kauno „Žalgirį“. Tada pirmąjį kėlinį pralaimėjote net 9:35 ir atrodė, kad viskas eina blogyn. Kaip ši komanda sugebėjo apversti sezoną aukštyn kojomis?
– Ši komanda to nusipelnė. Tai atspariausia komanda, kurioje esu žaidęs. Randame būdą laimėti svarbiausias rungtynes. Manau, dabar esame tokioje pozicijoje, kokios nusipelnėme.
– Komandos treneris Giedrius Žibėnas čia dirba labai labai ilgai. Pralaimėjimų serijos metu jau pradėjo braškėti jo, kaip trenerio, kėdė. Kaip komanda išlaikė pasitikėjimą treneriu nepasiekdama teigiamų rezultatų?
– Kiekviename sezone būna amerikietiškų kalnelių. Puikiai prisimenu, kaip vieną dieną treneris atėjo į vaizdo peržiūrų kambarį ir pasakė: „Žinau, kad dabar visi pradės panikuoti, bet tai nutinka per sezoną. Turime išlikti ramūs. Mes esame geresnė komanda, nei rodome.“ Jis įskiepijo komandai pasitikėjimo. Manau, tas pokalbis su juo mums tikrai padėjo. Nuo tada pradėjome žingsniuoti teisinga linkme.
– Po jūsų kritimo rungtynėse su „Legia“ sakėte, kad daugiau nebebandysite atlikti dėjimų. Tačiau vienas momentas, panašus į dėjimą, įvyko būtent praėjusios savaitės rungtynėse su ERA. Ar toliau esate šios nuomonės?
– Nelabai bandžiau dėti, tiesiog pašokau ir norėjau įsitikinti, kad galiu užbaigti virš lanko. Bet taip, juokinga, kalbėjausi apie tai su savo treneriu. Jis sakė: „Tikriausiai nukrisi per vieną pirmųjų atakų“, ir jis man prikarksėjo, galima sakyti. Galbūt aš nukrentu per daug kartų eidamas prie krepšio ir užbaigdamas atakas. Bet yra kaip yra, aš tiesiog žaidžiu krepšinį. Dabar stengiuosi apie tai negalvoti. Kalbant apie dėjimus, jei turėsiu laisvą kelią, įdėsiu. Bet neketinu skristi per baudos aikštelę ir dėti per ką nors. Jau nebe.
– Ar „Ryto“ sirgalių bendruomenė pateisino lūkesčius apie ją išgirdus prieš sezoną?
– Tai yra net daugiau, nei tikėjausi. Žaidžiau prieš „Rytą“ anksčiau, kai buvau „Manresa“ komandoje. Galėjai jausti sirgalių energiją ir aistrą, kurią jie rodo. Vilniuje eini gatve, žmonės gali tave sustabdyti, ir tiesiog matai jų veiduose, kad jie tokie aistringi tam, ką tu darai aikštėje. Nuostabu būti to dalimi ir esu be galo dėkingas, kad esu čia.
– Ar toks sirgalių dėmesys jums patinka?
– Manau, kad tai šaunu. Aš galbūt nesu itin kalbus žmogus, bet manau, kad tikrai šaunu būti pripažintam už tai, ką darai. Ir sulaukti sėkmės aikštėje – jaučiu, kad krepšinyje pasiekiau nemažą sėkmę. Tokią, kad sirgaliai prieitų ir sakytų: „Tu mano įkvėpimas“ ar panašiai, pavyzdžiui, vaikai. Esu be galo dėkingas, kad esu tokioje pozicijoje ir darau įtaką vaikams.
– Sezono metu buvo diskusijų dėl jūsų ateities – turėjote sąlygą sutartyje dėl išpirkos į Eurolygos klubą. Ar sulaukėte dėmesio iš šio turnyro komandų?
– Buvo. Na, šiek tiek. Bet esu toks žmogus, kuris nori pabaigti tai, ką pradėjo. Pirmiausia, kai tik čia atvykau, turėjome aukštus tikslus laimėti rungtynes, kaip „Rytas“ darė ne vienus metus. Aš buvau labai sujaudintas šios galimybės. Jaučiau, kad nebūtų teisinga išvykti sezono viduryje. Norėjau likti ir pabandyti pabaigti tai, ką pradėjome. Mums liko vienas žingsnis ir galime būti finalo ketverte. Tai buvo vienas iš mūsų tikslų. Manau, net jei sezono metu turėjome didelį nuosmukį, kai pralaimėjome penkerias rungtynes iš eilės, mes patekome į Karaliaus Mindaugo taurės finalą, tai nebuvo padaryta ilgą laiką. Taip pat patekimas į aštuntuką Čempionų lygoje yra kažkas, ko „Rytas“ taip pat nebuvo padaręs. Manau, dar daug ką galime nuveikti, todėl toliau dirbsime.
– Kaip atrodė tas dėmesys iš Eurolygos?
– Nebuvo sunku apsispręsti, ar likti Vilniuje, bet kalbų buvo, tačiau nieko rimto, sakyčiau.
– Buvęs „Ryto“ aukštaūgis Jacobas Wiley LRT pasakojo, kad komandai nėra lengva, kai ji turi tris žaidėjus komandoje: Igną Sargiūną, Jordaną Walkerį ir J. Hardingą, kurie gali įmesti 40 taškų. Kaip šią situaciją matėte pats?
– Manau, su tokia rotacija irgi galėjome susižaisti. Žinote, kartais būna taip, kad mums vis dar praverstų J. Walkeris. Buvo sunku, nes Jelly [Walkeris] grįžo po traumos ir jam prireikė laiko iš tikrųjų atsistoti ant kojų ir pradėti žaisti. Manau, tokia gynėjų linija tikrai galėjo suveikti. Galėjome rasti būdą. Žinoma, tam reikia kažką paaukoti. Susitikime nėra tiek metimų, kad visi galėtų mesti po 25 metimus per rungtynes ar panašiai, nes esame aukšto lygio komandoje. Manau, prieš jam išvykstant, pradėjome šiek tiek pagauti savo ritmą. Bet yra kaip yra, buvo atlikti pakeitimai, ir manau, kad dabar esame geroje vietoje.
– Didžiąją sezono dalį iš rikiuotės buvo iškritęs Martynas Paliukėnas. Savo svarbą komandai jis įrodė pirmose Čempionų lygos ketvirtfinalio rungtynėse – jo epizodai užkurdavo areną. Kokį pavyzdį jis rodo komandai?
– Martynas yra nepakeičiamas. Sakiau tai, kai tik atvykau į Vilnių ir pamačiau jį treniruotėje. Maniau, kad jis yra vienas geriausių gynėjų, kokius esu matęs. Žinojau, kad jis bus mums labai svarbus lemiamose rungtynėse. Jis gali net neatlikti metimo, net neturėti kamuolio rankose, bet žinai, kad jis kaskart gynyboje atiduos apie 150 procentų savo jėgų. Jis yra vienas iš tų vaikinų, kurį trokšti turėti savo komandoje ir nekenti prieš jį žaisti.
– Ką jums, kaip legionieriui užsienio komandoje, reiškia apsivilkti „Ryto“ marškinėlius?
– Nesupranti, kol nepasineri į tą kultūrą, komandą ir kol nesužinai klubo istorijos. Kai sužinai tokius dalykus, apsivilkti „Ryto“ marškinėlius reiškia daug daugiau. Taip, tai reiškia viską. Stengiuosi atiduoti viską bet kuriam klubui, kuriame žaidžiu. Visada stengiuosi iš visų jėgų.
