Pasaulio bronzos medalininkė, regos negalią turinti paralimpietė Oksana Dobrovolskaja, kuriai vaikystėje neleido lankyti fizinio ugdymo pamokų, dabar yra aktyvi kovotoja už žmonių su negalia teises. Ji pabrėžia, kad sportas yra gyvybiškai būtinas kiekvienam vaikui ir suaugusiam, tad tam turi būti sudarytos visos galimybės, rašo parateam.lt.
Kovoja už vaikų įtrauktį
Trisdešimtmetė O. Dobrovolskaja šiandien skina pergales tarptautinėse arenose – ji Lietuvai atstovavo jau dvejose paralimpinėse žaidynėse ir sustoti neketina. Tačiau kelias į sportines aukštumas pigmentinį retinitą – akies tinklainę pažeidžiančią ligą – turinčiai paralimpietei nebuvo lengvas. Kai šiek tiek geriau matė ir lankė bendrojo ugdymo mokyklą, fizinio ugdymo pamokų jai lankyti tiesiog neleido.
„Kadangi prastai mačiau, mokytojas sodindavo ant suolo, rūpinosi, kad nesusižeisčiau ir nesužeisčiau kitų. Išsiprašyti judėti galėdavau tik bėgant, bet įvairūs žaidimai, kaip kvadratas, man nebuvo leidžiami. Nors buvau sportiška ir stipri, jau buvau patikėjusi, kad aš kitokia nei visi, negaliu sportuoti.
Gyvenimas apsivertė, kai perėjau į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro mokyklą – čia sportas buvo privalomas visiems. Tai atvėrė man naujus kelius, čia pasirinkau sportininkės kelią. Dėl to šiandien jaučiu, jog mano pareiga – daryti viską, kad kiekvienas vaikas galėtų patirti sporto džiaugsmą, niekam nebekiltų abejonių, kad negalia nėra stabdis“, – pasakoja O. Dobrovolskaja, pernai Lietuvos kilnaus sportininko elgesio apdovanojimuose išrinkta jaunojo sportininko pavyzdžiu už indėlį į paralimpnio sportą plėtrą, kovą už vaikų įtrauktį.
Tarp kasdienių treniruočių O. Dobrovolskaja randa laiko lankyti šalies mokyklas, skaityti pranešimus, dalyvauti įvairiuose renginiuose, skatinančiuose įtrauktį.
„Turiu sūnėną ir dukterėčią – paauglius, kurie, turėdami negalią, susiduria su panašiais iššūkiais įvairiose gyvenimo srityse. Turiu konstatuoti, kad nors situacija gerėja, dar nuveikti turime daug. Aš siekiu įrodyti, kad ir nematydamas gali regėti ir patirti pasaulį. Ir sportas čia yra vienas svarbių įrankių – pirmiausia didinantis pasitikėjimą, leidžiantis patirti pergalės džiaugsmą ir jaustis lygiu su visais“, – teigia O. Dobrovolskaja.
Tikslas – ugdyti pasitikėjimą
Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius sako, kad situacija, kalbant apie vaikų su negalia sportą mokyklose, gerėja, tačiau vis dar susiduriama su situacijomis, kai vaikai sodinami ant suolo dėl negalios.
„To priežastys yra kelios: pirma, mokytojams trūksta žinių, dėl to mes nuolat organizuojame mokymus jiems, norime padėti. Antra, dažnai vis dar nėra pritaikyta mokyklų infrastruktūra. Trečia, vis dar gajūs įvairūs stereotipai, įsitikimai, baimės, kad įtrauktis į fizinio ugdymo pamokas neįmanoma ar per sudėtinga. Tačiau mano patirtis rodo, kad reikia tik noro, matyti vaiką, ieškoti kūrybingų sprendimų, priėjimo būdų ir viskas bus gerai. Įtraukus sportas yra naudingas visiems, jis keičia ir pačius turinčiuosius negalią, ir visą aplinką“, – priduria paralimpinis čempionas M. Bilius.
Kauno „Vaikų linijos“ koordinatorė, psichologė Goda Levinskaitė taip pat akcentuoja bendrystės svarbą ir pasitikėjimo ugdymą. Anot jos, daugybė mokslinių tyrimų patvirtina teigiamą fizinio aktyvumo poveikį psichosocialinei sveikatai. Sportas kartu su bendraklasiais formuoja sveikos gyvensenos įpročius ir moko apie judėjimo svarbą. Daugeliui vaikų kūno kultūros pamoka yra vienintelė fizinio aktyvumo galimybė.
„Šiuolaikiniai vaikai į mokyklas bei būrelius dažniausiai vežami automobiliu, tad jei jie nelanko sporto užsiėmimų, jų fizinis aktyvumas išlieka minimalus. Dėl šios priežasties kūrybiškos ir įtraukiančios fizinio lavinimo pamokos yra itin reikšmingos. Jei mokytojai neleidžia vaikui sportuoti, jis gali pajusti atskirtį. Tai ypač aktualu, jei vaikas žino, kad realių apribojimų šiai veiklai nėra, o tėvai bei gydytojai skatina judėti. Jei mokytojas pastebi priežasčių, dėl kurių vaikas esą negali sportuoti, tai turėtų būti aptarta su tėvais, kartu ieškant tinkamiausio sprendimo“, – pabrėžia G. Levinskaitė.
Psichologės teigimu, negalią turinčių vaikų įtrauktis yra labai svarbi, tačiau tam būtina tinkamai pasirengti. Panašu, kad patiems mokytojams dažnai pritrūksta žinių, laiko, jie susiduria su įvairiomis baimėmis.
„Svarbu, kad pedagogai gautų tinkamą pagalbą ir konsultacijas, kaip šiuos vaikus ugdyti. Mokytojai privalo būti lankstūs ir ieškoti būdų, kaip sudominti visus mokinius. Kiekvienas vaikas turėtų būti pastebėtas – tikrai įmanoma adaptuoti pamokos turinį ir įtraukti kiekvieną. Žinoma, tai reikalauja papildomų pastangų, išteklių ir pasiruošimo“, – sako psichologė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija: dideli žingsniai pirmyn
Apie tai, kaip Lietuvai sekasi įgyvendinti įtraukųjį ugdymą, kalba ir už to įgyvendinimą atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
„Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis išteklių, nuoseklaus darbo ir visuomenės brandos, – skelbia ŠMSM. – Reikia įvertinti ir tai, kad šis procesas neturi baigtinio taško: mokinių poreikiai yra labai įvairūs, jie nuolat keičiasi, kiekvienas atvejis yra individualus.
Visgi pastebime, kad švietimo bendruomenė pastaraisiais metais žengė didelius žingsnius pirmyn, kad visi Lietuvos vaikai galėtų mokytis kartu. Per kelis mokslo metus pamatėme, kokia svarbi yra mokyklų vadovų lyderystė, noras ir gebėjimas įprastoje rutinoje ieškoti nestandartinių sprendimų. Kai lyderystę rodo mokyklų vadovai, patys mokytojai, atviresnė tampa ir visa mokyklos bendruomenė, tėvai.“
Pasak ministerijos, įtraukusis ugdymas nėra taikomas konkrečiai vienam ar kitam dėstomam dalykui – tai yra visos švietimo sistemos veikimo principas.
„Įtraukusis ugdymas apima visus vaikus: turinčius įgimtų ar įgytų sutrikimų ar negalių, patiriančius kalbinių iššūkių, kitų tautybių atstovus, patiriančius atskirties riziką dėl socialinės ekonominės šeimų padėties ar nepalankių aplinkos veiksnių, išgyvenančius laikinas krizes, ypač gabius vaikus. Kiekvienai poreikių grupei turi būti taikomi tam tikri mokymo metodai, pasitelkiamos priemonės, pritaikoma aplinka, teikiama švietimo pagalba.
Kaip ir kitose pamokose, taip ir fizinio ugdymo pamokose, atsižvelgdami į mokinio poreikius ir pedagoginių psichologinių tarnybų rekomendacijas, mokytojai sudaro individualius ugdymo planus, pritaiko užduotis ir vaikai pagal savo galimybes dalyvauja fizinio ugdymo pamokose. [...] Fizinis aktyvumas yra tiesiogiai susijęs su žmogaus sveikata – fizine, psichine, emocine. Jis gerina kognityvines funkcijas, dėmesį, koncentraciją. Taigi, dalyvauti fizinio ugdymo pamokose yra svarbu visiems mokiniams“, – praneša ŠMSM.
