Kauno „Žalgiris“ penktadienio vakarą nutraukė dviejų pralaimėjimų seriją Eurolygoje ir dramatiškai 87:85 palaužė Madrido „Real“. Pagrindiniu vakaro herojumi tapęs Sylvainas Francisco kalbėjo apie paties sukurtą lemiamą epizodą ir komandos reakciją po dviejų nesėkmių.
Prancūzas per 29 minutes pelnė 20 taškų (2/4 dvit., 3/8 trit., 7/7 baud.), atliko 5 rezultatyvius perdavimus ir surinko 22 naudingumo balus.
Būtent S. Francisco likus 3,9 sekundės stojo prie baudos metimų linijos, realizavo abu metimus ir atnešė kauniečiams itin svarbią pergalę kovoje dėl vietos atkrintamosiose.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- S. Francisco paaiškino, kaip priėmė sprendimą dėl lemiamo metimo, atnešusio pergalę.
- Žaidėjas pabrėžė, kad pergalė prieš Madrido klubą yra labai svarbi.
- S. Francisco išreiškė nuomonę, kad sezono metu yra per daug kalbų apie žaidėjų perėjimus.
„Peržiūrinėjome vaizdo įrašus ir žinojome, kad jie neleis žaisti izoliacinio krepšinio, ypač man. Kai paprašiau užtvaros iš Arno Butkevičiaus, žinojau, kad Facundo Campazzo ateis į pagalbą, todėl sukausi į kairę, į Mario Hezonją. Suvokiau, kad jeigu prasiveršiu, pelnysiu taškus. Bet jie prasižengė, ir tai buvo dar geriau“, – paskutinę puolimo ataką detalizavo S. Francisco.
Įžaidėjas taip pat papasakojo jausmą po pergalės, išspręstą galvosūkį, dalijosi mintimis apie sklandančius gandus ir išskyrė artimų žmonių palaikymo svarbą.
– Kas šiuo metu vyksta jūsų galvoje?
– Jei atvirai, laimėjome rungtynes, bet mūsų dar laukia daug dvikovų, todėl koncentruojuosi į tai. Vis dėlto esu labai laimingas, kad laimėjome prieš Madrido klubą ir padarėme tai dviem taškais, nes pirmoje tarpusavio dvikovoje jiems pralaimėjome vienu tašku. Esu laimingas, nes kartu su vaikinais savo darbą atlikome tinkamai – buvome agresyvesni ir fiziškesni, o tai leido mums švęsti pergalę.
– Ketvirtajame kėlinyje buvo atkarpa, kai komandai sunkiai sekėsi rinkti taškus. Kaip pavyko išgyventi tą sausą ruožą?
– Turėjome tiesiog išspręsti tą galvosūkį. Taip jau būna. Viskas labai stipriai skiriasi, kai aikštėje yra Walteris Tavaresas ir kai jo nėra. Prieš mane buvo Alberto Abalde, Gabrielis Deckas – aukšti žaidėjai, todėl turėjau suprasti, kaip galiu juos pergudrauti ir surasti komandos draugus. Mums pavyko geriau judinti kamuolį, bet svarbiausia – apsiginti ir bėgti į greitą puolimą. Jie nėra stiprūs grįždami į gynybą, todėl tuo pasinaudojome.
– Sugrįžote į pergalių kelią tokioje svarbioje sezono stadijoje. Kiek tai svarbu?
– Nuostabu. Tos dvejos rungtynės, kurias pralaimėjome, buvo skaudžios, nes norėjome laimėti abejas. Sugrįžti į pergalių kelią ir dar žinoti, kad laukia kitos rungtynės namuose, yra labai svarbu. Vyksta procesas, tai yra maratonas. Turime žiūrėti į viską žingsnis po žingsnio. Dabar einame labai svarbiu keliu, kuriame turime išlikti susikaupę ir neklysti.
– Pirmoje rungtynių pusėje praleidote 55 taškus, o antroje – tik 30. Kaip paaiškintumėte tokį skirtumą?
– Jie labai daug bėga, ir mes tai žinojome. Manau, kad po ilgosios pertraukos sugebėjome juos geriau pristabdyti. Viskas buvo daug geriau. Ne visada pavyko rasti atsakymus, bet smagu, kad galiausiai pasiekėme pergalę.
– Arno Butkevičiaus dėjimas per Walterį Tavaresą buvo vienas įspūdingiausių rungtynių epizodų. Kaip jums tai atrodė iš šalies?
– Kai pamačiau Nigelo Williamso-Gosso perdavimą link krepšio, net nesupratau, kas ten iššoko. Pagalvojau: „Arnas?“ Ir jis tai padarė. Buvo nerealu. Labai džiaugiausi dėl jo, nes Arnas juodai dirba darbus, kurių nesimato statistikos eilutėse. Jis yra vienas labiausiai neįvertintų gynybinių žaidėjų visoje lygoje, o toks momentas jam pridėjo pasitikėjimo. Mums reikia, kad vyrukai pajaustų kamuolį.
– Po rungtynių apsikeitėte marškinėliais su Sergio Llullu. Ką jums reiškia toks momentas?
– Nesakysiu, kad jis buvo mano dievaitis, nes augau žiūrėdamas NBA. Bet jį stebiu nuo tada, kai man buvo apie dešimt metų – tuos jo neįtikėtinus metimus. Žaisti prieš jį yra kažkas ypatingo. Jis yra Eurolygos legenda. Labai vertinu, kad jis sutiko apsikeisti marškinėliais. Norėjau turėti jo marškinėlius, kol jis dar nebaigė karjeros.
– Arenoje buvo daug jūsų šeimos narių ir draugų, o sirgaliai skandavo jūsų vardą. Kaip jautėtės?
– Jaučiausi gerai. Kartais būni toli nuo šeimos ir mažai juos matai. Šiemet jie stengiasi atvykti į rungtynes ir man tai labai svarbu. Jie mane palaiko nepaisant nieko. Jei man sekasi blogai, jie man tai irgi pasakys.
– Šiuo metu daug kalbama apie žaidėjų susidomėjimą rinkoje, apie galimus perėjimus. Ar jums atrodo, kad tokių kalbų sezono metu yra per daug?
– Manau, kad mums reikėtų aiškios ribos, nuo kada galima kalbėti apie žaidėjų perėjimus. Sezonas dabar yra labai svarbus. Kartais kai kurie žaidėjai – ne visi – dėl tokių kalbų negali iki galo susikaupti, nes aplink yra daug triukšmo. Vis dėlto tai tėra gandai. Tokia yra krepšinio dalis.
Norėčiau, kad būtų taisyklės, ribojančios tokias kalbas sezono metu, ypač dabar, kai vyksta lemiamos kovos. Ne visi žaidėjai moka atsiriboti nuo triukšmo. Mes esame žmonės, o ne robotai – negalime sužaisti šimto rungtynių idealiai. Sirgaliams tai patinka, bet mes tiesiog stengiamės dirbti savo darbą.
Eurolygos turnyro lentelė
