„Mano pirminis planas daug ką šokiruoja – aš turėjau vietą bėgti Šiaurės Korėjos maratone“, – svečiuodamasis LRT RADIJO laidoje „Čempionų pietūs“ sako Kenijoje pasaulio pusės klasikinio triatlono (angl. Ironman 70.3) čempionatui ruošęsis Simas Sakalauskas.
Prieš kiek daugiau nei metus gyvenimo būdą nusprendęs keisti S. Sakalauskas netikėtai atrado triatloną, į pirmąsias „Ironman 70.3“ varžybas Varšuvoje jis leidosi vos po pusmečio, o po 10 mėnesių, praėjusių metų lapkritį, lietuvis jau dalyvavo varžybose Vietname.
Būtent ten įspūdingoje Fu Kuoko saloje S. Sakalauskas iškovojo vietą varžytis pasaulio čempionate, kuris šių metų rugsėjį vyks Nicoje, Prancūzijoje. Šiam startui triatlonininkas ruošėsi Kenijoje surengtoje bėgimo stovykloje, o po to skrido į Tanzaniją, kurioje įveikė savo pirmąjį maratoną – jį 27 metų sportininkas bėgo Kilimandžaro papėdėje.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Praėjusių metų pradžioje S. Sakalauskas ryžosi pokyčiams – darbą aviacijos srityje jis iškeitė į triatloną ir vos po 6 mėnesių treniruočių dalyvavo savo pirmose „Ironman 70.3“ varžybose Lenkijoje.
- 2025 m. lapkritį triatlonininkas Vietname laimėjo „Ironman 70.3“ varžybas savo amžiaus grupėje ir pateko į pasaulio čempionatą, kuris vyks šių metų rugsėjį.
- Pasaulio čempionate dalyvausiantis sportininkas šiam startui ruošėsi bėgimo stovykloje Kenijoje, o po to vyko į Tanzaniją, kurioje bėgo pirmąjį savo maratoną.
- Kenijoje 2 mėnesius gyvenęs lietuvis ne tik pastebėjo įspūdingą savo bėgimo progresą, bet ir susipažino su mažai pažįstama šalimi, kurioje, kaip sako pašnekovas, žmonės bėga tam, kad išgyventų.
Iš darbo aviacijoje – į triatloną ir potencialų maratoną Šiaurės Korėjoje
Nuo vaikystės krepšinį žaidęs S. Sakalauskas atvirauja, jog studijuojant ir dirbant aviacijos inžinerijos srityje sportas buvo kiek nustumtas į šoną, tačiau kelionės su darbu į egzotiškas šalis įkvėpė pokyčiams.
„Su darbais važiuodavau, pavyzdžiui, į Kongo Demokratinę Respubliką – gyvenau ten penkis mėnesius, arba į Izraelį karo metu, – dalijasi pašnekovas. – Bandydavau mėgautis tomis egzotinėmis kelionėmis ir vietomis, susimąsčiau, galbūt žmonėms būtų įdomu tai parodyti.
Po varžybų Varšuvoje sugalvojau, kad noriu važiuoti į Vietnamą ir pabandyti laimėti savo amžiaus grupėje būtent pusės „Ironman“ varžybose. Buvau visiškas pradinukas, nežinojau, kaip kas vyksta, bet mačiau vaizdą, kad ten laimiu (šypteli). Vietname buvo labai sunku, buvo didžiulė drėgmė ir karštis, įveikiau didžiulius sunkumus, bet tikėjau savimi, kad viskas įmanoma, [...] ir tas varžybas savo amžiaus grupėje aš laimėjau.“
Būdamas Vietname, S. Sakalauskas tebedirbo aviacijos srityje, tačiau, išsiskyrus keliams su oro linijomis, jis ryžosi naujam iššūkiui, kuriuo galėtų tobulinti savo bėgimo įgūdžius.
„Mano pirminis planas daug ką šokiruoja – aš turėjau vietą bėgti Šiaurės Korėjos maratone, – pasakoja triatlonininkas. – Turėjau garantuotą vietą, bet galiausiai nusprendžiau, kad man šiuo metu tai yra per brangu, nenorėjau ir iš politinės pusės. Tiesa, nors visiškai nepalaikau tos šalies, vis tiek įdomu pamatyti, kaip ten žmonės gyvena.
Aš iš tikrųjų nuo paauglystės domėjausi ta šalimi, atrodė įdomu, nes viskas yra uždara. Man labai patinka tokios šalys, į kurias ne visi gali nuvykti. Vis dar neatmetu galimybės kada nors ten nukeliauti – ne dėl to, kad palaikau, tiesiog įdomu būtų pamatyti. Tiesa, kiek žinau, tą maratoną atšaukė dėl kažkokių priežasčių – būtent taip ir buvo parašyta. Būtų buvę įdomu ten dalyvauti, bet kol kas to padaryti dar neleidžia ir biudžetas – bandau pragyventi iš savęs ir savo santaupų, iš rėmėjų. Kol kas šis dalykas pastumtas į šoną, bet tikrai neatmetu galimybės. Pažiūrėsime, kur gyvenimas nuves.“
„Mes bėgame dėl malonumo, o jie bėga dėl gyvenimo“
Atsisakius minties varžytis Šiaurės Korėjoje, S. Sakalauskas patraukė į Keniją. Itene, miestelyje, įsikūrusiame 2,4 km aukštyje virš jūros lygio, lietuvis dalyvavo bėgimo stovykloje, kurioje susipažino su ryškiausiais pasaulio bėgikais ir maratonininkais, tokiais kaip antrą rezultatą pasaulio maratone šiuo metu turinčiu vokiečiu Amanalu Petrosu ar ketvirtą vietą Paryžiaus olimpinėse žaidynėse užėmusiu britu Emile Cairessu.
„Dabar net galva neišneša, su kokiais žmonėmis susipažinau. Daug aukšto lygio profesionalų. Kai pamatai, kaip jie bėga, supranti, kad esi labai toli nuo tokio lygio, – atvirauja S. Sakalauskas. – Bet sakau, kad mes triatlone esame vidutiniai visur – gali būti kažkur geresnis, bet jeigu nori būti geras [triatlone], turi tolygiai dirbti visose trijose sporto šakose.“
Pasak lietuvio, Iteno mieste jis rinko unikalią patirtį, kuri ne tik leido pagerinti fizinius duomenis, bet ir pakeisti požiūrį į tam tikrus dalykus.
„Kenijoje buvo nuostabi patirtis ir dėl žmonių, ir dėl sporto aplinkos. Ten visas miestas tiesiog gyvena bėgimu, pažinau Kenijos bėgimo kultūrą. Truputį gaila, nes dėl nepritekliaus žmonės čia tiesiog bėga tam, kad pragyventų. Jie bėga dėl gyvenimo, – pasakoja triatlonininkas. – Mes bėgame dėl malonumo, o jie bėga dėl pinigų, jie bėga dėl gyvenimo. Dėl to čia kyla ir dopingo skandalų.
Patys bėgikai yra aukščiausios klasės, ten bet koks žmogus yra bėgantis. Pavyzdžiui, nuėjau nusipirkti apyrankės, sėdi vaikinas, kuris maždaug mano metų – jis pusmaratonį bėga per 62 minutes, nors bėgioja savo malonumui. Nerealu, kiek žmonės yra stiprūs bėgime ir liūdna, kiek yra žmonių, kurie taip ir lieka nepastebėti.“
Bėgimo stovykloje Kenijoje S. Sakalauskas praleido du mėnesius, o pasiekta pažanga, kaip sako pašnekovas, yra sunkiai protu suvokiama.
„Atrodo, kad progresas yra nerealus, forma turbūt geriausia gyvenime. [...] Netikėta, kad savo 20 km rekordą pagerinau būtent bėgdamas kalne, – dalijasi triatlonininkas. – Labiausiai tas progresas jaučiasi dėl širdies dažnio. Aš tokių skaičių gyvenime nebuvau matęs. Pavyzdžiui, dabar bėgant pirmą kilometrą širdies dažnis per minutę yra 103, o anksčiau tuo pačiu tempu bėgant būdavo 170.
Tačiau kadangi tuo užsiimu tik vos daugiau kaip metus, viskas į viršų kyla labai greitai, todėl įdomu, kada sustos. Pasvajoju apie aukštesnius rezultatus triatlone ir Lietuvos, ir Europos atžvilgiu. Neužsiimu tuo profesionaliai, bet gyvenu kaip profesionalas. Įdomus tas triatlonininkų gyvenimas.“
„Kiek darbo įdėsi, tiek ir turėsi“
Savo kelią tik prieš kiek daugiau nei metus triatlone pradėjęs S. Sakalauskas pabrėžia norą ką nors daryti: „Visų pirma, reikia tiesiog pradėti. Reikia atrasti jėgų, kad norėtum pradėti kažką naujo – tai nebūtinai turi būti sportas. Visi žmonės turėtų atrasti kažką, kas juos „veža“. Manau, kiekvieną dieną reikia įdėti bent kažkiek darbo ir tas rezultatas po truputėlį ateis.
Man tikrai nebuvo lengva, nes reikėjo labai daug gyvenimo detalių pakeisti. Aš buvęs krepšininkas – mes nepratę prie tokių krūvių, nes triatlonas yra ištvermės sportas. Esmė yra ta, kad jeigu nori būti geras, negali apeiti nieko. Krepšinyje turi techniką, turi duomenis, o čia kiek darbo įdėsi, tiek ir turėsi. Kiekvieną dieną turi sau pasakyti: „Aš tą padarysiu.“ Turi susigalvoti tikslus ir jų siekti, o rezultatas anksčiau ar vėliau vis tiek ateis.“
Kaip teigia triatlonininkas, didžiausios išlaidos yra skrydžių bilietai į tam tikras šalis, o jo pagrindinis pajamų šaltinis šiuo metu yra rėmėjų lėšos ir kuriamas turinys socialiniuose tinkluose. Nors anksčiau pats S. Sakalauskas nebūtų patikėjęs, kad savo kelionėmis ir gyvenimu dalinsis viešojoje erdvėje, dabar jis džiaugiasi turėdamas galimybę rodyti neįprastas kelionių kryptis ir bendrauti su naujais žmonėmis.
„Jeigu kažkas prieš metus būtų pasakęs, kad aš bandysiu pragyventi iš socialinių tinklų, nebūčiau patikėjęs, – atvirauja pašnekovas. – Bet dabar gyvenu visiškai kitokį gyvenimo būdą.
[...] Įdomu tai, kad nepažįstami žmonės labiau palaiko negu pažįstami. Iš pradžių visiems atrodo keista, kad pasirinkai tokį kelią, sunku tai priimti, bet laikui bėgant įrodai, kad bandai kažką naujo ir tau pavyksta. Tada atsiranda ir žmonės, su kuriais 10 metų nebendravai, kurie nori susitikti. Įdomūs tokie dalykai, bet smagu susipažinti ir su naujais žmonėmis.“
Po mažiau nei pusmečio, rugsėjo mėnesį, Nicoje, Prancūzijoje, lietuvis dalyvaus pasaulio „Ironman 70.3“ čempionate. Paklaustas, ar mato viziją, kad laimi šias varžybas, S. Sakalauskas savo lūkesčiais dalinasi atsargiai.
„Viziją, kad laimiu, dar per anksti puoselėti, – šypteli pašnekovas. – Tikslas gal pirmiausia yra tiesiog pasimėgauti, bet, aišku, yra ir sportinis pyktis, kuris tave visada stumia į priekį. Svajonė būtų patekti į TOP 100 savo amžiaus grupėje.
Bet kokiu atveju yra tiesiog nerealu pirmame sezone patekti į pasaulio čempionatą. Dar lauks ir viso „Ironman“ nuotolio varžybos Čilėje [lapkričio mėnesį], nes noriu patekti ir į viso nuotolio „Ironman“ pasaulio čempionatą Havajuose. Čilė yra gana stipri triatlone, tad pasižiūrėsime, ar lietuvis, ką tik pradėjęs triatloną, gali jiems įkąsti.“
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Čempionų pietūs“ įraše.
