Vilniaus „Rytas“ pasitinka lemiamą FIBA čempionų lygos kovų etapą – šventinį trečiadienį namuose stos į priešpaskutinę „Top 16“ etapo dvikovą. Prieš laukiančią akistatą sostinės ekipos strategas Giedrius Žibėnas kalbėjo apie varžovų stiprybes, aptarė pokyčius komandoje ir atsargiai žvelgė į Augusto Marčiulionio debiutą po sugrįžimo.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną vilniečiai namų arenoje priims Le Mano „Sarthe Basket“ (3-1) krepšininkus iš Prancūzijos. Pirmąjį šių komandų susitikimą „Rytas“ po atkaklios kovos išvykoje pralaimėjo rezultatu 72:78.
Trečiadienio rungtynių pradžia – 19.30 val., jas tiesiogiai bus galima stebėti per LRT PLIUS ir portale LRT.lt.
Šiuo metu dvi pergales ir du pralaimėjimus patyręs sostinės klubas I grupės lentelėje užima trečią vietą, o į turnyro ketvirtfinalį žengs dvi geriausios grupės komandos, tad akistatos Vilniuje kaina – itin didelė.
„Žinome šių rungtynių svarbą. Atvažiuoja gera komanda, jie yra geroje formoje. Taurės varžybose ėjo iki pat pabaigos, tik „Monaco“ juos sustabdė, – varžovo stiprybes vertino G. Žibėnas. – Žinome pagrindus, kaip juos norėsime stabdyti – visų pirma, visi turėsime būti žemiau kamuolio, turėsime būti komunikabilūs, gerai kalbantys prie užtvarų be kamuolio, kurias jie tikrai labai gerai skaito ir už jas baudžia. Jeigu čia mes susitvarkome, tada yra vienas prieš vieną žaidimas, kur reikės to fiziškumo.
Kiekvienas žaidėjas iš mūsų komandos jau yra įrodęs atskirose rungtynėse, kad tikrai gali atstovėti vienas prieš vieną, bet dabar reikės visiems susiburti į krūvą ir padaryti tą komandinę gynybą dar geresnę, reikės stabdyti jų gynėjus, kurie žaidžia izoliacinį krepšinį.
Matau, kad ketvirto numerio pozicijoje gali būti problemų, nes Lucasas Dufealas yra žaidžiantis antrame aukšte ir yra Davidas DiLeo, kuris labai gerai žaidžia nuo kamuolio, išeidinėja iš užtvarų, labai gerai meta. Visus tuos dalykus mes turėsime sutvarkyti, čia yra pagrindas. Tai rungtynės, kuriose didžiausią skirtumą darys fiziškumas, vienas prieš vieną ir kova dėl kamuolių.“
Lemiamas Čempionų lygos kovas vilniečiai pasitinka pasikeitę – komanda vasario pabaigoje atsisveikino su gynėju Jordanu Walkeriu, pavasario pradžioje ekipą abipusiu sutarimu paliko Jacobas Wiley, tačiau į sostinės komandos gretas po penkerių metų pertraukos sugrįžo A. Marčiulionis.
„Tikimės, kad tai gali būti faktorius, bet tai yra patyrusi komanda, gerai treniruojama ir jie žino, kaip reaguoti [į pokyčius], – atviravo G. Žibėnas. – Labai svarbi yra rungtynių eiga, nes ta komanda labai gerai nulaužia rungtynes. Kai tik nustoji kažkiek žaisti – tu sustoji judinti kamuolį, sustoji žaisti kartu, viskas, jie laužia rungtynes, o po to jau sunku į jas sugrįžti. Tas pats buvo ir Le Mane – mes du su puse kėlinio žaidėme pagal planą, judinome kamuolį. Gal ne tiek, kad sustojome, bet prametėme metimus, neatsitvėrėme kelių kamuolių, praleidome jų geriausius metikus ir viskas, jie sugrįžo. O tokiu atveju jau būna sunku.“
Po beveik penkerių metų pertraukos į „Rytą“ sugrįžęs A. Marčiulionis pastaruosius metus rungtyniavo Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) G lygoje kurioje šį sezoną gynė „South Bay Lakers“ komandos garbę. Trečiadienio rungtynės 23 metų gynėjui bus ilgai lauktas sugrįžimas į europinį krepšinį.
„Daug kas apie Augustą kalba, bet neuždėkime jam ant pečių per daug, – prašė „Ryto“ strategas. – Lubos, aišku, aukštos, bet nepamirškime, kad penkerius metus jis nežaidė Europoje. Iš Augusto tikimės, kad jis, visų pirma, pridės energijos gynyboje, kažkiek įtraukiant komandos draugus, bet tikrai nedarykime tos klaidos, kurią darėme prieš trejus metus, kai sugrįžo Marcusas Fosteris. Jis grįžinėjo, buvo didžiulis ažiotažas, visi, atrodo, atėjo ne „Ryto“ pasižiūrėti, o Marcuso, ir žinote patys, kuo rungtynės baigėsi [komanda pralaimėjo Atėnų „Peristeri“ ekipai]. Nesinorėtų lipti ant to paties grėblio. Stengiamės, pirmiausia, orientuotis į sportinį rezultatą. Smagu, kad Augustas grįžo, bet ne čia yra rungtynių ašis.“
Ypatingą dieną vyksiančiose Čempionų lygos rungtynėse pirmą kartą skambės Lietuvos himnas – lygos reglamentas to daryti neleidžia, tačiau šalies nepriklausomybės atkūrimo dienos proga „Ryto“ klubui buvo padaryta išimtis.
„Didelė diena Lietuvai. Labai gražu iš FIBA pusės, kad leido tą himną sugiedoti, manau, kad rytoj bus šventė tik aikštėje, bet ir už jos ribų. Smagu, turėsime daug žmonių ir labai tikimės, kad jie mums padės“, – vylėsi G. Žibėnas.
Treneris taip pat atviravo apie naujo žaidėjo paieškas ir atskleidė J. Wiley išvykimo niuansus.
– 6 taškų pranašumas, ar čia svarbus akcentas šiose rungtynėse?
– Akcentas yra pergalė, o jeigu yra galimybių, rungtynių pabaigoje, aišku, norisi tą skirtumą padidinti, nes nežinai, kaip kitos rungtynės susiklostys, negalime jų kontroliuoti. Norime laimėti rungtynes, jeigu įmanoma, bandysime gerinti skirtumą, bet čia tikrai nėra akcentas.
– Didelės svarbos rungtynės. Kas yra svarbiau – taktinės detalės ar kaip tik reikia neapkrauti žaidėjų papildoma informacija?
– Tą sakiau ir KMT finalo ketverte, kad mažiau yra daugiau, ypač prieš svarbias rungtynes. Viena diena iki rungtynių, bet žaidėjai mintyse jau yra jose. Šiandien, ką iš patirties galiu pasakyti, kažkiek pasitaupys jie treniruotėje, žino, kiek rytoj reikės dėti kūno ir pastangų. Manau, kad žaidėjus tokiu atveju apkrauti būtų labai neteisinga.
– Ar galite atskleisti J. Wiley išvykimo detales?
– Jis išvyko su sveiku keliu, mes gavome pozityvių žinių iš mūsų medicinos personalo, kad pas jį nieko blogo nėra. Žmogus labai daug investavo į save sezono metu ir prieš jį, kiekvieną dieną jis darydavo papildomai individualias treniruotes, labai daug investavo, kad būtų be traumų ir taip atsitiko [susižeidė kelį]. Tai turbūt kenkia ir psichologiškai. Jis išvyko į JAV, kad gautų antrą nuomonę ir iš ten mes gavome žinią, kad 8–10 savaičių jis negali skristi. Mes negalime tokioje sezono fazėje su tokiais aukštais tikslais turėti tokios prabangos, būti be pagrindinio ketvirto numerio ir tiesiog laukti iki gegužės. Labai keista situacija, kurios negali prognozuoti. Labai keistai gavosi, bet turime reaguoti ir turime organizuotai spręsti problemą.
– Kaip vyksta naujoko paieška?
– Skambučiai vyksta, derybos vyksta. Norėtųsi greičiau, norėtųsi šiose rungtynėse žmogų turėti, bet yra kaip yra. Mums tai nėra pirmas kartas, mes, treneriai, privalome reaguoti, žaidėjai – taip pat. Pasistumdome per pozicijas ir einame į mūšį.
– Kokio profilio aukštaūgio norėtumėte?
– Norėčiau 4–5 pozicijos žaidėjo, nuo kurio tikrai nepavyktų padėti varžovui. Norėtume geresnio metiko, negu buvo Jacobas [Wiley], kad, prie gero scenarijaus, jo būtų daugiau ir antrame aukšte, norisi ir atletiškumo, aukšto motoro, vadinkime taip. Ir kad tiktų sirgalių energijai, nes mūsų komanda yra apie energiją, negalime imti žaidėjo, kuris žaidžia be emocijos ir be aukšto motoro. Norėtume ir tokio, kuris turi brandos ir patirties Europoje, ne tik G lygoje ar pirmi metai būtų čia, už Atlanto. Bet čia, vėlgi, ieškome idealaus scenarijaus, bet ar rasime, niekas negali garantuoti.
– Tai Mindaugas Kuzminskas netinka?
– Mindaugas visą laiką tinka, bet žiūrime, šiuo metu, kitus variantus.
– Į lemiamas kovas einate su pokyčiais komandoje – be trūkstamo žaidėjo ir su sugrįžusiu naujoku.
– Daug dalykų mes negalime kontroliuoti. Norėtųsi visą laiką idealaus scenarijaus, bet toks tas krepšinis. Mes privalome būti lankstūs kaip komanda, žaidėjai, treneriai, organizacija. Matote, kad sezono metu reaguojame. Kažkas įvyko tikėtai, kažkas – netikėtai. Niekas to nenori, atsitiko taip, kaip atsitiko – verkti negalime, privalome kautis ir toliau.
– Gautas leidimas arenos statyboms. Kiek komandai reikia tokių namų?
– Manau, kad kokybė visada laimi prieš kiekybę. 7 tūkstančiai yra be galo daug – jeigu per kelis metus išsiugdysime tokią sirgalių bazę, bus labai smagu įžengti į tokią areną. Sveikintinas dalykas, klubas auga, miestas gauna geresnes sąlygas, čia tik džiaugtis galima.
– Iki rungtynių turėjote pertrauką nuo KMT finalo. Kaip pavyko išnaudoti šį laiką ir kokią reakciją iš komandos matote?
– Turėjome problemų, neslėpsiu. Po grįžimo iš FIBA langų buvo ir susirgimų, ir užsibuvusių traumų. Turėjome jas išsilaižyti, daug sportavome ir su antros komandos žaidėjais, bet čia ne pirmas kartas. Privalome būti lankstūs. Vakar turėjome pilnavertę treniruotę, šiandien irgi, manau, kad užteks to pasiruošimo. Ar esame žaidimo ritme, pamatysime rytoj.
– Ar Simonas Lukošius galės žaisti?
– Paaiškės rungtynių dieną. Bando treniruotis, bet visos treniruotės dar negali daryti.
