Po istorinio triumfo 2026 m. Dakare Karolis Raišys vis dar gyveno euforijoje – sveikinimai pasivijo ne tik Lietuvoje, bet ir oro uostuose svetur. Vis dėlto lenktynininkas sakė, kad jau mintimis dėlioja kitą etapą: po pernai iškovotos trečios vietos „Dakar Classic“ kategorijoje šiemet jis tapo čempionu, tačiau „į tą pačią upę neįbrisi“ – kitąmet laukia nauji varžovai, naujos sąlygos ir, jo paties žodžiais, noras keisti kuo daugiau.
„Euforija. Taip aš jaučiuosi. Labai gera. Žmonės gatvėje sveikina ir visos kitos malonios smulkmenos lydi mane po to. Tai labai džiugu“, – LRT RADIJO laidoje „Čempionų pietūs“ pasakojo K. Raišys.
Jis pripažino, kad dėmesio mastas nustebino: „Net pakeliui oro uoste, net ne Lietuvoje – persėdant Turkijoje – jau žmonės sveikino. Smagu. Panašu, kad Dakaras Lietuvoje populiaresnis negu galvojau.“
K. Raišio triumfas įvyko „Dakar Classic“ kategorijoje, kuri skirta istoriniams automobiliams ir sukurta atkartoti senųjų Dakarų dvasią. Šioje klasėje gali startuoti automobiliai, kurie dalyvavo Dakaro ralyje nuo 1979 iki 2005 metų, arba tokie pat modeliai. Vis dėlto, kaip aiškino lenktynininkas, čia viskas vyksta ne vien greičio principu.
„Ten nėra visiškai vien varžymasis greičiu, yra kitokių užduočių: vidutinio greičio, navigacijos, kopų įveikimo rungčių“, – pasakojo K. Raišys.
Nors taisyklės kitokios, bendras iššūkis išlieka milžiniškas: per dykumą reikia įveikti panašų atstumą, gyventi tuo pačiu Dakaro ritmu, miegoti tuose pačiuose bivakuose – „viskas kaip ir tas pats, bet truputį kitaip“.
Kodėl būtent ši kategorija jam tapo artimiausia, K. Raišys sieja su savo keliu į klasikinių automobilių pasaulį. Anksčiau jis važiavo ir „greitus“, sportinius ralius, tačiau ilgainiui, pasak jo, norėjosi autosportą papildyti kultūriniu sluoksniu. Lūžiu tapo 2017-ieji, kai jis išvažiavo į Monte Karlo istorinį ralį.
„Nuo to laiko man prilipo tie klasikiniai automobiliai. Aš jaučiu juose prasmę, grožį, malonumą juos vairuoti“, – aiškino lenktynininkas.
Būtent iš šios aistros, pasak jo, natūraliai atsirado ir „Land Rover“ kryptis bei idėja atkartoti patį pirmąjį Dakarą. Raišys susirado tokį pat automobilį, su kokiu 1979-aisiais startavo prancūzų ekipažas – „Land Rover Series 3 109 Station Wagon“ (1979 m. gamybos). Pernai su šiuo automobiliu jis debiutavo „Dakar Classic“ ir iškart užlipo ant prizininkų pakylos, o šiemet žengė dar vieną žingsnį – iki čempiono titulo.
Vis dėlto K. Raišys pabrėžia: autosporte vienas nieko nepadarysi, net jei iš šalies kartais atrodo, kad viskas laikosi ant vieno žmogaus pečių
„Autosporte labai dažnai taip būna kaip muzikos grupėse: yra kažkoks atlikėjas, o visa kita labiau šešėlyje. Bet komanda yra labai svarbus dalykas. Ten vienam nėra ką veikti ir nuveikti“, – sakė jis, akcentuodamas šturmano reikšmę tokio tipo varžybose, o kartu – ir visus, kurie ruošia techniką.
Šiemet K. Raišys Dakare važiavo su prancūzu Christophe`u Marquesu, o pasirengimas, pasak lenktynininko, buvo gerokai labiau „išgyvenimo“ ir improvizacijos mišinys, nei idealiai suplanuotas projektas. Jis atviravo, kad su šturmanu iki ralio praktiškai neturėjo jokios bendros treniruotės.
„Planavome susitikti, pasitreniruoti, bet baigėsi viskas tuo, kad Christophe`as išvažiavo į Maroką šiek tiek susipažinti su smėliu. Mes kartu nepraleidome nė vienos minutės iki ralio. Susitikome ten. Tik nedarykite taip – tai nėra patarimas“, – šyptelėjo K. Raišys.
Kalbos barjeras, skirtingi charakteriai ir skirtinga patirtis neišvengiamai vertė „šlifuotis“ jau varžybų metu, tačiau rezultatas, anot lenktynininko, kalba pats už save.
„Procesas buvo labai įdomus... Bet svarbiausia, kad ir procesas buvo smagus, ir rezultatas labai geras“, – suabejoti neleido K. Raišys.
Šių metų Dakaro ralis Lietuvai tapo išskirtinis ne tik dėl K. Raišio triumfo – savo kategorijose nugalėtojais tapo ir Rokas Baciuška, ir Vaidotas Žala. K. Raišys neslėpė, kad tikrasis istorinio momento svoris jį „pasivijo“ ne iškart.
„Kažkaip atrodo: na, aš laimėjau, na, Vaidotas laimėjo, na, Rokas laimėjo. Smagu. Bet kol ant podiumo nenusifotografavome visi trys ir dar ten fone stovinčios visos kitos žvaigždės... Tada supratau, kad čia kažkas įvyko“, – prisiminė lenktynininkas.
Už gražių kadrų ir medalio slypi ir kita Dakaro pusė – kasdienybė bivakuose, kur romantikos mažiau, nei norėtųsi įsivaizduoti iš šalies. K. Raišys pasakojo, kad jo atveju Dakaras buvo kone „minimalistinis“: palapinė, dėžės su detalėmis, nuolatinis skubėjimas ir darbas su automobiliu iki nakties.
„Kuo greičiau finišavęs skubi ne į dušą, o kuo greičiau išsitraukti dėžes, kol vis tiek purvinas. Tada remontuoti automobilį. Žiūri, kiek liko laiko miegoti, susipakuoji dėžes, eini miegoti. Ryte vėl palapinė, vėl į sunkvežimį“, – pasakojo jis.
O įsivaizduojamas „žvaigždėtas dangus dykumoje“ dažniausiai paskęsta generatorių, suvirinimo aparatų ir visą naktį dirbančių mechanikų triukšme.
Vis dėlto maratoniniuose etapuose, kai ekipažai lieka be technikų ir infrastruktūros, atsiranda ir tyla: „Tada būna žvaigždėtas dangus, absoliuti tyla, kažkur tavo automobilis, šalia palapinė ir tiesiog miegi. Ir tai visai kitas jausmas negu tiesiog būti gamtoje, nes vis dėlto čia vyksta lenktynės. Tai ta tokia ramybė tų lenktynių fone labai ypatinga.“
Paklaustas apie kasdienį vairavimą Lietuvoje, K. Raišys tikino, kad keliuose elgiasi ramiai ir laikosi taisyklių – lenktyninis „išsikrovimas“, pasak jo, vyksta ten, kur jam ir vieta: „Išsikraunu lenktynėse kaip reikiant. Keliuose stengiuosi važiuoti taip, kad kitus ir įkvėpčiau, ir nesukelčiau problemų.“
O kas toliau? Būtent šioje vietoje lenktynininkas kalba mįslingiausiai – ir, panašu, palieka erdvės scenarijams.
„Labai geras klausimas ir man jis labai rūpi, tik neturiu dar atsakymo. Labai norėčiau kažką keisti ir kuo smarkiau, tuo geriau“, – teigė K. Raišys.
Jis pabrėžė, kad „Dakar Classic“ nėra ta vieta, kur galima ramiai padėti tašką: „Nesakau, kad „Dakar Classic“ čia viską padariau. Juolab, kad niekada neįbrisi į tą pačią upę. Kitais metais bus kiti konkurentai ir kitos sąlygos.“
Vis dėlto vieną sakinį jis ištarė aiškiai: pokyčių – norisi.
„Aš taip tikiuosi“, – paklaustas, ar galima tikėtis ir sugrįžimo į „Dakar Classic“, ir galimų permainų, atsakė Dakaro ralio čempionas.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Čempionų pietūs“ įraše
Tekstą parengė Alanas Jonas Kot
