„Po tiek daug darbo metų kartu jis man buvo tarsi tėčio figūra. Nebuvo nė kiek šalta“, – LRT apie legendinį Lietuvos biatlonininką ir pirmąjį savo trenerį Algimantą Šalną su šypsena veide pasakoja JAV rinktinės narys Seanas Doherty.
Jis su LRT sutiko pabendrauti po antradienį Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse įvykusių vyrų 4 po 7,5 km estafetės varžybų. Jose JAV rinktinė užėmė itin aukštą 5-ą vietą. S. Doherty pasirodė pirmajame etape, jame šaudykloje sportininkas iš viso klydo keturis kartus ir estafetę komandos draugui perdavė būdamas 16-as (+1:01,6 min.). Atkeliavęs į zoną, kurioje sportininkai bendrauja su žiniasklaida, 30-metis atletas dar nežinojo, kelintą vietą užims jo komanda, tačiau buvo nusiteikęs pozityviai.
„Kol kas šios olimpinės žaidynės buvo kupinos iššūkių. Sąlygos, kurios yra susijusios su sniegu, buvo labai sudėtingos. Kalbant apie šliuožimo dalį, man nepavyko rasti tinkamo greičio. Buvo sunku, bet ši diena buvo gana gera, kol kas mūsų komanda yra geroje pozicijoje. Visada labai mėgaujuosi estafetės varžybomis“, – mintimis dalinosi amerikietis.
Visgi pagrindinė pokalbio tema buvo nukreipta į praeitį, nes S. Doherty pirmasis treneris buvo olimpinis čempionas A. Šalna, aukso medalį 1984 m. Sarajevo žiemos žaidynėse iškovojęs būtent vyrų estafetėje. Negana to, prieš 42 metus A. Šalna auksu sužibo būtent vasario 17 d., o LRT su S. Doherty bendravo taip pat vasario 17 dieną.
„Pasakyčiau: labas, Algimantai, ačiū už visus tuos metus kartu, kai ruošėte mane tokio lygio varžyboms. Algimantas man buvo labai geras treneris. Man labai pasisekė, kad tuo metu jį sutikau. Manau, kad mums abiem tai buvo puikus metas. Jis papasakojo man daug gerų istorijų, išmokė daug dalykų. Žvelgdamas į visa tai dabar, galiu pasakyti, kad jis man suteikė labai daug gerų įpročių, susijusių su aukščiausio lygio varžybomis.
Dalį jų savyje turiu iki pat dabar. Visada itin vertindavau jo patirtį, jo istorijas. Tada jis mane puikiai paruošė tokio lygio ateities varžyboms. Jis man leido peršokti iš jaunimo atleto lygio į rinktinės nario, kuris dalyvauja aukščiausio lygio varžybose, lygį. Esu labai dėkingas ir tikiuosi, kad jis mėgaujasi tai matydamas“, – dėstė JAV biatlonininkas.
A. Šalna į JAV išvyko 1991-ųjų pradžioje ir net 15 metų treniravo JAV biatlono rinktinę. Jai lietuvis vadovavo net penkeriose olimpinėse žaidynėse: Albervilio, Lilehamerio, Nagano, Solt Leik Sičio ir Turino. Būtent 2006 m. jis nusprendė pasukti kita didžiojo sporto linkme ir atsigręžti į jaunimą. Taip ir susikirto A. Šalnos ir S. Doherty keliai.
12-metis S. Doherty greitai pamilo biatloną ir dėl jo su savo tėčiu kas savaitę įveikdavo labai daug kilometrų, kad galėtų treniruotis ir sporto keliu žengti su A. Šalna. Galiausiai ilgas ir atkaklus darbas atsipirko. Lietuvio auklėtinis ne kartą tapo pasaulio jaunių ir jaunimo čempionu ir taip įsiveržė į biatlono elito pasaulį. 2013 m. jis debiutavo pasaulio biatlono taurės varžybose ir dabar yra jose startavęs jau net 273 kartus.
Visgi A. Šalnos ir S. Doherty kelionė nebuvo grįsta vien tik medaliais ir pasiekimais. Pasak amerikiečio, treneris jam įskiepijo daug vertybių, leido išlikti žmogumi ir netapti robotu.
„Jis yra labai nuoširdus, labai tikras žmogus. Tai visuomet buvo galima jausti. Taip, kartais jis mane stipriai stumdavo į priekį, bet jis niekada nedarydavo taip, kad būčiau tarsi robotas. Visada dėl to jausdavausi labai gerai ir kaip atletas, ir kaip žmogus. Manau, kad dėl to mes ir sutardavome gerai, nes suprasdavome vienas kitą. Viskas nebuvo sutalpinta į kažkokią dėžutę. Biatlonas buvo dinamiškas. Čia svarbu, koks žmogus esi. Tuo metu man visa tai buvo geros pamokos“, – ryšį su A. Šalna komentavo atletas.
LRT S. Doherty paklausė, ar iš tiesų amerikiečiai A. Šalną vadindavo Ponu Šerkšnu (angl. – Mr. Frost). Biatlonininkas šyptelėjo: „Dalis žmonių – taip. Tai nebuvo mano jam skirta pravardė. Lietuviškai jo pavardė yra Šalna, kuri tarsi reiškia šerkšną. Tada tai buvo tam tikras vertimo pokštas, nes dalis amerikiečių negalėjo ištarti jo pavardės. Taigi ir išvertėme, kad galėtume paprastai ištarti.“
Visgi peršasi mintis, kad, nepaisant tokios pravardės, bendravimas su treneriu būdavo tikrai ne šaltas, o itin šiltas.
„Taip, būtent. Po tiek daug darbo metų kartu Algimantas man buvo tarsi tėčio figūra. Nebuvo nė kiek šalta“, – šypsodamasis bendravimą su A. Šalna apibendrino S. Doherty.
Jam 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinės žaidynės buvo jau ketvirtos karjeroje. Nors Antholce, kaip ir praėjusiose žaidynėse, kalnų nuversti nepavyko, S. Doherty išskyrė, kad šių metų olimpinė patirtis yra kitokia. Tai nulėmė tiek įspūdinga varžybų vieta, tiek atmosfera čia.
„Šios žaidynės buvo išskirtinės. 2022 m. buvo ta COVID-19 pandemija, o šįkart aš čia galiu turėti dalį šeimos. Mes esame vietoje, kuri yra populiari dėl žiemos sporto. Buvo smagu čia varžytis, nes žinojome trasą, buvome palaikomi daugybės sirgalių. Jausmas čia tikrai buvo išskirtinis, atmosfera buvo olimpinė. Atsiminsiu šias žaidynes“, – sakė JAV rinktinės narys.
