Po beveik dešimtmečio pertraukos į ryškiausią pasaulinio sporto sceną sugrįžta viena labiausiai patyrusių Lietuvos biatlonininkių Natalija Kočergina. 40-metė sportininkė ruošiasi antrosioms savo karjeros olimpinėms žaidynėms – 2026-aisiais vyksiančioms Milano ir Kortinos žiemos žaidynėms.
Gimusi Ukrainoje, Donecke, N. Kočergina dar vaikystėje su šeima persikėlė gyventi į Visaginą. Sportinį kelią ji pradėjo kaip slidininkė – nuo 2003 metų dalyvavo lygumų slidinėjimo varžybose, o 2011-aisiais debiutavo ir pasaulio biatlono taurės etapuose. Nors karjeroje netrūko įvairių etapų ir svarbių kryžkelių, lietuvė po aštuonerių metų vėl turi galimybę startuoti olimpinėse žaidynėse.
Prieš prasidedant 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėms žaidynėms LRT kviečia susipažinti su visais Lietuvos olimpiečiais. Iš viso Italijoje startuos 17 lietuvių – 8 biatlonininkai, 4 slidininkai, 3 dailiojo čiuožimo atstovai ir 2 kalnų slidininkai. Žiemos olimpinės žaidynės vyks vasario 6–22 dienomis, o jas transliuos LRT.
Kelias į Milano ir Kortinos olimpines žaidynes šį sezoną nebuvo lengvas. Kaip pripažįsta pati biatlonininkė, pirmoje sezono pusėje tiek ji pati, tiek visa Lietuvos moterų biatlono komanda ieškojo optimalios sportinės formos.
„Pirmoji pusė prasidėjo nekaip, nes kažkaip nepataikėme arba su forma, arba neatėjo dar mūsų pikas. Kojomis kol kas, pagal greitį, tai mes labai atsiliekame nuo kitų komandų, nes vasarą lyg ir viskas buvo gerai pirmose testinėse varžybose su riedučiais, net Austrijoje pirmas buvęs startas irgi rodė, kad mes kaip ir pasiruošusios esame. Šaudymas lyg ir viskas tvarkoje, bet greičio kol kas nėra“, – atvirai sako N. Kočergina.
2026 metų olimpiniai biatlono startai vyks Antholco trasoje Italijoje – beveik 1600 metrų aukštyje esančioje vietoje, kuri puikiai pažįstama pasaulio biatlono taurės dalyviams. Šioje trasoje nuolat rengiami aukščiausio lygio varžybų etapai, o pati vietovė pasižymi aukštikalnių specifika.
„Antholcas man labai patinka dėl atmosferos, dėl kalnų, dėl treniruočių proceso, vasarą mes irgi turėjome ten vieną ciklą su riedučiais, dalyvavome varžybose. Aš labai mėgstu šitą aukštį, trasos reljefą ir lyg ir kiekvienais metais, kai ten dalyvavome, rezultatai kojomis buvo neblogi, bet visada koją pakišdavo šaudymas, bet keletą kartų ir persekiojime dalyvavau, ir pasaulio čempionate lyg ir buvo neblogas rezultatas“, – dėsto biatlonininkė.
Ruošiantis startams tokiame aukštyje, lietuvių rinktinė šiemet pasirinko labiau specifinį pasirengimo modelį. Didelė pasirengimo dalis buvo skirta treniruotėms kalnuose, kad organizmas būtų kuo geriau pasiruošęs būsimiems olimpiniams iššūkiams.
„Šiais metais mes daugiau dėmesio skyrėme pasiruošimui kalnuose, buvome trijose kalnų stovyklose ir dar prieš Antholcą mes planuojame būti irgi panašiame aukštyje – Ridnaune. Ten irgi vyksta pasaulio biatlono taurės varžybos“, – pasakoja N. Kočergina.
Pirmą kartą olimpinėse žaidynėse lietuvė startavo 2018 metais Pjongčange. Visgi per savo karjerą ji ne kartą buvo per plauką nuo dar vieno olimpinio starto. 2014 metais N. Kočergina liko pirma už brūkšnio kovoje dėl vienintelio biatlono kelialapio į Sočio žaidynes, o iki dalyvavimo slidinėjimo rungtyje jai tuomet pritrūko visai nedaug. 2022 metais Pekino žaidynėse ji vidinėje atrankoje nedaug nusileido kitai Lietuvos biatlonininkei Gabrielei Leščinskaitei.
Dabar N. Kočergina – brandi, didelę patirtį sukaupusi sportininkė, į penktą dešimtį įžengusi su išlaikyta motyvacija ir vidine ramybe.
„Amžius truputį duoda savo, bet yra noras sportuoti ir motyvacijos dar netrūksta“, – teigia ji.
Vienu metu N. Kočergina buvo vyriausia pasaulio taurės dalyvė, o vėliau į didįjį sportą sugrįžo olimpinė ir pasaulio čempionė Anastasija Kuzmina. Abi sportininkės ne kartą yra susitikusios varžybų metu ir net pajuokavusios apie savo amžių bei požiūrį į sportą.
„Taip, mums teko važiuoti net Estešunde nemažai kartų vienu maršrutu su ja ir šnekėjome, pajuokavome, kad mūsų požiūris į varžybas, į pasiruošimą truputį skiriasi nei jaunimo dabar, nes mes kitos kartos žmonės, turime daugiau kitų interesų, motyvacijų, stimulų ir jau tokios labiau patyrusios nei kitos dalyvės“, – pasakoja N. Kočergina.
Didelė patirtis leidžia lietuvei į varžybas žvelgti ramiau nei prieš kelerius metus. Ji pripažįsta, kad dabar startus pasitinka su didesniu užtikrintumu ir be anksčiau jausto jaudulio.
„Iš tikrųjų, taip, prieš penkerius metus gal pas mane dar buvo toks jaudulys prieš varžybas, bet dabar aš prieš varžybas jaučiuosi užtikrinčiau, nėra tokio jaudulio, net kartais mūsų pasaulio biatlono taurės merginos prašo patarimų, kaip nusiraminti prieš varžybas“, – dėsto biatlonininkė.
Kalbėdama apie olimpines žaidynes, sportininkė pabrėžia, kad tai yra svarbiausias tikslas kiekvieno sportininko karjeroje – nepriklausomai nuo to, ar tai pirmas, ar antras olimpinis startas.
„Man reiškia, kad čia yra pats svarbiausias dalykas, kurio sportininkas trokšta per savo karjerą, ypač, jeigu čia pirmas kartas, kai dalyvauji tokiuose dideliuose renginiuose. Manau, kad daugelis sportininkų gyvena tuo visą savo karjerą ir net jei nepatenka į tas varžybas, jie toliau tęsia, svajoja ten atsidurti ir parodyti kuo geresnį savo rezultatą, atsiduoti visu pajėgumu“, – teigia ji.
Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse Lietuva turės rekordinę – aštuonių biatlonininkų – rinktinę. Pirmą kartą istorijoje startuos ir moterų estafetės komanda, o tai, pasak N. Kočerginos, yra svarbus žingsnis visam šalies biatlonui.
„Manau, čia yra labai didelis pasiekimas mūsų valstybei, nes biatlono sporto šaka Lietuvoje gyvena jau labai seniai ir toks dalykas, kad išvažiuotų ir vyrų, ir moterų komandos, čia labai didelis pasiekimas ir jau pasiliks pėdsakas Lietuvos istorijoje“, – sako biatlonininkė.
Rekordinė Lietuvos delegacija olimpinėse žaidynėse, kurią šiemet sudaro 17 sportininkų, ir istorinė biatlono rinktinė į Italiją vyks jau visai netrukus. O savo kolegoms prieš svarbiausius karjeros startus N. Kočergina turi aiškų palinkėjimą: „Nepasiduoti ir eiti į priekį.“
Tekstą paruošė Alanas Jonas Kot
