Jau vasario 6 dieną prasidės 2026 metų Milano ir Kortinos žiemos olimpinės žaidynės. Jas tiesiogiai transliuos LRT. Laukiant jų starto ir 17 Lietuvos sportininkų pasirodymo, LRT.lt kviečia susipažinti su visomis žaidynių sporto šakomis. Šį kartą pažvelkime į greičio, fizinės jėgos ir preciziško tikslumo reikalaujantį bobslėjų.
Bobslėjus – viena greičiausių žiemos sporto šakų, ji suteikia didelę dozę adrenalino. Specialiomis ledo trasomis didžiuliu greičiu lekiančios rogės, milisekundėmis matuojami skirtumai ir menkiausios klaidos, kainuojančios medalį, šią discipliną paverčia itin patrauklia žiūrovams.
Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse bobslėjaus varžybos vyks Kortinoje d`Ampece.
Istorija
Bobslėjaus ištakos siekia 19 amžiaus pabaigą. Ši sporto šaka atsirado Šveicarijoje, kai buvo sujungtos dvejos rogės ir prie jų pritvirtintas vairavimo mechanizmas. Iš pradžių sportininkai naudojo medines roges, vėliau jas pakeitė plieninės konstrukcijos, o dar vėliau – saugesni rėmai.
Pirmosios bobslėjaus lenktynės vyko Sankt Morico gatvėmis (Šveicarija), kol galiausiai varžybos persikėlė į specialiai įrengtas ledo trasas. 1897 m. Sankt Morice buvo įkurtas pirmasis bobslėjaus klubas.
Bobslėjaus pavadinimas (angl. bobsleigh) kilo iš angliško žodžio bob, reiškiančio siūbavimą. Starto metu sportininkai stumdo roges pirmyn ir atgal, taip bandydami įsibėgėti ir pasiekti kuo didesnį pradinį greitį.
Olimpinėse žaidynėse bobslėjus debiutavo 1924 m. Šamoni mieste (Prancūzija), kai programoje buvo tik vyrų keturviečių rogių rungtis. Vyrų dvivietės rogės olimpinėje programoje atsirado 1932 m., moterys dvivietėmis rogėmis pradėjo varžytis 2002-aisiais, o 2022 m. Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse pirmą kartą buvo surengtos moterų vienviečių bobslėjaus varžybos.
Rungtys
Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse bobslėjininkams bus išdalinti keturi medalių komplektai šių grupių nugalėtojams:
- vyrų keturviečių rogių,
- vyrų dviviečių rogių,
- moterų dviviečių rogių,
- moterų vienviečių rogių.
Kaip vyksta varžybos?
Bobslėjaus varžybos vyksta dvi dienas. Kiekviena įgula trasą įveikia keturis kartus – po du važiavimus per dieną. Nugalėtoją lemia visų keturių nusileidimų laikų suma. Paskutiniame – ketvirtajame – važiavime dalyvauja tik 20 greičiausių įgulų.
Įgulos sudėtis
- Vienvietės rogės – viena sportininkė, kuri pati vairuoja roges.
- Dvivietės rogės – vairuotojas ir stabdytojas.
- Keturvietės rogės – vairuotojas, stabdytojas ir dar du sportininkai, kurių pagrindinė užduotis yra padėti kuo galingiau startuoti.
- Iki įšokimo į roges atletai jas stumia maždaug 50 metrų, per mažiau nei 6 sekundes pasiekdami didesnį nei 40 km/val. greitį. Būtent startas dažnai būna lemiamas veiksnys – prarastas dešimtadalis sekundės pradžioje vėliau trasoje beveik nesusigrąžinamas.
Esminė taisyklė, kurią verta žinoti žiūrovui
Bobslėjuje nėra teisėjų balų ar subjektyvaus vertinimo – viską lemia laikas. Vis dėlto trasoje itin svarbi švara: klaidos posūkiuose, per didelė trajektorija ar kontaktas su bortais lėtina roges ir gali kainuoti ne vieną poziciją bendroje įskaitoje.
Lietuvos akcentai
Lietuva turi išskirtinį istorinį ryšį su bobslėjumi. 1948 m. Sankt Morice vykusiose žiemos olimpinėse žaidynėse lietuvių kilmės JAV bobslėjaus keturviečių rogių komandos narys Edwardas Williamas Rimkus tapo olimpiniu čempionu.
Įdomu tai, kad jo bobslėjininko karjera tetruko vos 13 mėnesių. Prie šios sporto šakos jis prisijungė bičiulio pasiūlymu, o per kiek daugiau nei metus sugebėjo pasiekti aukščiausią įmanomą apdovanojimą pasaulyje – olimpinį auksą.
Bobslėjaus transliacijų per LRT tvarkaraštis
Vasario 22 d. 11:00–14:20 val. bobslėjaus varžybos transliuojamos per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.lt.
