„Mums Lietuva davė viską ir tiems žaidėjams davė viską, kad jie tapo tokiais, kokie dabar yra. <...> Manau, kad mes turime tą duoklę grąžinti“, – po sunkios pergalės Londone apie garbę žaisti su Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės marškinėliais kalbėjo vyriausiasis treneris Rimas Kurtinaitis.
Ketvirtadienio vakarą Lietuva išgyveno įtemptą kovą, kai atrankoje į 2027 metų FIBA pasaulio čempionatą tik lemiamomis sekundėmis Igno Sargiūno dėka 89:88 (16:21, 22:30, 30:16, 21:21) palaužė Didžiąją Britaniją.
„Padėkojau [žaidėjams] už kovą. Kartais tos situacijos atrodo beviltiškos, bet turbūt beviltiškų situacijų nebūna. Vis tiek, jeigu stengiesi, tai ta pergalė kažkokiu būdu ateina, – po rungtynių su žurnalistais mintimis dalijosi R. Kurtinaitis. – Šį kartą pabaigoje išspaudėme maksimumą, ką galėjome. Esmė yra ta, kad nebuvo lengva iš pradžių. Jų sudėtis yra tokia, kad jie išlaikė 10 žaidėjų, kurie žaidė Europos čempionate. Mes išlaikėme tik keturis žaidėjus. Mes praktiškai su nauja komanda žaidėme prieš susižaidusią komandą.
Nėra lengva, matėme pirmą ir antrą kėlinį, kol susistygavome, kas su kuo gali žaisti, kas ne. Tos dvi treniruotės, kurias turėjome Lietuvoje, niekaip negali sudėlioti kažkokio plano, rėmo. Visgi suradome reikiamą penketą, truputėlį jį nukankinome, bet labai džiaugiuosi, nes žinant visas tas atrankos taisykles, kiekviena pergalė yra labai svarbi. Ši pergalė yra morališkai labai mums aktuali ir svarbi. Manau, kad ji duos impulsą mūsų komandai toliau žaisti gerai.“
Nors tribūnose karaliavo Lietuvos sirgaliai, tačiau aikštėje kur kas daugiau energijos rungtynių pradžioje rodė britai. Po sėkmingų epizodų puolime jų persvara siekė septynis taškus, todėl R. Kurtinaitis buvo priverstas prašyti minutės pertraukėlės (13:6). Ji padėjo, nes atsilikimas sumažėjo iki vieno taško (14:15). Visgi aikštės šeimininkai toliau demonstravo didesnį agresyvumą ir išliko priekyje (21:16).
Prisnūdusi Lietuvos rinktinė neprasibudino ir antrojo kėlinio pradžioje, o tuo pasinaudoję britai dar labiau nutolo (31:22). Nors Marekas Blaževičius pelnė du taškus, netrukus realizavo du baudų metimus, tačiau varžovai tęsė puikų pasirodymą ir jau pirmavo dviženkle persvara (39:28). Galiausiai šeimininkai pirmąją rungtynių dalį užbaigė atkarpa 8:3 ir į ilgąją pertrauką žengė su itin pakilia nuotaika (51:38). Tapo akivaizdu, kad lietuvių lauks sunki antroji susitikimo pusė.
Trečiojo kėlinio pradžioje lietuvių duobė dar labiau pagilėjo, kai britų puolimas išaugino jų pranašumą iki 18 taškų (56:38). Vis tik įpusėjus ketvirčiui svečius gelbėjo Vilniaus „Ryto“ krepšininkų žaidimas ir geras komandinis darbas abejose aikštės pusėse. Likus minutei iki kėlinio pabaigos Manto Rubštavičiaus tritaškis pirmą kartą išvedė Lietuvą į priekį, o prieš lemiamą ketvirtį R. Kurtinaičio auklėtiniai pirmavo vienu tašku (68:67).
Ketvirtasis kėlinys klostėsi itin atkakliai, visa drama nusikėlė į paskutinę minutę. Iki rungtynių pabaigos likus 15 sekundžių Lietuvą nuo varžovų skyrė 7 taškai, tačiau tada įspūdingą pasirodymą pradėjo „Ryto“ krepšininkas I. Sargiūnas. Po jo tritaškio iki kėlinio pabaigos liko jau tik 9 sekundės, o britai paprašė minutės petraukėlės. Iš jos sugrįžęs I. Sargiūnas prasižengė, Mylesas Hessonas pataikė baudos metimą, tačiau iškart po to lietuvis smeigė dar vieną tolimą metimą. Didžioji Britanija vėl paprašė pertraukėlės, bet ji nepadėjo. Aikštės šeimininkai akimirksniu suklydo, o į puolimą pasileidęs I. Sargiūnas, aidint sirenai, pataikė kosminį tritaškį, išplėšusį įspūdingą pergalę Lietuvai.
„Iš esmės sakyčiau, kad yra labai laiminga pabaiga. Mes praleidome du tritaškius, bet laimei, atsakėme trimis. Laimėjo ne kažkokia taktika, o sėkmė. Visgi kartais sėkmės reikia“, – pripažino R. Kurtinaitis.
Vyriausiasis rinktinės treneris taip pat pasidalino giliomis mintimis ir apie pareigą bei sąžinę atstovauti Lietuvai.
„Sakiau jau apie kažkokią pareigą, bet čia daugiau galbūt liečia sąžinę, nes kas išugdė mus? Aš kalbu apie Lietuvą, man nesvarbios tos kitos šalys. Mums Lietuva davė viską ir tiems žaidėjams davė viską, kad jie tapo tokiais, kokie jie dabar yra, kur žaidžia ir kiek uždirba pinigų. Jie gi neužaugo kitoje šalyje, gerai, gal Matas Buzelis, sakykime, yra kitur. Bet visas tas mūsų grožis įvyko čia. Manau, kad mes turime tą duoklę grąžinti.
Manote, man yra lengva ir paprasta sulaukus tokio amžiaus grįžti į Lietuvą ir kažką vėl taisyti, daryti, kas įvyko per paskutinius 10 metų? Man irgi yra sunku, aš turiu užtektinai sukaupęs, turiu puikią šeimą, turiu kačiukų, šuniukų ir galiu gerdamas alų prie televizoriaus ekrano žiūrėti krepšinį, bet jaučiu kažkokią pareigą prieš šalį. Į mane kreipėsi, nebuvo ir mano santykiai geriausi su federacijos prezidentu, bet į mane kreipėsi, aš kažkokio pykčio nelaikau, kiek galėsiu, tiek padėsiu. Kol kas sekasi, gal nesiseks, pasitrauksiu, bet būtų nusikaltimas nepabandžius taip išeiti iš sportinio gyvenimo.
Nesu aš turbūt tas geras pavyzdys visai tautai, ypač jaunimui, bet aš elgiuosi taip. Elgiuosi pagal savo sąžinę ir norėčiau, kad tie, kas supa mus aplinkui, ypač krepšinio pasaulyje, kad būtų panašūs į tuos, kuriais mes buvome nuo 1992 metų, kai darėme tą impulsą. Mes kartais pykstame, kad po Rusija mes buvome 200 metų, bet aš galvoju, kad yra toks paradoksas, jog tie 200 metų po Rusija davė mums tokį impulsą susikaupti ir būti kaip valstybė, išsaugoti tą lietuvybę. Mes žinome, kad mes nebuvome Rusijos dalis ir atsimenu, kad kiekvienas žinojo, kad mes esame lietuviai ir kad mes ginsime savo Lietuvą kiekvienoje srityje, tą, ką mes tada darėme ir su „Žalgiriu“, ir su Lietuvos rinktine 1992 metais, kai tapome nepriklausomi. Tais laikais ta priespauda mus kažkaip visus sugynė į krūvą.
Dabar kai mes tapome laisvi, atrodo, kad viskas gerai, turėtume viską geranoriškai atlikti, bet mes taip pasiklydome per tą pasaulį – čia nesvarbu, čia aš turiu darbą, gerai gyvenu. Manau, kad tai nėra teisinga. Gali mane peikti, girti, barti, bet mano požiūris yra toks: mums davė Lietuva, mes Lietuvai turim grąžinti“, – atviravo R. Kurtinaitis.
Netrukus jo dar buvo paklausta, ar pareigos vertybė Lietuvos visuomenėje nėra šiek tiek primiršta, padėta į šoną.
„Mano šeima yra išauklėta teisingai, tvarkingai, požiūris yra toks, kaip mano. Mes kažkur turbūt apleidę tą tokią meilę Lietuvai ir panašiai. Tai turbūt turėjo padaryti mokykla, mokytojai, nežinau, gal kiekvieno tėvai. Yra vertybės, kurių niekada nepakeis pinigai, geras gyvenimas. Yra vertybės, kurios galbūt nėra pelningos, bet jos yra vertybės. Aš esu už tokias vertybes. Galiu dar kartą pasikartoti – gali manęs nekęsti, mane dėl to barti, bet man tai yra nesvarbu. Mano vertybės yra tokios, mano šeima išauklėta taip ir aš džiaugiuosi, kad mano tas pasaulėlis, ta salelė yra tokių pažiūrų, kaip ir aš“, – pridūrė R. Kurtinaitis.
– Kalbant apie detales, kas privedė iki -18 taškų, iš kurių reikėjo kapstytis?, – taip pat buvo paklausta stratego.
– Mes nieko nekeitėme iš savo kombinacijų, kurios liko nuo Europos čempionato. Visgi pasikeitė 8 žaidėjai. Juos per vieną treniruotę įtraukti į tą žaidybinį ritmą, į tą stilių nėra paprasta. Kartais tai užima mėnesį, kartais kelis. Kol suradome reikiamą puolimą... Mūsų problema yra 21 klaida. Netgi ir esant tokiam klaidų skaičiui mes nebuvome labai atitrūkę, su tuo puolimu vis dar tvarkėmės. Pabaigoje visiškai suprimityvinom puolimą, žaidėme du prieš du viršuje. Nežinau, kaip jų treneriai nereagavo į tai. Na, pabaigoje sureagavo, pradėjo stumti mus į kairę pusę, bet, deja, buvo per vėlu. Iš esmės sakyčiau, kad yra labai laiminga pabaiga. Mes praleidome du tritaškius, bet laimė, kad atsakėme trimis. Laimėjo ne kažkokia taktika, o sėkmė. Visgi kartais sėkmės reikia.
– I. Sargiūnas per 9 paskutines sekundes pelnė 9 taškus. Ar esate matęs kažką panašaus?
– Jeigu atvirai, tai toks produktyvumas buvo pabaigoje tiek iš jų pusės, tiek iš mūsų. Net nežinau, ką pasakyti [apie I. Sargiūno pasirodymą]. Man patiko, kai jie paprašė minutės pertraukėlės, o mes jos metu pasakėme, kad mus dabar gali išgelbėti tik perimtas kamuolys. Mes visi keičiamės gynyboje ir svarbus tik perimtas kamuolys. Mums pavyko tai padaryti per 3,5 sek. Aišku, viską vainikavo tas Igno gražus pataikytas metimas. Manau, kad mes kovojome ir sėkmė buvo mūsų pusėje.
– Atmosfera buvo įspūdinga visų rungtynių metu. Kaip jums atrodė ši Londone gyvenančių lietuvių ir atvykusių sirgalių šventė?
– Ką tik britų žiniasklaidai sakiau, kad tai man yra jau toks įprastas dalykas. Mes esame lietuviai. Tokių lietuvių mums truputį trūksta krepšininkų – kurie taip, kaip sirgaliai, atsižvelgtų į mūsų komandą. Tikrai garbė ir šlovė sirgaliams – labai ačiū, kad mus palaikė ir tokiu sunkiu momentu. Britų televizijai taip pat priminiau, kad Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse taip pat buvo pilna lietuvių, nors atstumas iki ten jau tikrai didelis. Lietuva yra krepšinio kraštas. Kur bežaistume, sirgalių yra daug ir jie yra geri.
– Artūras Gudaitis minėjo, kad komanda I. Sargiūnui gali likti skolinga vakarienę. Kaip manote jūs?
– Aš nežinau, jie gali daryti tai, ką nori. Aš niekada nelendu į tuos užkulisius. Man jų [žaidėjų] reikės poryt, kad jie būtų sveiki ir darbingi. Man iš 24 valandų reikia tik dviejų, kurios yra aikštėje. Vėliau yra jų laikas, jie daro tai, ką nori. Manau, kad jie yra profesionalai. Na, niekada nesu prieš, jeigu po tokių rungtynių kažkas gali išgerti alaus butelį. Jeigu viskas yra saikingai, yra normalu. Visgi nemanau, kad šie žaidėjai yra linkę į tokius dalykus.
– Kokių reikia charakterio savybių, kad komanda taip atsitiestų, kuomet viskas atrodo prarasta?
– Manau, kad reikia tokios disciplinos, kokią turime. Galėčiau pasakyti taip – su geros klasės žaidėjais galbūt yra lengviaus žaisti, bet juos yra sunkiau valdyti. Jie yra tokios individualybės. Nenoriu pasakyti, kad dabartiniams rinktinės žaidėjams trūksta meistriškumo, bet jie yra paklusnūs, jie tiki trenerių darbu, tiki mūsų idėjomis. Kai buvo likę dvi minutės ir jie pirmavo šešiais taškais, aš pasakiau, kad rungtynės dar nesibaigė, mums tiesiog reikia protingiau sužaisti. Galiausiai pabaigoje mums ir pavyko.
– Kai trečiajame kėlinyje mažinote atsilikimą, tai „Ryto“ krepšininkai beveik visus taškus surinko. Ar jų susižaidimas yra viena iš stiprybių?
– Aš manau, kad čia yra svarbiausia. Tokiuose trumpuose atrankos languose tai yra svarbiausia. Nesakau, kad kiti žaidėjai sužaidė blogai, bet jie atvyko iš savų klubų, čia rado naujoves, jiems sunku adaptuotis per kelias dienas. „Ryto“ žaidėjai gelbsti jau ne pirmą kartą. „Rytas“ tikrai geranoriškai išleidžia žaidėjus, niekada negirdėjau kažkokių atsiprašymų, jog kažkas pavargo ar panašiai. Jie visada mus gelbsti. Šiandien pasimatė „Ryto“ krepšininkų tarpusavio supratimas.
– Italija pralaimėjo Islandijai, čia virė atkakli kova. Ar ši diena parodė, kad atranka į pasaulio čempionatą yra kur kas sunkesnė, negu gali pasirodyti?
– Čia nėra viskas taip paprasta, kaip atrodo. Jūs pamenate, kai mes su Islandija žaidėme Alytuje. Mes laimėjome, bet ten nebuvo lengvos rungtynės. Tos mažesnės krepšinio šalys surenka savo stipriausias savo sudėtis, jie [žaidėjai] myli savo šalį. Kitų šalių krepšininkai žaidžia geruose klubuose, gauna didelius atlyginimus, galbūt kai kurie žiūri pro pirštus į savo nacionalinių rinktinių rezultatus, nes jie tarsi turi susitvarkę savo gyvenimą. Manau, kad tai nėra teisinga iš žaidėjų pusės. Šalis jiems davė pradžią, todėl jie turi sugrąžinti kažką atgal. Deja, ne visos šalys tai pasiekia. Islandų yra nedaug, bet jie visi yra tokie vikingai, kurie kaunasi.
Kitas pasaulio čempionato atrankos rungtynes Lietuva žais sekmadienį, kai Klaipėdoje susitiks su Italijos krepšininkais. Rungtynes tiesiogiai bus galima stebėti per LRT.
