Lietuvos vyrų futbolo rinktinė 2025 metais pergalės džiaugsmo taip ir nepatyrė. 17-os nelaimėtų rungtynių serija – ilgiausia Europoje. Pasaulio čempionato atrankos grupėje užimta paskutinė vieta, nors Lietuvos futbolo federacija taikėsi bent jau į trečią poziciją. LFF techninis direktorius Deividas Šemberas neslepia: „Be abejo, slegia ta serija, mes juk skaitome, matome. Nėra pergalių, norisi pergalių ir ypač vyrai, kurie žaidžia aikštėje, nori tų pergalių.”
Prieš prasidedant pasaulio čempionato atrankai LFF prezidentas Edgaras Stankevičius LRT Plius laidoje „Atviras derinys“ pasidalijo drąsia svajone: „Dabar, kai pasakysiu gal ir kvailai atrodysiu, bet man nuojauta sako, kad mes dalyvausime tame pasaulio futbolo čempionate 2026 metais.“
Tačiau prezidentą nuojauta apgavo. Pirmadienį su Nyderlandų orkestro įspūdingai atliktu Lietuvos himnu ir akistata su pasaulinėmis futbolo žvaigždėmis Lietuvos rinktinė uždarė metus, per kuriuos nelaimėjo nė vienų rungtynių. Pasaulio čempionato atrankos G grupėje užimta paskutinė vieta ir surinkti tik 3 taškai.
Tačiau ne pralaimėjimas 0:4 olandams nulėmė šį ciklą. Po antrųjų lygiųjų 1:1 namuose su Malta rugsėjo mėnesį LRT paklaustas, ar nemano, kad šis rezultatas nulems nesėkmingą ciklą Edgaras Jankauskas nesutiko: „Kodėl? Dar galime surinkti taškus. Kiek? Planuojame surinkti visus likusius.“
Tačiau per likusias rungtynes nesurinko nė vieno.
D. Šemberas rinktinei kėlė tikslą užimti bent 3 vietą ir pripažįsta, kad viskas sprendėsi ciklo pradžioje: „Mes prisimename pirmąsias rungtynes su Lenkija, iš kurių galėjome išsivežti tašką, namuose su Suomija galėjome sužaisti žymiai geriau.
Prie geresnio žaidimo eitume į vasarą, dvejas rungtynes su Malta su 4 taškais. Ten tada nemažai, kas spręstųsi, bet, deja, taip neįvyko. Su Malta dvejos lygiosios, nors norėjosi 6 taškų. Rudenį tada būtų buvęs visai kitas taškų kraitis. Nepavyko ir tai pripažįstame. Nesame patenkinti ir žaidėjai yra nusiminę.”
Tiesa, ir D. Šemberas, ir futbolo ekspertai sutinka – E. Jankausko diriguojama rinktinė gali ir moka žaisti futbolą. Rekordinė 14-os tūkstančių aistruolių minia Kaune žavėjosi, kaip lietuviai iki paskutinės minutės kovojo su Nyderlandų žvaigždynu, nors galiausiai ir pralaimėjo 2:3.
Visgi D. Šemberas primena, kad vyrų rinktinei – svarbiausia rezultatas: „Visi matome, kad žaidžiame gerai, bet taškų nėra, o profesionalus futbolas yra apie rezultatą ir taškus. Jaunimo futbole tai daugiau yra apie procesą, apie žaidėjų augimą, bet čia jau yra profesionalai ir norėtųsi daugiau taškų.”
– Prie Lietuvos rinktinės rezultatų vis linksniuojama ta 17-os nelaimėtų rungtynių serija. Ar tai labai slegia?
– Be abejo, slegia ta serija, mes juk skaitome, matome. Nėra pergalių, norisi pergalių ir ypač vyrai, kurie žaidžia aikštėje, nori tų pergalių. Nes pergalės augina pasitikėjimą, ir nugalėtojų mentalitetą. Vis tiek tokios rungtynės su tokiomis komandomis kaip Nyderlandai, Suomija, Lenkija, tai tikrai priduoda žaidėjams pasitikėjimo. Tikrai meistriškumas auga ir mes matome, kaip žaidėjai tobulėja per šiuos metus, bet vėlgi nacionalinė rinktinė yra apie rezultatą ir apie taškus. Esu įsitikinęs, kad mes galime geriau.
– Jūs kaip tikslą buvote įvardijęs 3 vietą grupėje, bet likome paskutiniai. Kaip tai vertinate?
– Mes iš tikrųjų kėlėme sau didesnius tikslus. Tikėjome komanda, tikėjome treneriais. Toliau jais tikime. Nepaisant to, kad taškų prasme rezultato nėra tokio, kokio tikėjomės. Aš manau, kad ir treneriai, ir žaidėjai, ir mes visi tikėjomės surinkti daugiau taškų. Tačiau yra tam priežastys, kodėl to nepavyko padaryti, bet čia jau gilesnę analizę pasidarys patys treneriai.
Taip pat praradome atrankos eigoje ir du svarbius žaidėjus, pagrindo žaidėjus, kurie gavo sunkias traumas, tai linkiu jiems kuo greičiau atsistatyti ir laukiame mes jų. Vėlgi, vertinant norėtųsi žymiai aukštesnės vietos ir žymiai daugiau taškų.
Suprantame, kad pagal žaidimą tos pergalės buvo tikrai labai arti ir taškų surinkti galėjome žymiai daugiau. Bet yra kaip yra, tikime vyrais, tikime treneriu ir manau, kad kiti metai tikrai bus tokie metai, kur jau norėsis iš šios brandžios komandos, nors ir jaunos, bet jau brandžios komandos praėjusios tokį atrankos ciklą tikrai daugiau taškų ir varžovai tuo labiau, kad kitais metais turėtų būti ne pajėgesni, o galbūt mūsų lygio. Atsižvelgiant į tai turėtume galbūt net iškovoti visas tris taures – ir naujo FIFA serijos turnyro, ir Baltijos taurės, ir UEFA Tautų lygos D diviziono. Tikimės, kad visus šiuos tikslus įgyvendinsime ir turėsime tris taures.
– Ar tokius tikslus ir kelsite treneriui Edgarui Jankauskui?
– Tai aš manau, kad treneris irgi pats kels sau tikslus. Aš manau, kad su savo pajėgumo komandomis tikrai turime rinkti taškų, rodyti rezultatą. Turime dar metus galiojančią sutartį ir mes jos laikomės.
– LFF prezidentas Edgaras Stankevičius Lietuvos sporto forume piktinosi valstybės požiūriu į futbolą. Ar ir jūs manote, kad futbolas visgi turėtų būti strateginė sporto šaka Lietuvoje?
– Vienai rinktinei paruošti per metus kainuoja apie 200 tūkstančių eurų. Tai jeigu mes turime 17 rinktinių, tai įsivaizduojate kokių pinigų reikia. Jeigu valstybė 200 tūkst. eurų prisideda prie nacionalinių rinktinių rengimo, tai kažkas mūsų šalyje veikia tikrai neteisingai ir negerai. Mes stengiamės, kiek leidžia mūsų galimybės, bet jų neužtenka užtikrinti tarptautinio lygio rungtynių visoms jaunimo rinktinėms. 15, 16, 17 metai – tai yra aukso amžius, kai būtent ypatingai reikia daug rungtynių tarptautinio lygio. Bet kurią rinktinę Europos paimkime, tai jų komandos žaidžia po 12 rungtynių. Mūsų rinktinės, deja, bet tiek nežaidžia.
Esu paskaičiavęs, kad mums apie 30 tarptautinių rungtynių trūksta per visas rinktines. Futbolas šiandien yra konkurencingiausia sporto šaka pasaulyje. Mūsų vaikai akademijose žaidžia po 6-7 valandas per savaitę, kai reikia žaisti 12 valandų. Tikrai reiktų kitokio valstybės požiūrio.
