„Esu vilnietis ir nematau tikslo keltis į panašaus lygio komandą vien dėl to, kad važiuoti“, – apie pasirodžiusias kalbas dėl persikėlimo į kitą klubą nubraukia itin svarbia Vilniaus „Ryto“ rotacijos dalimi šiame sezone likęs Gytis Radzevičius.
Lietuvos vicečempionai sėkmingai startavo naujajame Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezone – jie įveikė Kėdainių „Nevėžį“, „Gargždus“, Utenos „Juventus“ ir dar nėra patyrę nesėkmės.
Nuo šiol „Ryto“ krepšininkų susitikimus FIBA čempionų lygoje transliuos LRT. Pirmąsias rungtynes šiame turnyre sostinės klubas žais spalio 7 d., kai namuose priims Varšuvos „Legia“.
Ilgametis „Ryto“ puolėjas tapo ir naujuoju vilniečių vėliavnešiu – perėmė kapitono raištį iš į Bilbao „Surne Basket“ ekipą persikėlusio Margirio Normanto.
„Viskas gerai, neseniai grįžau iš Europos čempionato, o komanda jau anksčiau buvo susirinkusi. Viskas normaliai, nors ir naujoje rolėje, tai yra man jau šeštasis sezonas šioje komandoje, todėl žinau klubo vertybes, kaip kas veikia, tuo labiau, kad trenerių štabas likęs. Turėjome gerą kapitoną prieš tai, todėl stengiuosi toliau tęsti tą jo darbą. Savo priduoda ir tai, kad pernai buvau vicekapitonas, todėl tekdavo pavaduoti [M. Normantą]. Šiuo metu viskas atrodo super, pažiūrėsime, kaip bus toliau“, – apie naujas pareigas pasakoja G. Radzevičius.
Paklaustas, ką labiausiai stengiasi išryškinti komandoje kaip kapitonas, krepšininkas tikina, jog pats nemėgsta sakyti kalbų, bet svarbiausia yra tarpusavio komunikacija.
„Labiausiai stengiuosi akcentuoti tai, kad jeigu matai kažką, kas per rungtynes prasčiau sužaidžia arba visi blogiau žaidžiame – pasakyti kažką. Nesu toks didysis kalbų mėgėjas, bet svarbu kalbėtis, motyvuoti vienas kitą“, – teigia 30–etis vilnietis.
Krepšininkas praėjusį sezoną žavėjo ne vieną, kai LKL per rungtynes rinko vidutiniškai 12,2 taško, atkovojo 5,9 kamuolio ir rinkdavo 17,5 naudingumo balo, o FIBA čempionų lygoje versdavo po 13,1 taško, sugriebdavo po 7 kamuolius ir pelnydavo po 16,7 naudingumo balo. Tokia statistinė eilutė vilniečiui atnešė ir naudingiausio Čempionų lygos grupių etapo žaidėjo titulą.
Šią vasarą G. Radzevičius buvo arti persikėlimo į Eurolygą, bet krepšininkas šiuo metu jaučia, jog priėmė geriausią sprendimą likdamas „Ryte“.
„Nežinau, ar teisingas, ar ne [sprendimas]. Tiesiog tuo metu priėmiau geriausią sprendimą, kuris būtų palankiausias mano karjerai. O ar tas sprendimas teisingas? Nežinau. Džiaugiuosi čia likdamas, džiaugiuosi, kad klubas suteikia geras sąlygas, parodė norą, kad toliau čia likčiau. Tuo labiau tai, kad esu vilnietis ir nematau tikslo keltis į panašaus lygio komandą vien dėl to, kad važiuoti. Džiaugiuosi, kad čia lieku, o kaip bus – pažiūrėsime“, – kalba G. Radzevičius.
Vilniaus „Rytas“ komandos gretose išlaikė ir Artūrą Gudaitį, Martyną Paliukėną, Igną Sargiūną. Prie komandos prisijungė ir keturi legionieriai – rezultatyviausias praėjusio sezono Ispanijos krepšinio lygos (ACB) žaidėjas Jerrickas Hardingas, Čempionų lygos rekordininkas Jordanas Walkeris, Mažeikių ekipoje žibėjęs vokietis Kay Bruhnke ir Eurolygos žaidimą jautęs Jacobas Wiley.
Kalbėdamas apie komandos narius, kurie galėtų prisiimti atsakomybę svarbiu momentu ir vesti komandą į priekį, naujasis vilniečių kapitonas įvardina J. Walkerį ir J. Hardingą.
„Tai turbūt mūsų du amerikiečiai – J. Walkeris ir J. Hardingas. Jie tos roles jau yra turėję, kad būtų pagrindiniai metikai savo komandose. Tas kamuolys jų rankose jau buvo, patirties jie turi, todėl manau, kad pirmiausia akys turėtų kryptį į juos tais lemiamais momentais. Ir kiti žmonės gali pasiimti kamuolį į rankas, bet tai priklausys nuo dienos. Tačiau jeigu reiktų dabar durti pirštu, tai kaip pagrindinius kandidatus įvardinčiau juos“, – pasakoja G. Radzevičius.
FIBA čempionų lygos kovas vilniečių klubas pasitinka ryžtingai – anot krepšininko, šiemet tikslas yra pasirodyti geriau nei pernai. „Rytui“ praėjusį sezoną nepavyko prasibrauti tarp aštuonių geriausių komandų, o G. Radzevičius tikisi, jog pavyks peržengti šią „užkeiktą“ kartelę.
„Asmeninius tikslus gali sau keltis kokius tik nori, bet jų tu neįvykdysi be komandinių tikslų, be jų tu niekam nebūsi įdomus. Komandiniai tikslai – norime pasirodyti geriau nei praeitais metais. Atrodo, kad visais metais mums tas „Top–16“ etapas yra kaip užkeiktas. Lyg viskas eina ir gerai, tada vienas ar kitas rungtynes pralaimime ir nepatenkame toliau. Norisi pralaužti tą barjerą. Jeigu kažką laimėsime kaip komanda, tada ir asmeniškai bus gerai, ir visai komandai. Tada gali būti įdomus ir kitoms komandoms“, – asmeninių tikslų nesureikšmina lengvasis krašto puolėjas.
Paklaustas, kodėl išvykoje laimėtų rungtynių skaičius kardinaliai skiriasi nuo namų, G. Radzevičius vieno atsakymo neturi, tačiau tiki, jog pavyks pralaužti ledus.
„Pagal rezultatus matosi, koks procentas laimėtų rungtynių yra namuose ir išvykoje. Tai turbūt skiriasi dvigubai, jeigu ne daugiau. Net nežinau, išvykose atrodo, kad ir klubas suteikia geras sąlygas keliaujant, išvykstame dažniausiai dvi dienas prieš rungtynes, todėl poilsio prasme yra viskas gerai, – pasakoja krepšininkas. – Gal tiesiog namuose prie sirgalių geriau jaučiamės arba išvykoje gauname daugiau spaudimo ir paprasčiausiai jo neatlaikome.
Čia susideda daug dalykų, todėl jeigu žinotume priežastį, tikrai to nebūtų. Kiekvienas pralaimėjimas ugdo mūsų patirtį ir kantrybę, todėl kažkada gal pralaušime tuos ledus. Sunku pasakyti, kodėl tie pralaimėjimai ateina.“
Interviu su LRT metu G. Radzevičius taip pat pasidalina mintimis apie „Ryto“ dvasią po to, kai klubą paliko bene komandos simboliu tapęs M. Normantas, emocinius sunkumus grįžus iš Europos čempionato ir krepšinio filosofiją.
– Kiek komanda yra kitokia po M. Normanto išvykimo?
– Kažkiek kitokia, bet kiekvieną sezoną kone pusė komandos pasikeičia. O šiemet Margirio kažkiek vis tiek trūksta, kartu čia praleidome ketverius metus. Kai tiek daug laiko praleidi, tai yra natūralu, jog pasigendi. O kaip komandai aikštelėje – visai sunku lyginti. Šiemet sakyčiau turime daugiau potencialo puolime, daugiau žmonių, kurie galėtų sužaisti vienas prieš vieną. To galbūt praeitą sezoną pritrūko ypatingai lemiamu momentu, kada kažkas turėdavo kamuolį pasiimti ant savęs, bet bandydavo tai vienas, tai kitas, tačiau nepavykdavo. Jeigu bus geras sezonas, tai sakysime, kad viskas gerai, o jei blogas – sakysim atvirkščiai. Kartais tik susirinkus ant popieriaus viskas atrodo gerai, bet pasižiūrėjus į galutinį rezultatą supranti, kad nieko nepasiekei ir viskas išeina atvirkščiai. Todėl viskas labai priklausys nuo rezultato ir jeigu kažką pasieksime, vadinasi tiek žaidėjai, tiek treneriai, tiek vadovybė atliko gerą darbą.
– Komandos sudėtis šiemet nemažai pasikeitusi, išvyko Ąžuolas Tubelis, atvyko naujų legionierių. Kaip sekasi atrasti ritmą?
– Viskas super, komanda draugiška, visi yra motyvuoti ir dirba per treniruotes. Turbūt nėra nė vieno, kuris simuliuotų arba pataupytų jėgas, visi dirba 100 procentu ir nori tobulėti. Charakteriai taip pat visų draugiški tiek aikštelėje, tiek už aikštelės ribų, visi gerai sutariame. Aišku, dažnai būna, kad kol pergalės – tol viskas gerai. Po pralaimėjimų ta visa atmosfera krenta ir tada reikia žiūrėti, kaip išlieki kartu ir neišsiskirstai, nepradedi vienas kito kaltinti ir panašiai. Tokie momentai parodys, kokia mes esame komanda iš tikrųjų.
– Ar pasibaigus Europos čempionatui su rinktine nėra per didelis krūvis iš karto sugrįžti į komandą?
– Tas nuovargis jaučiasi ne tiek fizinis, kiek emocinis. Vis tiek du mėnesius sportavome sunkiai ir ruošėmės, žaidėme daug draugiškų rungtynių ir pats čempionatas įtemptas – buvo, kad rungtyniavome ir kelias dienas iš eilės. Daug ir vaizdo peržiūrų, todėl atrodo, kad sukiesi tam rate ir nuolatos gyveni krepšiniu. Grįžti į kambarį – per televizorių krepšinį rodo. Kai 24 valandas per parą sukiesi krepšinyje, natūralu, kad ateina emocinis nuovargis. Bet iš kitos pusės, kai atvažiuoji į klubą, tai viskas vėl iš naujo, pakeiti aplinką ir prasideda čempionatas. Šiuo metu fizinė forma atrodo gera, emociškai gal šiek tiek jaučiuosi išsitaškęs, bet viskas gerai ir sugrįšiu, nes varžybų tvarkaraštis pradžioje neatrodo labai įtemptas.
– Rinktinėje prie Rimo Kurtinaičio nebuvote toks rezultatyvus, koks prie Giedriaus Žibėno. Kokia ta G. Žibėno paslaptis jus išnaudojant aikštelėje?
– Nežinau, ar čia priklauso nuo trenerių. Paprasčiausiai tai yra kita komanda, natūralu, kad rinktinėje yra didesnių vardų ir žvaigždžių kaip Jonas Valančiūnas, Rokas Jokubaitis, kitų Eurolygos žaidėjų. Jų lygis ten aukštesnis, o klube aš turiu didesnę rolę nei ten, nes ir taip yra kam ten mesti. Treneris, man atrodo, manimi pasitikėjo, todėl ėjau ir atlikau savo rolę. Krepšinis nėra apie tai, kas daugiau taškų įmes, o apie tai, kad komanda laimėtų. Tuo labiau, kad gali komandoje dirbti ir be taškų pelnymo – atkovoti kamuolius ir panašiai. Krepšinis toks yra, kad vienoje komandoje turi daugiau kamuolio, o kitoje – mažiau, todėl tą duodamą rolę priimi ir žaidi taip, kaip nori treneriai.
– Kuo kitokį pamatysime G. Radzevičių šiame sezone?
– Pažiūrėsime, tikiuosi, kad kitoks būsiu iš teigiamos pusės, būsiu naudingas aikštelėje. Laikas parodys, turiu naują rolę ir reikia su ja tvarkytis. Manau, viskas bus gerai ir viską pamatysime ateityje.
Visas „Ryto“ grupių etapo tvarkaraštis:
Spalio 7 d. „Rytas“ – Varšuvos „Legia“
Spalio 15 d. Heidelbergo „MLP Academics“ – „Rytas“
Spalio 22 d. „Rytas“ – Patrų „Promitheas“
Lapkričio 5 d. „Rytas“ – Heidelbergo „MLP Academics“
Lapkričio 18 d. Varšuvos „Legia“ – „Rytas“
Gruodžio 17 d. Patrų „Promitheas“ – „Rytas“
