„Nežinau, nesu daktaras, lyg tai iš pirmo žvilgsnio nėra kažko ypatingo, nežinau, kaip bus toliau, nenoriu net spėlioti“, – po dvikovos su Suomija (3-1) Europos krepšinio čempionate kalbėjo Lietuvos rinktinės (3-1) treneris Rimas Kurtinaitis.
Lietuviai pirmadienį vakare 81:78 (20:21, 25:15, 12, 12, 30:24) įveikė šeimininkus, tačiau Rokas Jokubaitis rungtynių nebaigė ir aikštę paliko anksčiau laiko su skausmo perkreiptu veidu. Strategas patikslino, kad rinktinės lyderis susižeidė kelį.
Trauma įvyko ketvirtojo kėlinio pradžioje. Lietuva pirmavo 62:50, bet prasiveržimo metu R. Jokubaitis nesėkmingai nusileido ant parketo ir skausmo perkreiptu veido iškart pasiprašė keitimo.
Lietuvos rinktinės lyderis pats ant vienos kojos nušuoliavo iki atsarginių suolelių ir iškarto atsigulė ant grindų.
„Tikiuosi geriausio, bus matyti. Kelis. Aš galiu pasakyti, kaip apsiginti prieš žaidimą du prieš du, bet negaliu pasakyti kaip gydyti ir kokia trauma“, – jau po rungtynių Lietuvos žurnalistams pasakojo R. Kurtinaitis.
Netrukus jis turėjo žurnalistams replikų, bet galiausiai atsakė, kaip sekėsi stabdyti varžovų lyderį.
„Noriu jūsų paklausti, ką jūs matėte? Aš, kai jums papasakoju, tai jūs savo tinklalaidėse savaip viską sudėliojat. Dabar būčiau pasakęs prieš rungtynes, kad su Margiriu Normantu ginsimės prieš Lauri Markkaneną, tai ką būtume sakę? Tą padarėme šiandien, tai nestandartinis sprendimas ir šiandien suveikė. Aš krepšinyje esu 60 metų, tai truputėlį išmokau per tą laiko tarpą“, – kalbėjo R. Kurtinaitis.
Netrukus R. Kurtinaitis plačiau papasakojo apie savo sprendimus ir prezidento Gitano Nausėdos vizitą.
– Ar kažkur buvote tokį gynybos prieš L. Markkaneną pavyzdį matę?
– Ne, nebuvau matęs. Tačiau buvau matęs, kaip ginamasi, kai keturi stovi aikštėje, o vienas vaikosi. Tą patį mes darydavome su Draženu Petrovičiumi, jei pamenate. Gintaras Krapikas jį vaikydavosi, o mes tada perimus su juo žaisdavome asmeniškai. Šiandien mes to nedarėme, mes gynėmės visi penkiese. Todėl nelabai mums tiko Jonas Valančiūnas, bet mes visada jį išleisdavome, kai jie išimdavo L. Markkaneną. Per jį tada bandydavome užpulti. Manau, kad pavyko neblogai, gal tik vieną trumpą keitimą padarėme, kai J. Valančiūnui nepavyko pelnyti taškų, bet gavome tritaškį. O šiaip viskas suveikė puikiai. Aš manau, kad pergalei to užteko ir tas yra gerai.
– Kada sužinojote, kad žaisti galės Tadas Sedekerskis?
– Perskaičiau, kad T. Sedekerskis nežais. Jūs pirmą parašote, kad nežais, o po to klausiate, kada aš sužinojau. Tai jūs ateikit, manęs ar daktaro paklauskit, mes pasakysime, ar žais, ar ne. O jūs išvedate, kad nežais. Jis buvo pasiruošęs, iš ryto žinojo, kad žais, o perskaitėme, kad nežais. Viskas su juo gerai. Taip, jis pasisuko koją, jis yra vyras, jaučia skausmą, bet žaidė per skausmą. Garbė ir šlovė jam. Ir sužaidė neblogai, to, ko reikėjo komandai, tai įdėjo savo indelį.
– Čia buvo tokia dūmų uždanga iš Pauliaus Malašausko? Jis pirmas pasakė, kad nežais...
– Aš nežinau. Jūs vyrai... Aš dažnai pasiskaitau tokių dalykų. Pamenate, kai sakiau, kad kaimo vyras sužino paskutinis. Tai aš jau neturiu čia ką pratęsti. Ir taip, žiūrėkite, aš, jei pamenate, visi taip duoda interviu, kad ko paklausi, sako nežinau. Aš kalbu atvirai, plačiai, duodu jums tokios truputį terpės, kad jūs galėtumėte pasidaryti kažkokias išvadas. Gal kartais net per daug kalbu. Tai jūs, kai ką nors norite parašyti, gink Dieve nemokau, tai jūs paklauskite, aš tikrai sąžiningai pasakysiu.
– Vakar sakėte, kad paskaitėte suomių komentarus ir susidarėte vaizdą. Koks tas vaizdas buvo?
– Taip, susidariau tą tokį vaizdą. Dažnai, kai pradeda garsiai rėkauti kaip čia bus, kad mes laimėsime, tai papratai tą daro žmonės iš baimės. Aš vieno paskaičiau, kad laukiu iššūkio, aš tą darysiu, aną. Man iškart ir ramu buvo. Turbūt žinote, kad pinigai, meilė ir sėkmė labai myli tylą, o tyla myli juos. Reik ramiai. Noriu kalbėti apie krepšinį ne tik su krepšinio specialistais, jumis, bet noriu, kad ir platesnė visuomenė suprastų, kuri kartais pasiskaito truputėlį daugiau. Tai jei turite daugiau klausimų prieš rašydami, tai man paskambinkite, aš bendrausiu su žiniasklaida.
– Treneri, šiandien rugsėjo 1-oji. Jei būtumėte mokytojas, kokį pažymį parašytumėte Marekui Blaževičiui?
– Marekas žaidė puikiai. Jam reikia dar tokių porą dalykų išmokti, su kuriais jis būtų superinis žaidėjas. Truputėlį reikia jėgos, truputėlį aštrumo, greičio sukantis po krepšiu. Jis yra vienas iš geriausiai besiginančių mūsų žaidėjų, tiek asmeniškai, tiek ir padėdamas. Jis labai puikiai supranta situacijas, krepšinį ir tikrai gaila, jei taip sugrįžti prie visko, kai „Žalgiris“ pasirašė, kad Šarūnas Jasikevičius išvyko. Va ten buvo suėję du dalykai. Jis ir Š. Jasikevičius būtų galėję padaryti labai didelį šuolį į priekį, bet dar ne vėlu. Manau, kad gaus gerą trenerį ir kažkiek apmokys.
– Prieš rungtynes kalbėjote apie teisėjų švilpukus šeimininkų pusėje. Kaip dabar jautėsi šitose rungtynėse?
– Aš net nežinau, ar šitą galima sakyti, bet mes pasikeitėme vieną teisėją.
– Kai R. Jokubaitis patyrė traumą laikas atrodė, kad sustojo. Nesugriuvo komanda?
– Jūs turbūt sekėte visas rungtynes. Mes gi žaidžiame visa komanda ir šiandien, jei mes parenkam, aš net, jei sakysime, kad įskiepijome šitai komandai, kad man visiškai nesvarbu, kas kiek taškų pelnys, man svarbu, kad kiekvienas atliktų savo rolę. Ir kiekvienas ją turi, ir kiekvienas žino už ką yra atsakingas. Šiandien turbūt visi pelnėme taškus, kas buvo aikštėje. Aišku, jei Rokas negalės žaisti, tai čia bus didžiausia mūsų netektis, nes viskas pas mus sukosi aplink jį ir J. Valančiūną, kada jam yra tinkamai priešininkai varžovų komandoje. Dabar mes turėsime truputėlį problemų, bet manau, kad mes jas pasispręsime. Bus šansų dabar Arnui Veličkai, tam pačiam M. Normantui, jau nekalbu apie Igną Sargiūną. Jie galės dalinai užimti tą poziciją ir pakeisti. Jie nėra ryškūs įžaidėjai, bet yra žaidėjai, kurie gali tą poziciją užimti atsitikus nelaimei, kas ir atsitiko.
Mes dabar susistrateguosime, kaip reikės žaisti. Aišku, kalbant apie kito etapo komandas, turbūt nežinau, kaip susidėlios, bet ten ateina jau superinės klasės ekipos. Nežinau, ar mums užteks meistriškumo, bet tą kovingumą, ką mes parodėme, tikiuosi, kad pavyks išgauti, bet kaip bus, taip bus.
– Treneri, kaip M. Normantas reagavo, kai jam pasakėte, kad reikės gintis prieš L. Markkaneną?
– Jam nereikia niekaip reaguoti. Jis yra kareivis ir mes pasakome, ką daryti ir jie daro. Labai puiki komanda. Aš galvoju, kad mūsų, kaip komandos, stiprybė yra ta, kad mes, treneriai, ką sugalvojame, tą pabandome išaiškinti, kad jie suprastų apie ką būtų kalba. Pagal visą logiką visi prieš L. Markkaneną stato didžiausią žmogų, nes jis didelis ir panašiai. Mes išskaičiavome, kad jis yra pavojingas, kad atsivaro kamuolį per visą aikštę, kai įgauna greitį. Tam mums reikėjo mažo žaidėjo, kad žaistų vienas prieš vieną ir spaustų, o po krepšiu M. Normantas puikiai susitvarkė. Ten įmetė mums porą metimų, bet mes jį nuleidome nuo 40 taškų iki 18 ar kiek.
Aš manau, kad Margo atliko superinį darbą. Aš neimu puolimo, bet jis sudirbo taip, kaip mes norėjome. Buvo klaidų, suklydome vieni, kiti, buvo pasimetimų, bet mes 100 procentų išgauti negalime iš komandos. Be ta visuma buvo nebloga ir to užteko pergalei.
– Ką pasakė prezidentas G. Nausėda?
– Jis pasveikino mus, pasidžiaugė ir išėjo. Mes labai ten nekalbėjome. Nelabai jis mums ir davė kalbėti. Pasakė, pasakė, sušukome visi už Lietuvą ir išsiskirstėme.
