Rungtynėse su Vokietija čiurnos traumą patyręs Tadas Sedekerskis sekmadienį praleido vakarinę rinktinės treniruotę. Po jos treneris Rimas Kurtinaitis nebuvo užtikrintas dėl žaidėjo pasirodymo akistatoje su Suomija, tačiau pats krepšininkas išliko pozityvus.
„Neatsimenu, kada paskutinį kartą esu turėjęs čiurnos traumą. Tai automatiškai kūnas sureagavo ne taip gerai, kaip galėjau tikėtis pats. Neslėpsiu, skausmas tikrai yra. Tačiau čempionatas ilgas, išliekame pozityvūs, daktarai daro viską, ką gali. Taip, manau, kad viskas bus gerai“, – kūno reakciją į traumą komentavo T. Sedekerskis.
Primename, kad iki rungtynių su Vokietija pabaigos likus kiek mažiau nei pusei minutės, T. Sedekerskis, užsiimdamas poziciją po krepšiu, patyrė čiurnos traumą ir šlubčiodamas paliko aikštę.
Iki tol akistatoje su pasaulio čempionais jis buvo vienas iš ryškiausių Lietuvos žaidėjų. Per beveik 24 minutes T. Sedekerskis pelnė 10 taškų (2/3 dvit., 1/2 trit., 3/4 baud.), atkovojo 5 kamuolius, atliko 9 rezultatyvius perdavimus ir iš viso užfiksavo 20 naudingumo balų. Nors krepšininkas vakarinėje treniruotėje ir nedalyvavo, o tik stebėjo komandos draugų darbą, tačiau dėl savo ateities čempionate išliko optimistiškas.
„Po tos čiurnos traumos davė poilsio. Išliekame pozityvūs, darome viską, ką galime. Tikėkimės, kad rytoj galėsiu būti sveikas“, – kalbėjo jis.
Lietuvos ir Suomijos akistata pirmadienį įvyks 20.30 val. Jos klausytis kviečiame per LRT RADIJĄ ir portale LRT.lt.
T. Sedekerskio svarbą Lietuvos rinktinei sekmadienį LRT akcentavo ir asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidentas Mindaugas Balčiūnas.
„Tai labai reikalingas žaidėjas. Ypač prieš Lauri Markkaneną gynyboje ir panašiai. Tai puikiai suvokiame. Treneriai nuspręs, daktarai nuspręs, kaip bus pasielgta. Mums Tadas reikalingas ne tik rytojui, bet reikalingas viso čempionato metu. Manau, kad bus pasirinktas toks bendras sprendimas pasitarus su Tadu, daktarais ir treneriais“, – dėstė jis.
Taip pat skaitykite
– Kokia pirminė diagnozė yra? Kaip medikai įvertino tą traumą?
– Jūs gal jų paklauskite, nes per daug nedarėme jokių tyrimų, nevažiavome į ligoninę. Norime tikėti, kad nieko ten baisaus nėra.
– Kaip pats tikite, ar daugiau šansų yra žaisti, ar ne?
– Viskas labai greitai keičiasi. Dabar tikiu, kad žaisiu, bet pasižiūrėsime, kaip bus, kai atsikelsiu. Sunku pasakyti dabar, tas skausmas yra, bet dar turime nemažai laiko. Pasižiūrėsime.
– Atrodo, kad labai daug apmaudo. Tokia situacija, rungtynių pabaigoje, kai jau viskas buvo aišku.
– Žiauriai daug apmaudo. Pačiam asmeniškai ta vasara tokia nesėkminga, tai ten nepasisekė, tai ten. Atvažiuoji dabar į čempionatą, atrodo, pralaimi prieš nuostabiai žaidžiančią Vokietijos rinktinę ir dar paskutinę minutę tas kryptelėjimas lygioje vietoje. Gal atsiliepė kažkiek nuovargis, dabar belieka tik tai spėlioti. Nieko negali padaryti. Skauda širdį, matai, kad komanda ruošiasi, o pats esi 50 prieš 50. Tačiau, ką gali padaryti, toks krepšinis, toks sportas.
– Aišku trauma sugadino nuotaiką, bet kiek toks pralaimėjimas Vokietijai pagadino viduje komandos nuotaiką?
– Mes atvažiavome kovoti dėl medalių, mes išsikėlėme sau aiškius tikslus. Galbūt daug kas mumis netiki, bet mes viduje tikime. Žaidėme prieš pasaulio čempionus. Jie pataikė 19 tritaškių. Gal kažkur vėlavome, gal kažkur pritrūko energijos, kažkur pritrūko jėgų. Jie atrodė tikrai šviežesni, bet suklupome ir dabar reikia atsikelti su dviguba energija ir kovoti.
– Kiek yra grėsminga Suomijos rinktinė su Lauri Markkanenu priešakyje?
– Žaidžia gerą krepšinį, išreikštas lyderis, tikrai dominuoja, jaučiasi gerai toje komandoje. Visi žino savo vaidmenis, papildo vienas kitą, yra toks balansas tarp jaunimo ir veteranų. Aišku, žaidžia namuose, bet gal net mes čia kaip namuose su tokiais nuostabiai palaikančiais sirgaliais. Belieka nenuvilti ir, kaip sakoma, toliau tęsti savo darbą.
– Neužkliūna tai, kad L. Markkanenas daug baudų meta?
– Niekam, manau, ne paslaptis. Žvaigždes labiau pasaugo, prižiūri, mažiau kontakto su jais leidžia. Kartais atrodo, kad tas 50 prieš 50 pražangas sušvilpia. Vis tiek darysime peržiūras, pats asmeniškai mačiau dvejas pirmas jų rungtynes, kur atrodo, kad lipa į medį, puolime pražangos, bet fiksuoja baudą prieš jį. Tačiau čia yra normalu, taip jau būna, kad geriausi gauna pagalbos. Mes turime koncentruotis į savo darbą, į gynybą, kokį planą paruoš treneriai, o ne į tai, ar švilpia, ar ne.
– Kokios tos procedūros? Kaip jus ruošia daktarai?
– Dabar viso protokolo nepasakysiu, gal daktarai pasakys, gal detaliau jie paaiškintų, kodėl darome vieną dalyką, o ne kitą. Tiesiog ateinu atitinkamą valandą, suvalgau tabletę ir atliekame procedūrą be atsikalbinėjimų. Aišku, aš esu tas pirmas žmogus, kuris nori atsigauti. Ruošiesi tokiam čempionatui visą vasarą, atiduodi visą savo laiką, o dabar dėl kažkokios nesąmonės būtų gaila nubraukti, bet kūnas gal atsigaus.
