Europos čempionato sidabro medalius iškovojusios Lietuvos 20-metės krepšininkės šią vasarą dar labiau pakylėjo moterų krepšinį. Nors finale sugėrė skaudų ispanių antausį 50:102, šiai rinktinei finalo niekas ir neplanavo. Į Portugaliją Edigijaus Ženevičiaus iš jaunesnių žaidėjų sulipdyta rinktinė vyko išlikti A divizione, o ne kautis dėl jo aukso. Buvusi krepšininkė Gintarė Petronytė tiki, kad tai duos reikalingą impulsą, kad jau šį rugsėjį krepšinį pasirinktų daugiau mergaičių.
Su Lietuvos moterų krepšinio rinktine Europos krepšinio čempionate dirbusi G. Petronytė šią vasarą stebėjo visas Lietuvos jaunimo rinktines ir prisipažino, kad didelių vilčių su 20-mečių rinktine nepuoselėjo: „Tikrai kažko daug nesitikėjau. Kiekvienais metais šią, vyriausią, rinktinę būna labai daug problemų surinkti. Visada turime žaidėjų trūkumą. Dabar aš stebiu visas rinktines ir kai ši rinktinė pradėjo pasirengimą, tai buvo vienos pavardės, o galutiniame dvyliktuke – kitos, nes prisijungė žaidėjų iš 18-mečių čempionato ir studentų rinktinės. Tada visiškai pasikeitė rinktinės veidas. Tačiau visa tai turėjo atsiliepti pasirengimo procesui.
Tada, atrodo, kokių tu tikslų gali kelti, kai pusė rinktinės yra jaunesnės žaidėjos ir jos nebuvo kartu? Tų lūkesčių nebuvo, bet rinktinė mėgavosi krepšiniu, norėjo kažką įrodyti ir rodė tokį gražų krepšinį. Tai buvo labai kovinga rinktinė ir visiškai kitokia, negu mes esame pratę matyti, – be kažkokių aukštų vidurio puolėjų, bet su greitu ir laisvu krepšiniu bei individualiai stipriomis gynėjomis. Pamatėme tai, ko dauguma nesitikėjo, tai tikrai labai nustebino, yra kuo pasidžiaugti.“
G. Petronytė atidavė duoklę rinktinės vyriausiajam treneriui E. Ženevičiui, kuris neteko darbo Vilniaus „Kibirkštyje“, nors praėjusį sezoną jai atnešė visus įmanomus titulus.
„Man ypač džiugu už trenerį Egidijų Ženevičių, kuris turėjo tikrai puikų sezoną su Lietuvos čempionėmis ir dabar neteko darbo. Gaila, bet, manau, kad tai jam yra puikus atpildas ir tas atpildas su kaupu“, – specialistą gyrė buvusi krepšininkė.
G. Petronytė džiaugiasi sėkminga Lietuvos moterų krepšinio vasara – po 10 metų į Europos čempionatą grįžusios krepšininkės pateko į atkrintamąsias, o merginas palaikyti ragina ir vyrų rinktinės žvaigždės.
„Čia yra istorinis įvykis Lietuvai ir visam Lietuvos moterų krepšiniui. Apskritai šita vasara moterų krepšiniui yra labai reikšminga. Ne tik dėl galutinių skaičių lentelėse ar medalių, kurie reiškia labai daug, bet ir dėl žinomumo ir grįžimo į ekranus. Vakar po vyrų rinktinės rungtynių mūsų žvaigždė Jonas Valančiūnas ragino palaikyti merginas. Aplanko pasididžiavimo jausmas, kad einame teisingu keliu. Tas atgimimas yra ir dabar estafetę perims klubinis krepšinis ir norisi tikėti, kad tos jaunosios žaidėjos atras savo vietą komandose. Tik taip jos galės augti ir tobulėti“, – apie laukiantį Vilniaus „Kibirkšties“ pasirodymą Eurolygos atrankoje užsiminė G. Petronytė.
Sidabrą iškovojusioje 20-mečių rinktinėje galėjo žaisti ir Justė Jocytė, bet ji atidavė visas jėgas moterų rinktinei. Tačiau Portugalijoje spindėjo 18-metės Sintija Aukštikalnytė ir Danielė Paunksnytė. Pastaroji pateko ir į simbolinį čempionato penketą. Beveik po 18 taškų per rungtynes rinkusi Vilniaus „Kibirkšties“ talentė traukė rinktinę svarbiausiais momentais.
G. Petronytė prognozuoja, kad D. Paunksnytė bus ateities moterų rinktinės lyderė: „Taip, kaip ji žaidė šį čempionatą, – kažkas iš kosmoso srities. Matosi, kaip su kiekvienomis rungtynėmis jai augo pasitikėjimas. Ji turi viską, kas telpa į žodį „krepšininkė“. Ji turi viską, kad pasiektų labai daug, o jai tik 18 metų. Tikrai nėra lengva žaisti su 2 metais vyresnėmis žaidėjomis A divizione ir dar patekti į simbolinį penketą, atvesti savo komandą iki finalo. Tai yra ne kasdienis įvykis ir bet kas to tikrai nepadarytų. Tai parodo, kokį talentą mes turime. Kas žino, kur yra jos lubos? Labai norisi tikėti, kad ji bus išnaudojama tikslingai ir ras vietą klubiniame krepšinyje, nes tai yra ateities Lietuvos rinktinės žaidėja, galbūt net lyderė.“
Didžiausias G. Petronytės troškimas – kad pergalės padidintų merginų krepšinio patrauklumą: „Viena iš pagrindinių problemų yra masiškumo nebuvimas ir žaidėjų trūkumas. Tiesiog jų neužauga, jos neateina iki rinktinės. Vyksta natūrali atranka ir kiekvienais metais nubyra tų žaidėjų. 20-metės jau pasuka kitais keliais ir mes nebeturime iš ko rinktis ir imame žymiai jaunesnes žaidėjas. Ir vis tiek jos pasiekia daug. Tai kas būtų, jeigu mes rimčiau į tai žiūrėtume? Kurtume naujas grupes ir plėstume geografiškai, kad ne tik keli miestai turėtų mergaičių komandas. Masiškumui labai reikalingas matomumas ir žinomumas, kad mergaitės rinktųsi krepšinį, kad tėveliai jas atvestų.
Aš noriu tikėti, kad šita vasara bus labai didelis impulsas. Aš noriu tikėti, kad jau nuo šito rugsėjo grupes papildys mergaitės, kurios norės būti ateities krepšininkėmis.“
Šią vasarą dar pasirodys Lietuvos 16-mečių merginų rinktinė, kuri sieks pakilti iš Europos čempionato B diviziono.
