Jonas Valančiūnas beveik po dvejų metų pertraukos ant parketo sugrįžo vilkėdamas Lietuvos rinktinės marškinėlius. Kapitonas šypsojosi, kad jausmas vėl žaisti čia yra puikus, tačiau minėjo, kad sugrįžimui į formą dar prireiks šiek tiek laiko.
Praėjusių metų olimpinę atranką dėl NBA kontraktų detalių turėjęs praleisti J. Valančiūnas pastarąjį kartą Lietuvai atstovavo dar 2023 m. pasaulio krepšinio čempionate.
„Labai geras jausmas, tikrai visąlaik jaučiu pagarbą žaisdamas už Lietuvą, jaučiu malonumą ir dar pergalė šiandien, tai gera nuotaika“, – po sutriuškinimu pažymėto sugrįžimo šypsojosi krepšininkas.
Kauno „Žalgirio“ arenoje rungtyniavę lietuviai rezultatu 77:54 (19:16, 21:13, 13:16, 24:9) palaužė priešininkus iš Sakartvelo.
Dėl NBA taisyklių aukštaūgis prie rinktinės galėjo prisijungti tik nuo rugpjūčio 1 d., o į pirmąją pasiruošimo stovyklą kiti krepšininkai susirinko dar liepos viduryje. J. Valančiūnas juokavo, kad bandys prisivyti rinktinę, tačiau teigė, kad dabartinis laikas yra skirtas žaidimo šlifavimui.
„Vėlgi čia mes šlifuojame, tai yra pasiruošimas, detalių taisymas, kažko atidirbimas. Čia jau treneriui klausimas, ką jis matė, ką reikia pakeisti, ką jis matė gerai, ką darėme. Čia dabar analizė.
Mano pirma savaitė realiai žaidžiant krepšinį 5 prieš 5, reikia dar truputį laiko, neatsitiks viskas per naktį“, – kalbėjo rinktinės kapitonas.
Su rinktinės vyr. treneriu Rimu Kurtinaičiu J. Valančiūnas kartu darbavosi 2010 m. „Lietuvos ryte“, kai nuskynė Lietuvos krepšinio lygos trofėjų. Krepšininkui bekalbant su žurnalistais pro šalį praėjęs R. Kurtinaitis sušuko „Jonas – čempionas!“, o JV nusišypsojęs atsakė tuo pačiu – „Rimas irgi“.
„Visąlaik aš jaučiu treneriui didelę pagarbą ir mano žingsniai prasidėjo didžiajame krepšinyje su juo būnant vyriausiuoju treneriu. Smagu grįžti. O, net šviesa dingo, romantiškai (šypsosi). Tai va, tokia ir romantika“, – šypsojosi Denverio „Nuggets“ kitą sezoną pradėsiantis aukštaūgis.
– Kaip apskritai atrodo rinktinės žaidimas?
– Aš galvoju, kad turime talento, to parako, visi nori, visi dirba, visi daro viską aikštėje, kad būtų rezultatas. Visi susižaidę, šiek tiek dar trūksta, aišku, bet, manau, kad žaidžiame tikrai neblogą krepšinį, aišku, reikia jį išlaikyti, pataisyti kelias detales, bet kovingumas yra ir tas yra svarbiausia. Noras, kovingumas, o detalės jau čia taisomos, treneris geriau žinos.
– Rungtynėse kol kas praleidžiate po mažai taškų. Kiek tai gali būti Lietuvos vizitinė kortelė čempionate?
– Akcentuojame gynybą, kibią gynybą, spaudimą, tas apsunkina varžovą puolime, tai turime išlaikyti, turime dar pagerinti. Bus dar labai daug, labai stiprių varžovų, kurie tikrai yra labai agresyvūs puolime. Turime tą išlaikyti.
– Žiūrint prieš dvejus metus ir dabar – kiek subrendo kaip žaidėjas Rokas Jokubaitis?
– Rokis gerai (šypsosi). Rokis bręsta, auga, tikrai turėjo gerą sezoną, demonstruoja gerą krepšinį, tobulėja, nestovi vietoje, daug dirba, nežinau, ką dar galiu pasakyti. Tikiuosi, kad čempionatas bus toks, koks buvo ir jo sezonas praėjęs.
– Kiek pačiam ramiau, kai žinote klubinio krepšinio situaciją, galite susikoncentruoti į rinktinės reikalus?
– Ramus. Mano metuose jau ramybė reikalinga, viskas. Ramiai dirbu, ruošiuosi čempionatui. Kas dabar – dabar yra tikslai Europos čempionatas, geriausios formos nuvažiuoti ten ir sužaisti kuo geresnį krepšinį.
– Ar galėtumėte palyginti Kazio Maksvyčio rinktinę su Rimo Kurtinaičio rinktine?
– Kiekvienas treneris turi savo kažkokį braižą, kaip jis žaidžia puolime ar gynyboje. Nenoriu čia lyginti, nenoriu analizuoti kažko, kiekvienas treneris yra skirtingas ir tiek.
– Trys užtikrintos pergalės iš trijų. Kiek svarbu su tuo faktu dabar neužmigti žiūrint pirmyn?
– Tai yra labai svarbu, nes tai – draugiškos rungtynės, pasiruošimas, nieko nereiškia. Galime visas pralaimėti ir tada čempionate visas laimėti, tai bus daug geriau, bet tai yra daugiau žiūrima į mūsų žaidimą, ką mes turime pataisyti ir ką turime pagerinti, o pergalė, tai... Smagu, tik emocinė tokia labiau.
– U20 merginos žaidžia dėl aukso. Kiek apskritai smagu stebėti tą istorinį merginų žygį?
– Reikia paskubėti, reikia žiūrėti, palaikyti. Kiekvienas medalis, kiekviena Lietuvos pergalė, nesvarbu, kokia tai rinktinė, smagu ir dar turime tokį šansą, vis tiek ir vyrukus apdovanojo čia. Gražu žiūrėti, kad lipame į viršų ir kuo daugiau pergalių. Reikia važiuoti ir palaikyti, taip ir padarykime.
