Visą gyvenimą su įvairiausiais iššūkiais susidurianti Ieva Krivickaitė išskirtinai pagerbta Tokijuje. Regos negalią turinti ir jau 23 metus su cukriniu diabetu kovojanti mergina pasirodė Japonijos publikai pasaulio karatė čempionate.
Lietuvė, kuri vaikus moko karatė meno ir turi juodąjį diržą, buvo pakviesta Tarptautinės kiokušin federacijos pasirodyti parodomojoje programoje.
11-os metų karatė atradusi mergina dėl diabeto prarado didelę klausos dalį, liga priverčia kartas nuo karto atsigulti ligoninėje, o prieš maistą reikalinga vaistų injekcija. Negana to, po galvos traumos ji tapo beveik visiškai akla – mato tik spalvas ir šešėlius. Visos šios aplinkybės I. Krivickaitei netrukdo siekti svajonių – beveik pilną 12 tūkst. žiūrovų talpinančią „Ariake“ areną ji sužavėjo per pirmas savo pasirodymo akimirkas.
„Labai gerai, – savo pasirodymą vertino I. Krivickaitė. – Esu dar susijaudinusi, nes nėra įprasta šitaip stovėti ant tatamio, bet jausmas labai malonus.“
Šiai kata rungčiai ji ruošėsi nuo šių metų pradžios. Ji seminare Vengrijoje susipažino su organizatorių kvietimu ir nustebo, jog ji pasirinkta atidaryti finalines kovas Tokijuje.
„Jiems (organizatoriams – LRT) atrodė, kad Japonija turi pamatyti, kaip žmogus su regos negalia mato karatė. Tikiuosi, kad parodžiau“, – šypsojosi I. Krivickaitė.
I. Krivickaitė anksčiau dalyvaudavo Lietuvos čempionatuose, o dabar „Shin“ karatė mokykloje šio sporto moko vaikus. Tačiau niekada net nepasvajojo, kad atliks katos rungtį stebint apie 10 tūkst. žmonių Japonijoje.
Ievos Krivickaitės pasirodymas TokijujeKviečiame pažiūrėti Ievos pasirodymą Tokijuje ir paklausyti jos minčių 🥋🎤🇱🇹
Posted by Lithuanian Kyokushin Karate Federation on Sunday 1 June 2025
„Būdama maža aš svajojau turėti juodą karatė diržą ir aplankyti Japoniją. Gal taip nesvajojau atidaryti čempionato, tokios didelės svajonės neturėjau, bet gal čia pamoka, kad reikia svajoti daugiau. Būdama šias kelias dienas prieš užlipimą ant tatamio, aš supratau, kad svajoti yra daug geriau nei būti svajonėje“, – graudinosi mergina.
Anot jos, šis pasirodymas ir kelionė į tekančios saulės šalį gali tapti lūžiu jos gyvenime.
„Tikiuosi, kad ši patirtis yra keičianti labai daug dalykų mano situacijoje, – svarstė ji. Esu labai dėkinga, nes galiu čia stovėti ir paliesti šitą šventą Japonijos tatamį, bet man atrodo, kad didžiausias stebuklas jau įvyko pakeliui.“
Šį pasirodymą I. Krivickaitė skyrė savo tėčiui, kuris jį galėjo stebėti tik iš viršaus.
„Viliuosi, kad mano tėtis manimi labai didžiuojasi. Jis mane atvedė į karatė, niekada manęs su kimono nespėjęs pamatyti“, – užbaigė mergina.
