Pagaliau. Turbūt tokie žodžiai išsprūdo iš sirgalių ir paties Šarūno Jasikevičiaus lūpų, kai Eurolygos čempione tapo Stambulo „Fenerbahče“ komanda. Po rungtynių geros energijos nestokojęs Šaras pirmiausia dėkojo savo žaidėjams, bet trofėjų skyrė žmonai.
„Norėčiau pasveikinti mūsų sirgalius, mūsų žaidėjus. Būtent taip reikia laimėti turnyrą, žinant, kaip kentėti, kaip viską padaryti. Žinoma, nukrito didelis akmuo nuo širdies, kai tiek metų būdavau taip arti. Momentais tai būdavo labai sunku, tad norėčiau šį trofėjų skirti savo šeimai, o ypač savo žmonai. Ji yra mūsų šeimos kertinis akmuo, ji derinasi prie mano pašėlusių draugų.
Labai sunku iškovoti šitą trofėjų, bet ji visada buvo stipri, visada padėjo mano draugams, derino bilietus ir visus užkulisinius dalykus. Ji tai darė visus 15 metų, kai esame kartu. Norėčiau savo trofėjų skirti jai“, – nuoširdžiai sakė Šaras, o jo žodžius palydėjo plojimai.
„Ačiū, ačiū, visi gausite nemokamo alaus šįvakar“, – po tokios reakcijos juokėsi Š. Jasikevičius.
Taip pat skaitykite
Permainingoje ir itin atkaklioje kovoje „Monaco“ klubą „Fenerbahče“ palaužė rezultatu 81:70 (18:20, 17:13, 19:18, 27:19), o Š. Jasikevičius iš šeštojo bandymo iškovojo titulą kaip treneris.
Tai buvo pirmasis Šaro trofėjus kaip trenerio, o anksčiau jis keturias taures į viršų kėlė kaip žaidėjas. Paklaustas, kas smagiau – triumfuoti kaip žaidėjui ar kaip treneriui – lietuvis tai apibūdino viena emocija.
„Kaip žinote, nebegaliu laimėti trofėjų kaip žaidėjas. Kaip Billy (Vassilis Spanoulis – aut. past.) sakė – norėjau turėti kamuolį savo rankose šį savaitgalį, bet esame tik prie linijos. Tapti čempionu yra nuostabiausias jausmas“, – kalbėjo jis.
Š. Jasikevičiui šis finalo ketvertas buvo šeštasis jo, kaip trenerio, karjeroje, tačiau Abu Dabyje jis tik antrą kartą dalyvavo finale ir pirmąkart nuskynė trofėjų. Nors niekas neabejojo, kad Šaras trofėjų kažkada tikrai laimės, tačiau pats treneris sakė, kad toks požiūris jam kėlė daug spaudimo.
„Žmonės neklausdavo, ar Šaras laimės, jie klausdavo kada? Jie nesupranta, kaip tai sunku. Tai yra labai sunku. Žaidėjai yra svarbiausi, o mes, treneriai, turime prisiimti visą kaltę, kai žaidėjams nesiseka.
Visa ši situacija man visada buvo kitokia ir tikriausiai net nesąžininga. Kada jis laimės? Tai yra nesąžininga. Tai nėra lengva“, – atvirai kalbėjo jis.
– Nigelis Hayesas-Davisas nebuvo pagrindinis žaidėjas, kai treniravote jį „Barcelona“ komandoje. Kai atvykote į Stambulą, kiek svarbu buvo jam duoti svarbų vaidmenį?
– Man atrodo, kad jo vaidmuo nepasikeitė nuo tada, kai buvo Dimitris [Itoudis]. Svarbiausias dalykas buvo tas, kad nemaloniai išsiskyrėme Barselonoje. Jis nebuvo laimingas, todėl reikėjo pokalbių.
Mes su juo kalbėjomės patį pirmą vakarą, kai atvykau. Radome priežastis, kodėl jis nebuvo laimingas su manimi. Nesvarbu, ką tu matai aikštėje, visada stengiuosi turėti gerą ryšį su savo žaidėjais.
Žmonės nežino, bet jis į finalo ketvertą neatvyko 100 proc. pasiruošęs. Jis turėjo keletą prastų treniruočių. Labai džiaugiuosi tuo, kaip jis žaidė pusfinalyje, jis buvo kantrus. Tai yra brandos ženklas.
Yra gan sunku surasti tokį vaidmenį ketvirtos pozicijos žaidėjui, daug lengviau tai daryti su gynėjais, bet mes stengiamės. Labai džiaugiuosi, nes su savo darbo etika jis tapo vienu svarbiausių žaidėjų Europoje, o svarbiausia – čempionu.
.@FBBasketbol guys, come on, coach was wanting more?! 😭
— Turkish Airlines EuroLeague (@EuroLeague) May 25, 2025
Good solo effort though, Nigel!#F4GLORY pic.twitter.com/hgEJesxwXf
– Kaip vertinate Marko Guduričiaus pasirodymą?
– Manau, kad jis yra labai solidus, jis supranta, ko iš jo norime. Jis buvo labai svarbus šiandien, labai agresyvus. Mes juo nesikliovėme pusfinalyje taip, kaip jis norėjo. Šiandien jis turėjo daugiau atsakomybių, o jo lemiamas metimas mums užtikrino trofėjų.
– Dauguma žaidėjų jūsų komandoje nebuvo laimėję Eurolygos. Ar turėjote kokių nors paskatinamųjų žodžių jiems, kaip keturiskart čempionas?
– Ne, neturėjau. Kalbėjausi apie situaciją finalo ketverte, sakiau, kad normalu jaudintis, tai reikia priimti. Žaidžiau dvylikoje finalo ketvertų kaip žaidėjas ir kaip treneris, bet mane apima didelis stresas. Visi jaudinasi, visi nori laimėti, todėl per laiką supranti, kaip su tuo susitvarkyti. Tiesiog tai jiems ir pasakiau – normalu jaudintis.
Visi gali prasižengti, visi gali kristi dėl kamuolio, visi gali atkovoti kamuolius. Tai nėra tik talento dalykas. Galbūt tik metimai yra sunkesni, jei jaudiniesi.
– Paskutinių akimirkų metu kameros užfiksavo jūsų ir Nicolo Melli ašaras ir emocijas. Ką galite pasakyti apie Nicolo?
– Mes pernai rinkome informaciją, kiek Nico buvo svarbus Milano komandoje. Jis vienas iš tų vyrukų, kurių indėlis neatsispindi protokole. Visada norėjau žaidėjo, kuris galėtų žaisti 4-5 pozicijose.
Turėjome puikų pokalbį prieš jam atvykstant. Jis sakė, kad jam nerūpi sistema, nerūpi vaidmuo, jis tik nori laimėti. Jis čia atvyko laimėti Eurolygą, nes tai jam buvo likę padaryti. Šiandien jam pasakiau – tu čia to ir atvykai.
🏆🔥 This is what it means for coach Saras and Nicolo Melli to win their first EuroLeague trophy! pic.twitter.com/Wr21HEf8N8
— Eurohoops (@Eurohoopsnet) May 25, 2025
– Kaip jums patiko žaisti Abu Dabyje? Ar svarbu iškovoti šitą titulą Europoje, ar vieta neturi reikšmės?
– Jei šis trofėjus būtų iškovotas mėnulyje, man būtų gerai. Ši vieta mums yra tik viešbutis, užsukome į restoraną pasimatyti su draugais. Visa kita yra tas pats.
Kaip ir sakiau prieš finalo ketvertą, su „Fenerbahče“, „Olympiakos“ ir „Panathinaikos“ sirgaliais jausmas yra toks pat arenoje, o lauke – tiesiog karščiau.
– Esate tik ketvirtas žmogus, kuris titulą iškovojo ir kaip žaidėjas, ir kaip treneris. Koks jausmas įsirašyti į istoriją?
– Šis dalykas svarbus jums, ne man. Aš čia tik tam, kad laimėčiau, o visa kita yra statistika svarbi žiniasklaidai. Man yra labai malonu, neabejokite tuo, esu labai dėkingas, kad esu „Fenerbahče“.
