Trečiadienį Seime vyko diskusija, kurioje aptartos Lietuvos futbolo aktualijos – Nacionalinio stadiono klausimai ir dengtų maniežų svarba futbolo vystymui šalyje.
„Smagu, kad pagaliau futbolas yra gerbiamas, futbolas yra sportas numeris vienas pagal kiekinę išraišką. Bet mes ir toliau susiduriame su eile iššūkių, iš kurių vienas, apie kurį šiandien ir kalbėjome – Nacionalinis stadionas, – konferenciją pradėjo Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edgaras Stankevičius. – Ar tai bus vienas, ar kitas projektas – nė vienas iš jų šiai dienai neatitiktų mūsų keliamų lūkesčių Nacionalinio stadiono statusui.
15–18 tūkst. vietų – tai nėra Nacionalinis stadionas. Teisiškai gal ir būtų galima taip pavadinti, bet kas supranta ir išmano futbolą, tokio lygio stadionas yra tiesiog ketvirtos kategorijos stadionas.
Jau ne vienerius metus kalbame apie potencialą puoselėti futbolo kompleksą Naujojoje Vilniuje, kur yra tam pritaikyta 17 hektarų dydžio erdvė, ją šiandien pristatėme ir Seime ir labai viliamės, kad ir šį projektą pavyks išjudinti iš mirties taško.“
Apie tai E. Stankevičius kalbėjo ir pirmadienį surengtoje LFF spaudos konferencijoje.
Taip pat skaitykite
Tuo tarpu Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžė, jog stadionuose prioritetas turėtų būti teikiamas futbolui, o ne kitiems renginiams.
„Lietuvoje kažkada buvo nuskambėjusi sparnuota frazė: „Kada Lietuva turės stadioną? Tada, kai atvažiuos garsiausi klubai.“ Nuo tos frazės praėjo dešimtmečiai ir stadiono nėra. Šiandien reikia galvoti apie tai, kaip mes išugdysime savo žaidėjus tiek rinktinei, tiek klubams, o ne eisime lengviausiu keliu ir pirksime legionierius iš egzotiškų šalių.
Kalbant apie stadioną ar Nacionalinį stadioną – ne pavadinimuose esmė, turbūt reikalinga infrastruktūra. Ir šiandien, ką mes turime Kaune, tuo metu, kai mūsų Vyriausybė sutarė su Kaunu ir skyrė lėšas pagal įsipareigojimus, jeigu būčiau žinojęs, kad stadionas taps koncertų arena ir bus prioritetas koncertams, o ne futbolui, tikrai Vyriausybė būtų nė vieno euro nedavusi, – griežtai pasisakė Seimo pirmininkas. – Bet tai jau yra istorija.
Todėl nesinori, kad vėl atsirastų objektas, kuris bus multifunkcinis ir ten futbolas bus tada, kai atliks nuo kitų „labai svarbių“ renginių laiko. Šiandien tikrai – jeigu Vyriausybė apsispręs ir norės tęsti tą projektą, čia yra jos reikalas, bet vienas iš svarbių dalykų yra Naujosios Vilnios kompleksas. Tikrai nesuprantama, kaip ir sako LFF prezidentas – du metus negali kontakto turėti su Vilniaus savivaldybe ir projektas nejuda iš vietos. Pritraukus privatų investuotoją, tikriausiai valstybei nereikėtų prisidėti, atsirastų kompleksas su dengtu maniežu, akademija, kas yra labai svarbu.“
Vilniaus miesto taryba praėjusių metų rugpjūtį pritarė komplekso koncesijos sutarties pakeitimams – pakeitus rizikų pasidalijimą, projektas savivaldybei ir valstybei kainuotų 155 mln. eurų.
Kiek anksčiau BNS skelbė, kad valdantieji „aušriečiai“, įskaitant ir partijos lyderį Remigijų Žemaitaitį, registravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma sustabdyti Nacionalinio stadiono statybas, kol bus atliktas išsamus ekonominis, teisinis ir finansinis projekto vertinimas.
Savo siūlymą jie grindė pasikeitusia geopolitine situacija, kuri verčia Lietuvą „skubiai peržiūrėti valstybės biudžeto prioritetus ir nukreipti papildomas lėšas gynybai, sienų apsaugai, kariniam pasirengimui bei pilietinės gynybos stiprinimui“.
Diskusijoje LFF prezidentas taip pat akcentavo svarbą statyti infrastruktūrą, kurioje vaikai ir jaunimas galėtų sportuoti šaltuoju metų laiku.
„Mes einame link to modelio, kad kiek įmanoma daugiau vyresnių vaikų sportuotų lauke, bet jeigu turime normalią žiemą, tai mums reikalingi dengti maniežai. Pagal UEFA tyrimus, kas 50 tūkst. reikalingas bent vienas pilnų matmenų maniežas. Deja, visoje Lietuvoje mes turime šešis (keturi Vilniuje, vienas Marijampolėje ir vienas Kaune).
Jeigu Klaipėdos futbolo mokykloje yra eilė vaikų, laukiančių savo eilės patekti į akademiją ir lankyti futbolą, tai nėra normali situacija. Kai turėsime masiškumą užtikrinančią infrastruktūrą, tada galėsime kalbėti apie klubinę struktūrą, apie jos vystymą, aukšto meistriškumo vystymą“, – teigė E. Stankevičius.
Minčiai pritarė ir S. Skvernelis, o Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas užsiminė, kad jam ir kitiems Seimo nariams „reikėtų įsipareigoti“, jog kitų metų biudžete būtų skiriamas dėmesys futbolo vystymui.
„Mes priėjome aiškią išvadą – stadionų ir maniežų reikia ir mums, kaip Seimo nariams, reikėtų įsipareigoti, kad kitų metų biudžetą peržiūrint, tikrai kalbėsimės su Vyriausybe, su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kad dėmesys būtent sporto ir konkrečiai futbolo vystymui išliktų, – dėstė J. Olekas. – Kad mes nepradėtume traukti paklodės nuo vieno projekto prie kito, bet turėtume vieną pabaigtą stadioną, kitą kylantį ir besklindančią po Lietuvą infrastruktūrą, kurioje jaunimas galėtų sportuoti ir daryti.
Mes turime pritraukti kiek įmanoma ir europines lėšas, ir savivaldybių lėšas, federacijų lėšas ir taip pat nacionalinio biudžeto lėšas, kad galėtume pasakyti, kad pagrindą stipraus jaunimo ugdymui mes padarėme. Šitas mūsų įsipareigojimas leis padaryti, kad stadionų, kur galėsime sportuoti ir rengti varžybas, tikrai turėsime pakankamai.“
