Antradienio popietę Lietuvos krepšinio federacijoje (LKF) surengtoje spaudos konferencijoje Mindaugas Balčiūnas plačiau aptarė Lietuvos galimybes organizuoti 2029 m. Europos krepšinio čempionatą, o FIBA Europe tarybos narys Darius Gudelis apžvelgė šalies privalumus, lyginant su kitomis kandidatėmis.
Primename, kad praeitą savaitę FIBA paskelbė, jog Lietuva yra viena iš kandidačių organizuoti „Eurobasket 2029“. Vėliau M. Balčiūnas pasakojo, kad mūsų šalyje vyktų grupių etapas, nes finalinės kovos pareikalautų dvigubai daugiau finansų.
„Jeigu logiškai pasvertume Lietuvos, kaip šalies ir federacijos, galimybes, tai pasaulio čempionato iš esmės neįmanoma atvesti, net grupės etapo. Europos krepšinio čempionatas yra vienintelis didžiulis pasaulinio lygio renginys.
Mes šiandien pasidžiaugti galime Europos moterų krepšinio čempionatu 2027 m. Po to, kai FIBA nutarė išplėsti į keturias šalis, tai pamažėjo mūsų finansiniai įsipareigojimai bent 300 tūkst. eurų, kas yra labai gražu. Mes turėsime grupės etapą su Lietuvos moterų rinktine ir finalinį etapą.
Kitas tikslas yra Europos vyrų krepšinio čempionatas ir artimiausias yra 2029 m. Su Dariaus pagalba susikoordinavome strategiją, sumokėjome reikiamus mokesčius ir šiandien esame vieni iš 8 pretendentų. Tikrai padarysime viską, kad tas renginys ateitų į Lietuvą ir visomis prasmėmis, manau, nusipelnome jo“, – spaudos konferencijoje sakė M. Balčiūnas.
Kaip jau ir minėta, Lietuvoje vyktų tik grupės etapas, nes finalinės kovos kainuotų bene dvigubai brangiau.
„Finalinio etapo rengti mes nepretenduojame. Jo vien teisės kainuotų virš 6 mln. eurų, o dar aišku organizacinė visa pusė. Jau vien grupės surengimas kainuotų apie 1,5 milijono eurų tiesioginių išlaidų – apgyvendinimas, parengimas infrastruktūros.
Iki 5 mln. eurų išeina vien grupės etapas, visus finansus sudėjus, o finalams yra apie 10 mln.“, – sakė jis.
Konferencijoje taip pat dalyvavęs FIBA Europe tarybos narys Darius Gudelis sakė, kad galutinis sprendimas, kas organizuos čempionatą, paaiškės gegužės mėnesį.
„Iš to sąrašo, kuris dabar yra pretenduojantis, neabejotinai favoritai yra Madridas, Atėnai, Miunchenas su nuostabia nauja arena. Šioje vietoje reikia pasveikinti Lietuvos sprendimą organizuoti tik grupių etapą, nes daryti finalinį etapą galimybės nebūtų didelės“, – sakė jis.
FIBA atstovas kalbėjo, kad dabar federacijos turi atvirą galimybę kalbėtis ir rengti bendrus pasiūlymus. Jo žiniomis, dėl grupių etapo jau pradėta kalbėti tiek su Ispanija, tiek Vokietija.
„Manau, kad mūsų regione sunkiausia būtų pretenduoti Estijai ir Suomijai, nes jie 2025 m. grupių etapą turės Tamperėje. Regioniniu principu Lietuva turi tikrai neblogus šansus, bet iš tikrųjų reikia padaryti didelius namų darbus“, – sakė jis.
Anot D. Gudelio, pagrindiniai kriterijai organizatoriams yra infrastruktūra ir vietų skaičius arenoje, patirtis organizuojant tokio lygio renginius.
„Manau, Lietuvai tiek pirmas, tiek antras kriterijai yra tikrai įveikiami. Įvertinant ir tai, kad 2027 m. Europos moterų krepšinio čempionato tiek grupė, tiek finalinis etapas bus Lietuvoje, – kalbėjo jis. – Trečias kriterijus yra šalies sirgalių bazė, žiniasklaidos susidomėjimas krepšiniu, tai čia Lietuva irgi neabejotinai įveikia.
Paskutinis, bet ne mažiausiai svarbus, yra finansinės galimybės. Čia turbūt yra didžiausias iššūkis Lietuvai, Vilniui ar Kaunui, kurie galėtų priimti. Tą įdirbį reikia padaryti per artimiausius mėnesius. Kitas posėdis bus kovo mėnesį, kur bus parengiamieji darbai.“
FIBA atstovas taip pat pridūrė, kad Lietuvai kandidatuoti yra ne privilegija, o privaloma, atsižvelgiant į tai, kokia krepšinio kultūra yra mūsų šalyje.
Dėl finansinio aspekto M. Balčiūnas žadėjo kalbėtis tiek su nauju ministru pirmininku, tiek su Švietimo, mokslo ir sporto ministre, tačiau tikino, kad grupių etapo rengimas visiškai atsipirktų tiek šaliai, tiek miestui.
„Kai Kelne vyko finalinis etapas, per dieną jie suprekiaudavo 10 tūkst. bilietų. Čia krepšiniui nematyti skaičiai. Čia jau įeiname į didžiojo futbolo zoną. Tai, kad dabar Miunchenas ir kiti didieji miestai yra suinteresuoti, mums nėra naudinga, anksčiau būdavo paprasčiau gauti čempionatus.
Su 15 tūkst. arena mes esame neblogoje formoje, bet jau nebenustebinsime nieko. Tie finansiniai indėliai tik didės“, – sakė jis.
LKF prezidentas teigė, kad yra paruoštas ir B planas, alternatyvūs pasiūlymai. M. Balčiūnas kalbėjo, kad būtų galima siūlyti kitokį 2029 m. čempionato kitokį sportinį formatą su 6 organizuojančiomis šalimis arba iškart tvirtinti du čempionatus.
„Tai būtų labai racionalu, 8 valstybės pasidalintų į dvi grupes, gal ir pačiai FIBA būtų ramiau gyventi“, – sakė jis.
Už teisės turėtų sumokėti centrinė valdžia, už arenos parengimą ir vietines pasirengimo išlaidas – savivaldybė, o organizaciniai kaštai – federacijos. Kaip skaičiavo M. Balčiūnas, bent milijoną eurų Lietuva susirinktų iš bilietų pardavimų.
