Jau dešimtasis Dakaras Antanui Juknevičiui buvo itin sunkus. Pirmąkart šiame maratone apsivertęs, o vėliau ir su variklio problemomis susidūręs lenktynininkas bei jo šturmanas Darius Vaičiulis Dakarą baigė vos 35-oje vietoje.
Tai kur kas prastesnis rezultatas nei pernai pasiekta 12-a vieta, tačiau ekipažas itin neliūdi ir teigia, kad svarbiausia buvo finišuoti.
„Kiekvienas Dakaras yra kitoks. Iš kiekvieno turi brangius prisiminimus, kiekvienas tave pakeičia. To rezultato, kurio tikėjomės, nėra, kas yra apmaudu. Bet mes nepasidavėme. Tai buvo mano klaida, kad vertėmės antrą dieną. Po to sistemos neveikia taip pat sklandžiai, o mums trenkė per skaudžiausią vietą – variklį. Perrinkinėti variklį Dakare… Tai pusė studijos būtų vien detalės. Ir visa tai reikia daryti, kai aplink vėjas, dulkės. Tačiau buvom užsispyrę, norėjome finišuoti“, – pasakojo A. Juknevičius.
Buvo svarstyta net dalyvauti tik pusėje maratono, tačiau mechanikams pavyko laiku pataisyti variklį.
„Esame labai dėkingi savo komandai, tas darbas, kurį jie padarė su varikliu. Mes net negalėjome rankų nuleisti. Buvo tokių epizodų, kai grįžtam paryčiais, įveikiam visus taškus, finišuojam, bet klausimas, ar verta kankintis. Nes stoti kas 2 ar 5 kilometrus ir vis pripilti po 2 litrus vandens jau buvo kova su savimi“, – atviravo A. Juknevičius.
Jis taip pat atskleidė, kad vienintelė detalė, kurios atsarginės dalies jie neturėjo – per vertimąsi sugadintas stogas.
„Pirmąkart mes apsivertėme. Kai komplektavome šį automobilį, turėjome visas atsargines dalis, išskyrus stogą. Kam mums stogas, jei niekada nesivartai?“ – juokavo A. Juknevičius.
Daugiau – įraše.
