Dar prieš pusę metų kilusi problema dėl ledo aikštelių prieinamumo Kaune niekur nedingo. Naujų mokslo metų pradžioje piktinamasi, kad mėgėjams ledo mieste apskritai nebeliko.
Vos prieš dvejus metus Kauno ledo arenoje už daugiau nei 2 milijonus eurų buvo rekonstruotas stogas, fasadas, atnaujinta šaldymo įranga, tačiau ten šiuo metu vyksta kiti darbai – tiesiamas parketas, rengiamas daugiafunkcis sporto centras. Tuo tarpu ledo rūmų aikštelėse – grūstis. Sportininkai piktinasi, kad uždarius senąją ledo areną galimybių treniruotis beveik nebeliko.
„Žiemos sporto bendruomenė yra priešinama tarpusavyje, jau turime konkuruoti dėl geresnio ledo laiko ir, žinoma, kažkas visuomet lieka nuskriaustas“, – LRT kalbėjo ledo ritulininkas Rytis Strazdas.
„Dėl treniravimosi paprastiems žmonėms, kurie nori užsiimti čiuožimu ar čiuožti, jiems tokių galimybių apskritai nėra. Jie turi savaitgaliais daugiausia dvi ar tris sesijas po 45 minutes, kuriose nuo šio savaitgalio neįmanoma beveik nieko atlikti, gali tik čiuožti ratu“, – antrino ir suaugusių čiuožėjų trenerė Julija Kravčenko.
Trenerė pasakojo, kad rugsėjo viduryje paaiškėjo, jog abi ledo aikštelės Kauno ledo rūmuose užimtos nuo pat ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro, o treniruotėms buvo siūlyta laiką rezervuotis 6.30 val. Nors vėliau pavyko gauti porą valandų patogesniu laiku, tačiau to toli gražu neužtenka, o sąlygas sportininkams apsunkina ir naujos taisyklės.
Laikų užtenka
J. Kravčenko LRT teigė, kad naujų mokslo metų pradžioje be ledo liko praktiškai visi, kas anksčiau dirbo ledo rūmuose – tiek suaugę mėgėjai, tiek vaikai, akmenslydžio klubai, ledo ritulio mėgėjų klubai.
„Dėl mūsų sportinės veiklos, tai apie profesionalias veiklas, pradinio rengimo grupes negali būti nė kalbos, – situaciją apibūdino akmenslydžio treneris Paulius Krauza. – Perpildytos tos dvi aikštelės ir laiko nebelieka. Čia nereikia ieškoti, kas kaltas, kas nekaltas. Pagrindinė problema yra bazės trūkumas. Kai Kaune buvo trys ledo aikštės, tos problemos nebuvo.“
Nors treneriai vardina problemas, Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Tadas Vasiliauskas teigia, kad ledo rūmuose veikiančiam sporto klubui „Startas“ su aikštelių užimtumu susitvarkyti pavyksta puikiai. Jis taip pat tikino, kad visiems gerų sąlygų sudaryti tiesiog neįmanoma.
„Žinoma, rugsėjis yra toks mėnuo, kai visi dėl grafikų, laikų kovoja, bet puikiai matome, kad visi nuomininkai, vaikai ten telpa. (...)
Kiekvienas nori, kad būtent jam būtų patogu tą dieną, tą valandą, bet taip nėra. Visame pasaulyje visi tuos laikus dalinasi. Manau, kad 99 proc. laikas ledo rūmuose yra išnaudojamas efektyviai. Papildomų laikų nuomotis ledą tikrai yra ir savaitgaliais, ir darbo dienomis. Manau, kad viskas šiuo metu yra taip, kaip mes planavome“, – kalbėjo T. Vasiliauskas.
Sporto klubo „Startas“ direktorius Mantas Raila teigė, kad šiuo metu tinklelis yra užpildytas maždaug 80 proc. Nors čiuožėjai skundėsi ir dėl per mažo masinių čiuožimų skaičiaus, tačiau pašnekovas nurodė, kad tam dabar tiesiog nemato poreikio.
„Iš patirties dirbant šioje senoje ledo arenoje matome, kad darbo dienomis į masinius čiuožimus susirenka labai mažai žmonių – iki 10. Dabar ledo rūmuose renkasi apie 20–30 žmonių. Tai taip pat dar yra per mažas kiekis, bet po truputį daugėja, tai didiname ir masinių čiuožimų kiekį“, – kalbėjo M. Raila.
Nors ne „Starto“ klubo auklėtiniai piktinosi, kad nėra galimybės gauti laikų treniruotėms, tačiau M. Raila teigė, kad tai – netiesa.
„Šiuo metu grafikai yra sudėlioti daugiau mažiau pagal vaikų grupes. Nesvarbu, ar tai „Starto“ vaikai, ar ne mūsų vaikai. Kiek žinau, visi nuomininkai yra gavę laikus“, – sakė jis.
Naujos taisyklės
Čiuožėjų bendruomenę piktina ne tik laiko trūkumas, tačiau ir visai neseniai įvesti nauji draudimai. Prie įėjimo į ledo rūmų aikšteles yra iškabinti plakatai, kuriuose nurodomi draudimai masinių čiuožimų metu treniruotis ar atlikti sudėtingesnius elementus.
Būtent tokios taisyklės nustebino ir kaunietę Eveliną Žičkevičiūtę, kurios penkiametė dukra masinių čiuožimų metu atvyko treniruotis. Anot pašnekovės, tai pamatęs rūmų direktorius bandė trenerę su auklėtine išvyti, o argumentuojama buvo tuo, kad mergaitė yra pažengusi čiuožėja ir masinio čiuožimo metu sukels aplinkiniams grėsmę.
„Buvo pagrasinta mūsų trenerei, kad jos neįleis į ledo rūmus iš viso“, – pasakojo E. Žičkevičiūtė.
„Mes apskritai nesuprantame, iš kur tos taisyklės atsirado, – stebėjosi J. Kravčenko. – Visoje Lietuvoje per masinius čiuožimus galima treniruotis, treniruoti, atlikti įvairius pratimus užtikrinant saugumą. (...) Vertiname labai blogai, nes nebeliko sąlygų treniruotis. Jeigu tu nepriklausai „Starto“ mokyklai, kuri priima tik vaikus nuo 3 iki 7 metų, tai nebeturi, kur eiti.“
Nors Lietuvoje jokių incidentų dėl sudėtingų dailiojo čiuožimo elementų dar nėra buvę, tačiau M. Raila teigė, kad draudimai buvo priimti norint nuo to apsisaugoti. Visgi dėl tokių naujų įvestų taisyklių ir didelio ledo užimtumo kenčia čiuožėjos. Pavyzdžiui, dvejus metus besitreniruojanti Benita Antanaitytė jau planavo dalyvauti ir varžybose, tačiau dabar tai teks atidėti.
„Buvome pradėję su trenere programą statyti, bet kai prasidėjo visi šitie draudimai, darosi panašu, kad šitą planą reikės atidėti. Programai reikia laiko atidirbti, o dabar su treneriu dirbti ant ledo per masinius čiuožimus negali, tų masinių irgi apmažėjo“, – sakė čiuožėja.
Sportininkai kalba, kad geriausias sprendimo būdas būtų vėl atidaryti ir senąją ledo areną, kad mieste veiktų trys ledo aikštelės, tačiau T. Vasiliauskas tokio varianto nesvarsto. Anot jo, trijų aikštelių išlaikymas būtų per brangus ir perteklinis sprendimas.
„Turime suprasti, kad statinys yra ypatingas, brangiai kainuoja jo išlaikymas. Šiuo metu apkrauti trečią aikštelę yra utopija“, – sakė ir M. Raila.
„Reikia pirmiausia suprasti, kad Kaune nėra įgimtų ledo ritulio tradicijų. Kaunas visada buvo toks pakankamai lietuviškas miestas, ledo ritulys yra slaviškas sportas, labiau rusų, tai tikrai populiarus Klaipėdoje, Vilniuje, o Kaune tas populiarumas yra žymiai menkesnis.
Dailiojo čiuožimo vaikų turime apie 200, tai to ledo, manau, tikrai pakanka. Net ne manau, o esu įsitikinęs, nes tas tinklelis tai rodo.
Žinote, paroje yra 24 valandos, visi nori gauti geriausius laikus nuo 15 val. iki 19 val. Manau, kad rugsėjį visi susidirbs, apsišlifuos ir viskas bus gerai“, – pridūrė ir T. Vasiliauskas.
