Kretingos krepšinio klubas antrosiose Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) pusfinalio rungtynėse 59:82 nusileido Marijampolės „Sūduvos“ klubui. Serijos rezultatas tapo lygus 1-1. Kad ir kaip besibaigtų iki trijų pergalių truksianti serija, Kretingos klubo sezonas viršijo visus lūkesčius. Po 10-os vietos reguliariajame sezone pasiektas pusfinalio etapas, o Kretingos arena – lankomiausia visoje lygoje. Apie 13 metų trunkantį klubo kopimą Lietuvos krepšinio kopėčiomis LRT.lt papasakojo komandai tiek aikštėje, tiek už jos ribų vadovaujantis Arimantas Mikaločius.
Kretingos krepšinio klubas į NKL atkrintamąsias prasibrovė reguliarųjį sezoną pabaigęs dešimtoje vietoje. Dabar mažiausią biudžetą NKL turintys kretingiškiai varžosi dėl patekimo į lygos finalą. Visa tai – A. Mikaločiaus nuopelnas. Kretingiškio, kuris 20-ies atėjo į klubą, esantį regionų lygos dugne. Ilgainiui A. Mikaločius tapo komandos treneriu, vieninteliu akcininku ir klubą vystė atlikdamas gausybę kitų pareigybių.
Treneris teigia, kad sezonas sėkmingiau pradėjo klostytis, kai klubas po dvejų metų, per kuriuos namų rungtynes žaidė kituose miestuose, pagaliau namų rungtynių sugrįžo žaisti į Kretingą, naujai pastatytą sporto centrą.
„Sezono pasiruošimas kitoks. Mes neturėjome namų arenos, neturėjome kur treniruotis, visą laiką žaidėme išvykoje ir neturėjome aikštės pranašumo. Galiausiai kai daugiau čia pasitreniravome (Kretingos sporto komplekse esančioje arenoje – LRT.lt), pripratome prie arenos, susižaidėme ir tų pergalių atėjo daugiau“, – sezono aplinkybes dėstė A. Mikaločius
Kretingos komandai vadovaujantis A. Mikaločius sako – klube jis atlieka žymiai daugiau funkcijų nei tik komandos trenerio, savininko ar vadybininko.
„Kineziterapeuto, tvarstau kojas, kai vykstame į rungtynes, vairuoju autobusą, dirbu buhalteriu, moku algas, dar daug papildomų dalykų. Prieš rungtynes teisėjams, sekretoriatui staliuką paruošiu. Nenoriu girtis. Čia nėra geras dalykas, tiesiog yra toks finansavimas mažuose miesteliuose, turi dirbti tuos kelis darbus ir dirbti juos nemokamai, kad tiktai ta komanda išgyventų. Dabar gal bus lengviau rėmėjų susirasti, nes rezultatai geri, lankomumas didelis, gal galėsiu pasiimti dar porą pagalbininkų“, – savo pareigas klube vardijo kretingiškis.
Pagrindinės A. Mikaločiaus pareigos – vaikų krepšinio treneris. Kretingos klube jis visus darbus dirba neatlygintinai.
„Žmogui patinka koks nors hobis, žvejyba ar medžioklė. Tai čia yra mano hobis. Myliu krepšinį, noriu miestiečiams duoti to didelio džiaugsmo, kad čia galima ką nors sukurti. Einu kaip į šventę ir darau tai tarsi hobį“, – aiškino A. Mikaločius.
Kretingos krepšinio puoselėtojas džiaugiasi tuo, kad komanda gali žaisti namų rungtynes LKL standartus atitinkančioje arenoje, negana to, Kretingos klubo rungtynės – lankomiausios visoje NKL lygoje. Per atkrintamąsias, net pastačius papildomų kėdžių, į areną plūsta žmonės, ieškodami stovimų vietų.
„Čia viską pastatė savivaldybė. Tiesiog aš jos labai norėjau. Daug metų bandžiau padėti viešais straipsniais, kad viskas greičiau vyktų. Nuolat bendravau su savivaldybės valdžia. Manau, tai paspartino šį reikalą“, – apie tai, kiek prisidėjo prie to, kad Kretingoje atsirastų sporto kompleksas, pasakojo A. Mikaločius.
„Tikėjausi, kad bus 500–600 žiūrovų rungtynėse, nes yra bent 150 mano auklėtinių, kurie privalomai turi ateiti į mūsų rungtynes. Tada ateina ir jų tėvai, prisijungia didžiulė mūsų krepšinio bendruomenė. Kretinga tikrai myli krepšinį, matau, kad žiūrovų vis daugėja. O dabar išvis kilęs labai didelis ažiotažas. Džiaugiuosi, kad iš jo kyla toks didelis palaikymas.
Dabar Kretingos krepšinio klubo rungtynės yra labai didelis įvykis. Su žmona net į parduotuvę negaliu nueiti, visi sveikinasi, teiraujasi, kur dar bilietų galima gauti. Sako, kad gali ir tiesiog stovėti, žiūrėti iš balkono. Vien tik ta tema dabar visur, bent jau mano aplinkoje“, – kraštiečių meile sportui džiaugėsi A. Mikaločius.
Kretingiškis komandą treniruoja vienas. Neturi asistentų. Tačiau komandos sudėtyje yra nemažai padedančių veteranų, tokių kaip 38-erių Mindaugas Stašys ir Mantas Ruikis.
„Man patinka tas jaunimo ir veteranų mišinys. Veteranai moko jaunimą, o jaunimas iš jų mokosi. Pasakiau pirmose treniruotėse, kad neturėsiu šiemet asistento, nes nėra tam papildomų pinigų, vadinasi, visi žaidėjai esate mano asistentai. Turite mintį, galite man ją sakyti, o aš arba ją pasiimsiu, arba ne.
Patarimus aš visada priimu ir taip jau 13 metų. Dabar jau ir knygą pradėjau rašyti apie šiuos dalykus, manau, turėčiau užbaigti šiemet. Apie tai, kaip užaugo visas Kretingos krepšinis, kaip aš užaugau kaip asmenybė“, – planus dėstė treneris.
Komandos sudėtį klubo vadovas stengiasi suformuoti kuo anksčiau, o jos pagrindą turi sudaryti Kretingos krašto žaidėjai. Šiemet Kretingos klube žaidžia tik vienas legionierius – latvis Robertas Dembskis.
„Komplektuodamas sudėtį visą laiką stengiuosi išlaikyti patikusius praėjusio sezono žaidėjus. Jau dabar kalbame su keletu žaidėjų. Žinoma, baigsis sezonas, vyks jo uždarymas, jame peršneki su žaidėjais ir tada lengvai pasirašom kontraktus. Man kažkaip lengva susitarti su tais žaidėjais. Kito sezono komplektacija jau prasidėjusi, aš mėgstu visą sudėtį turėti iki rugpjūčio.
Mano vizija – pradėti nuo vietinių žaidėjų. Pirmiausia – kretingiškiai, tada dairomės toliau, į Klaipėdą. Šį sezoną visą komandą pavyko surinkti iš šių regionų. Dar yra iš Plungės du žaidėjai, bet jie gyvena Klaipėdoje. Nesu prieš legionierius komandoje, bet esu labai kategoriškas, nes noriu vietinių žaidėjų. Norisi, kad užaugtų jaunimas. Kaip kad Justas Žiubrys – grįžo čia iš Klaipėdos „Neptūno“, grynas kretingiškis. Smagu. Ateina jo tėvai, jo draugai pažiūrėt krepšinio. Dėl to ir ta salė pilna visą laiką būna“, – komandos formavimo principus dėstė A. Mikaločius.
Paklaustas, kas būtų, jei Kretingai pavyktų pateikti dar porą siurprizų ir triumfuoti NKL, treneris neslepia – su dabartinėmis finansinėmis galimybėmis Lietuvos krepšinio lygoje nebūtų ką veikti.
„Šiuo metu tikrai nesame pasiryžę praverti LKL durų. Jeigu pirmą vietą iškovotume, pasibaigus sezonui reikėtų sėsti prie derybų stalo. Pirmiausia – su valdžia, žiūrėti, koks jų požiūris būtų į tokį dalyką (skirti kur kas didesnį finansavimą – LRT.lt), ir reikia rimto generalinio rėmėjo. Jeigu toks atsirastų, tada gali pradėti ką nors galvoti. Jei jo rasti nepavyksta, tai nėra ko lįsti į tą daržą“, – realistiškai galimybes prisijungti prie Lietuvos krepšinio elito vertino komandos vadovas.
Vis dėlto treneris pabrėžia, kad jis yra pratęs su mažiausiu biudžetu siekti rezultatų.
„Kai Regionų krepšinio lygoj žaidžiau, turėjome patį mažiausią biudžetą, dabar NKL turime patį mažiausią biudžetą. Tai kaip matote, įmanoma žaisti su tokiais pinigais. Svarbiausia, kad pirštai žiūrėtų ne į save, o į aplinką, tada viskas kažkaip vyksta lengviau. Žaidėjai prie tavęs eina lengviau, visi patenkinti ir kuria tą emociją.“
A. Mikaločius pasakoja, kad per netrumpą karjerą žaidėjams padėti teko ne tik krepšinio aikštelėje.
„Žmogiška pagalba visuomet būtina. Esu žaidėjui pirkęs žiemines padangas, kai pasakė, kad neturi už ką jų nusipirkti, o į treniruotes atvažiuoti reikia. Tada važiavau greitai pas rėmėją, kažkur pirkau padangas, kad galėtų jis į tas treniruotes vykti. Esu pirkęs ir maudymosi glaudes, nes žaidėjai neturėjo. Viskuo stengiesi padėti“, – nestandartinėmis situacijomis dalijosi A. Mikaločius.
Vienas pavyzdžių, kaip mažame mieste surinkti biudžetą, kuris konkuruotų LKL, yra Virginijus Šeškus. A. Mikaločius sako iš tiesų rėmėjų medžioklę vykdantis labai panašiai kaip ir šiuo metu Jonavos klubo treneriu dirbantis V. Šeškus.
„Su V. Šeškum bendrauti teko, bet ne dėl biudžeto rinkimo. Būtų įdomu paklausti patarimo šiuo klausimu. Bet situacija tikrai tokia pati. Važiavimas pas rėmėjus prasideda nuo birželio mėnesio ir važiuoji tris mėnesius. Vienas būna išvykęs atostogų, kitas dar kažkur. Pas kai kuriuos reikia atvykti dešimt kartų, kol sugalvoja, kokiu būdu tą paramą duot. Tai va ir renki tuos pinigėlius. Renki, renki, renki, gauni rėmėją ir tada gali pirkti žaidėją. Ir taip važiuoji aplinkui tą ratelį, kad neliktum kam nors skolingas“, – apie biudžeto rinkimo niuansus kalbėjo komandos savininkas.
Kretingą į krepšinio žemėlapį įrėžęs klubo vadovas prisipažįsta kasmet sulaukiantis pasiūlymų dirbti kitur.
„Žinoma. Kiekvieną sezoną susilaukiu pasiūlymų. Buvo ir iš užsienio. Keletą variantų iš tiesų svarsčiau, bet čia esu susikūręs visą pagrindą. Dirbu su vaikais sporto mokykloje ir daug kitų projektų turiu, tai nežinau. Nežinau, kas šiemet bus, gal bus irgi įdomesnių pasiūlymų. Įdomu juos išklausyti ir žiūrėti, priimti ar ne“, – apie galimybes prisijungti prie kitų krepšinio projektų kalbėjo A. Mikaločius.
13 metų Kretingos klube praleidęs žemaitis pasidalino ir mintimis, ką tikisi nuveikti per tokį pat laikotarpį nuo dabar.
„Dar po 13-os metų? Norėčiau Kretingos klubą matyti aukščiausiojoje lygoje, norėčiau, kad paliktų ten kokį nors pėdsaką. Nebūtinai koks nors galingas klubas, bet bent jau išsibandyti, jeigu įmanoma, kada nors ateityje, bent jau kad nacionalinėje lygoje pradėtų gerbti Kretingos komandą.
Atsimenu, kai atėjau į regionų lygą dirbti, irgi buvome paskutiniai. Sakau, bent pradėkim nuo to, kad mus varžovai pradėtų gerbti, ir tada bus žymiai lengviau žaisti. Nacionalinėje lygoje pirmus du sezonus irgi nepatekome net į atkrintamąsias. Dabar patenkam, tai manau, pradės jau Kretingą gerbti kaip varžovę“, – nueitą kelią apibendrina 34-erių kretingiškis.
