„Manau, ji turi visas galimybes Lietuvai iškovoti olimpinį medalį“ – prieš pasaulio breiko čempionatą Belgijoje neabejojo slovakas breiko teisėjas Martinas Gilianas. Dominika Banevič viską atliko tobulai, kad šie žodžiai pradėtų pildytis.
Šiemet Europos ir pasaulio čempionatų auksą iškovojusią merginą M. Gilianas pažįsta daugiau nei pora metų, nuo tada, kai ji drąsiai įsiveržė į šokėjų elitą.
„B-Girl Nicka šiemet antrą kartą laimėjo mano rengiamą breiko turnyrą Slovakijoje. Pirmą kartą ji tai padarė prieš dvejus metus, jai tebuvo 14-a. Neįtikėtina, kai pagalvoji apie jos amžių ir tai kokio ji lygio yra“, – pirmą pažintį prisiminė daugybės breiko renginių organizatorius.
Šokėjus vertino devyni skirtingų šalių deleguoti teisėjai. Jų darbo priežiūra ir čempionato organizaciniai rūpesčiai gulė ant M. Giliano pečių. Breiko varžybose pasirodymai vertinami pagal penkis kriterijus – dinamiškumą arba atlikimo kokybę, originalumą, techninį išpildymą – breiko pagrindus, muzikalumą ir judesių įvairovę.
Pasaulio čempionato moterų finale teisėjai pamatė dvi skirtingas breiko mokyklas, klasikinei atstovaujančios D. Banevič pergalę prieš dvigubai vyresnę japonę, legendinę Ayumi Fukushimą – B-Girl Ayumi lėmė mažos detalės. Nepriekaištinga technika pasižyminti Lietuvos šokėja sugebėjo nustebinti originalumu.
„B-Girl Nicka yra tokia, kurios šokis yra įvairus, stengiuosi sujungti muzikalumą, jėgos elementus („power moves“) ir judesius kojomis („footwork“)“, – prieš finalą olympics.com svetainei pasakojo D. Banevič.
„Stengiuosi būti universali. Yra breikerių, pasižyminčių jėgos elementais, bet jiems trūksta muzikalumo arba atvirkščiai. Praktikuoju visus elementus, tai padeda išsiskirti iš kitų. Negalvoju, kas bus po kelerių metų, svarbu, kas vyksta čia ir dabar, tai mano moto“, – sakė pasaulio čempionė.
Muzikalumą ir universalumą kaip vienus svarbiausių breiko kriterijų išskyrė kitas pasaulio čempionato dalyvis iš Lietuvos – Rokas Šaltenis, B-Boy Rukus, Belgijoje užėmęs 69-ą vietą. Breiko šokėjai nežino, ką jiems pasiūlys didžėjus, todėl negali iš anksto paruošti programos.
„Teisėjai labai aiškiai mato, kada šoki, kada reaguoji į grojančią muziką, kiek gali spontaniškai reaguoti į ją ir kiek esi iš anksto pasiruošęs savo derinuką, tiesiog atkali jį ir tiek žinių. O muzikos galbūt ir neišpildai.
Kuo esi universalesnis šokėjas, tuo turi geresnes galimybes pasirodyti kovose, renginiuose, čempionatuose vienas prieš vieną. Anksčiau kovų vienas prieš vieną būdavo nedaug.
Breikas kaip tik buvo labiau grupė prieš grupę, komanda prieš komandą ar gauja prieš gaują. Ir tada jau žmonės komandose pasiskirstydavo kuris kur yra geriausias“ – breiko ištakas priminė R. Šaltenis.
„Žiniasklaida dažnai breiką vadina breiko šokiais – „break dance“, tai neteisinga terminologija“, – pastebi M. Gilianas. „Tai yra breikas, dėl šio pavadinimo ilgai kovojome. Breiko šokių terminą devintajame dešimtmetyje ėmė vartoti JAV žiniasklaida, nes jiems nepatiko mūsų bendruomenei priimtinas pavadinimas. Džiaugiamės, kad Tarptautinis olimpinis komitetas mus išgirdo.
Breiko ištakos siekia aštuntojo dešimtmečio pradžią, Bronkso rajoną Niujorke. Breikas atsirado kaip vienas hip hopo muzikos elementų, kaip alternatyva gaujų kovoms. Niujorke tai buvo didelė problema. Breiku norėta sumažinti ginkluotų susidūrimų ir žūčių skaičių. Breikas tapo kova be ginklų, neliečiant vienas kito. Tai buvo grupių kovos judesiu, klausantis muzikos.
Breikas evoliucionavo iš gatvės šokių, kuriuos užkūrė hip hopo tėvas ir legenda – DJ Cool Herc. Šiemet, rugpjūčio 11 dieną šventėme hip hopo penkiasdešimtmetį, tądien prieš penkis dešimtmečius Bronkse įvyko pirmasis hip hopo vakarėlis. Jame jau buvo ir breikas.
Svarbiausias breiko elementas, be abejo – muzika. Jeigu turi didžėjų ir muziką – gali šokti. Visa tai dar papildo repo ir grafičių atstovai. Kalbame apie saviraišką – per judesį, žodžius, vizualiuosius menus. Tai yra kultūra, kilusi iš Bronkso afroamerikiečių ir lotynų bendruomenių“ – apie breiko atsiradimą pasakojo M. Gilianas.
Žengiant iš vieno varžybų etapo į kitą svarbu nekartoti varžovo ir savų judesių, už tai netenkama balų.
„Kuo labiau šokėjas išsiskiria originalumu, tuo daugiau balų gauna, draudžiama kopijuoti oponento judesius. Spontaniškai pasireiškiantis originalumas byloja apie tam tikrą šokėjo charakterį, asmenybę“, – sako teisėjas M. Gilianas.
„Į technikos sąvoką patenka šokio ir judesių forma, atletiškumas, dinamika. Teisėjai turi užtektinai patirties, kad visa tai pamatytų, įvertintų, ar sportininko technika taisyklinga. Labai svarbus kriterijus – muzikalumas, nes breikas – tai šokis.
Aiškiai matome, kas žaidžia su muzika, reaguoja į pokyčius, skirtingų instrumentų garsus – pavyzdžiui, netikėtai suskambusį saksofoną, būgnus ar panašiai, ir kas tiesiog bando atlikti namų darbus. Muzikalumą galima skaidyti į mažesnes kategorijas, daug kas priklauso, kokia pačios muzikos struktūra, koks ritmas.
Teisėjai stebi ir judesių įvairovę. Šokėjai visuomet stengiasi ieškoti naujų formų, nesikartoti“ – apie svarbiausius vertinimo kriterijus pasakojo M. Gilianas.
„Kai bandai gerai sušokti ir čia, ir čia, ir čia, tuomet specializacija kokiame nors viename elemente krinta. Tačiau atsiranda gražus išsibalansavimas ir šokio prasme man tai yra gražu“, - sako Lietuvos vaikinų grupės čempionas R. Šaltenis. „Gali išeiti, pasisukti ant galvos – galbūt tų sukimosi pozų yra dešimt ir labai smagu, labai gražu, bet antro tokio išėjimo nepadarysi, nes nebeturėsi ką parodyti“, – apie būtinybę praktikuoti skirtingus elementus kalbėjo R. Šaltenis.
„Šokėjas gali sukurti savitą judesį, jis bus originalus, priklausys tik jam. Parodęs viename etape jo neturėtų kartoti kitame, nes teisėjai atsimins, nubaus, tai reikš, kad nebeturi ką pasiūlyti. Bet yra ir bendri judesiai, kuriuos atlieka visi.
Žiūrovams galbūt sunkiausia vertinti originalumo kriterijų. Dauguma teisėjų patys yra šokę virš 20 metų, jiems lengviau. Čia tarsi žaidimas – negali kartoti originalių judesių, kol jie nauji, bet po kiek laiko jie tampa bendri.
Šokėjai kovose kartais imasi strategijos, kai į varžovo judesį savo pasirodyme atsako panašiu, dar įdomesniu, parodydami, kad gali geriau“, – vieną breiko strategijų apibūdino M. Gilianas.
Breike pasitaiko provokuojančio elgesio, teisėjai tam pasiruošę.
„Jeigu gerai šoki, aišku, kad pasitikėsi savimi ir šokių aikštelėje. Ir jau tada kūno kalba, manieros ar provokaciniai judesiai – jie galbūt gali išmušti iš vėžių, bet patyrusio varžovo – nemanyčiau“, – apie psichologinius žaidimus užsimena R. Šaltenis. „Patyręs varžovas arba juokingai sureaguos į tai ir tuos judesius pavers savo nauda. Arba jis tiesiog praleis pro šalį, labai gerai sušoks ir tiek žinių“, – pasakoja pasaulio čempionato dalyvis.
„Jeigu tai pirmo lygio neetiškas, netyčinis elgesys, pavyzdžiui, baigdamas pasirodymą šokėjas sutrukdė pradėti kitam, tuomet dalyvis praranda tris procentus balų. Už vidutinį, tyčinį pažeidimą, provokuojančius ženklus, netenkama šešių procentų. Už šiurkštų, nesportišką elgesį – susistumdymus, įžeidimus, galima prarasti dešimtadalį balų arba būti diskvalifikuotam.
Emocijos – varomoji jėga, bet breikas yra abipuse pagarba grįstas sportas, po varžybų visi esame draugai“, – apie šokėjų etiką užsiminė M. Gilianas.
Pasaulio breiko čempionatą rengia šią sporto šaką priglaudusi Tarptautinė sportinių šokių federacija (WDSF). Breikui tai atvėrė kelią ir į olimpines žaidynes. Teisėjas M. Gilianas sako, toks susiliejimas iš pradžių galėjo šokiruoti šokių bendruomenes, bet jas visas vienija aistra šokiui.
„Breiko įtraukimas į 2018 m. jaunimo olimpines žaidynes Buenos Airėse buvo staigmena, nesitikėjome, kad tapsime ir olimpine sporto šaka. Visi supranta, kiek galimybių atveria Paryžiaus žaidynės.
Mums reikėjo federacijos, kad atitiktume Tarptautinio olimpinio komiteto reikalavimus ir Sportinių šokių federacija buvo tam artimiausia. Ir mūsų bendradarbiavimas itin sėkmingas. Taip, atstovaujame skirtingiems šokiams, bet, mane patį įkvepia Lotynų Amerikos šokiai, tikiuosi, kad tas įkvėpimas abipusis.
Olimpinės žaidynės – tobula vieta pristatyti mūsų veiklą visam pasauliui. Šokėjai dabar sulaukia daugiau rėmėjų pasiūlymų, išaugo žiniasklaidos dėmesys. Manau, kad breiko Paryžiuje laukia didžiulė sėkmė, sukelsime daug triukšmo. Tikiuosi, šią kelionę pratęsime ir Los Andžele 2028-aisiais“ – LRT televizijai kalbėjo teisėjas iš Slovakijos M. Gilianas.
