Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas ketvirtadienį paskelbė naują įvaizdį ir savo naują logotipą, viešojoje erdvėje jis sukėlė didelę diskusijų audrą, vieni naujuoju logotipu džiaugėsi, kiti jį peikė. Diskusijų lauke atsirado ir logotipe pažymėta data – 1944 m., ji į akis krito dėl istorinių aplinkybių. Kas slypi naujajame „Žalgirio“ logotipe ir kodėl jis sukėlė diskusijų audrą Lietuvoje?
1944 m. – sovietinės okupacijos, bet ir „Žalgirio“ susikūrimo metai
Istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas, docentas Nerijus Šepetys feisbuke pasidalino mintimis apie naujajame „Žalgirio“ logotipe įamžintą datą. Viena iš pagrindinių istoriko minčių feisbuko įraše buvo ši: „1944 m. kaip savo (naują!) pradžią reiškia save išvesti, kildinti iš sovietinės okupacijos. Iš okupanto sukurtų ir net išgalvotų struktūrų, ne realaus gyvenimo.“
Detaliau savo įžvalgomis N. Šepetys su LRT.lt pasidalino interviu.
„Pirma reikia padaryti tokią išlygą – man yra visiškai suprantama, kad „Žalgiris“, su kuriuo užaugau, yra anais laikais veikusi komanda. Aišku, su esminėmis transformacijomis, šaliai pereinant į laisvą visuomenę, laisvą Lietuvą, ji visiškai pasikeitė, bet gali būti suprantama kaip tęsinys ano „Žalgirio“, kuris tuo metu buvo“, – pokalbį pradėjo istorikas.
N. Šepetys teigė, kad šiuo metu, kai vyksta Rusijos karas prieš Ukrainą, Lietuvoje visuomenė itin jautriai reaguoja į bet kokius totalitarizmo ir sovietinės okupacijos simbolius, siekia jų atsikratyti.
„Čia pat įkalame datą, 1944 m., kaip „Žalgirio“ tapatybės simbolį. 1944 m. nėra tušti metai, tai yra labai užkrauti metai – tais metais Lietuva yra užimama, okupuojama sovietinės kariuomenės, čia įsikuria sovietų valdžia. Ji kuriasi ne šiaip sau, ji iš anksto iš Maskvos organizuojama, ten komunistų valdžia kuria tinklą, per kurį valdys Lietuvą. Tas valdymas, aišku, yra susijęs su represijomis, bausmėmis. Žmonės bėga“, – teigė N. Šepetys.
Istorikas pabrėžė, kad esminės Lietuvos krepšinio ištakos yra dar tarpukaryje, laisvoje Lietuvoje, ypač tada, kai 1937 m. ir 1939 m. Lietuvos krepšinio rinktinė tapo Europos čempione, pastarąjį kartą tai padarė žaisdama Kaune, o „Žalgirio“, kaip su sportu Lietuvoje susijusio subjekto, atsiradimas įvyko Maskvoje.
„Man atrodo, yra simboliška, kad tie 1939 m. Europos čempionai, kuriais visi žavėjosi, jie beveik visi in corpore pasitraukė į Vakarus, suprasdami, kad jie atsiras Sibire arba kalėjime. Mes dabar turime, viena vertus, lietuvišką krepšinį, kuris bėga į Vakarus, iš kitos pusės – Lietuva dar yra vokiečių okupuota, o Maskvoje jau yra organizuojamas sporto tinklas, per kurį žmonės bus įtraukti į įvairias veiklas, aišku, darbines. Sportas buvo žmonių socializacijos būdas, taip juos įveiklindavo, bet jie turėdavo duoti naudą sovietinei valdžiai. Labai dažnai jie nueidavo į jėgos struktūras. Iš principo ši sporto politika buvo centralizuota.
„Žalgiris“, kaip daiktas, kurį mes minime, 1944 m. atsiranda Maskvoje, ruošiantis okupacijai. Jei mes minime tai kaip „Žalgirio“ įkūrimo datą, mes minime sovietinės politikos tikslus. Negalime sakyti, kad tai mūsų gimimas, kas tie „mes“? Ta komanda, kuri pradėjo žaisti, kurią vėliau pavadino „Žalgiriu“, juk buvo ir ASK iš pradžių, tai buvo vienas iš tų naujai įkurtų klubų. Buvo klubų, kurie truputį veikė nuo seno, Kaune buvo daug lengvosios pramonės įmonių, kurios turėjo savo komandas, buvo Kūno kultūros institutas, iš jo išaugo „Atletas“. Buvo sporto struktūrų, jas vėliau sovietizavo. Tai, ką mes vadiname „Žalgiriu“, yra naujas padaras“, – dėstė N. Šepetys.
Istorikas pripažino, kad faktinės klubo atsiradimo aplinkybės niekur nedingsta, tačiau pati data, ypač logotipe, jo nuomone, turi kitokią prasmę, tai ne vien tik krepšinio klubo atsiradimo data. Anot jo, istoriniu tapusio krepšinio klubo ištakų galima ieškoti ir kitur.
„Kaip nutiko, taip nutiko, bet kai galvojame, kaip švęsti ir ką minėti, turime galvoti, kas yra svarbu. Galime atsižvelgti į žmones, kurie yra svarbūs, sportininkus, kurie iškilo, bet jei minime pliką datą, tai ji pirmiausia yra politinis veiksmas, tai nėra žmonės. Nebuvo 1944 m. nei lietuviško krepšinio, nei Kauno „Žalgirio“, nieko, buvo gryna sovietų valia. Jei paliekame pliką datą, už jos nėra nieko lietuviško, nieko krepšiniško.
Man būtų įdomu, kaip kuriasi konkrečius komandos, kada kas prisijungia, kas buvo panaudota, kokios patalpos. Gal buvo paimtos prieškarinės Lietuvos struktūra ir būsimam „Žalgiriui“ panaudota, gal būtų galima tas šaknis ir į praeitį nukelti, nepriklausomos Lietuvos laikus, būtų normaliau, nereikėtų rištis prie pavadinimo kilmės“, – dėstė N. Šepetys.
Istorikas taip pat priminė, ką terminas „Žalgiris“ reiškė sovietmečiu.
„Pavadinimas „Žalgiris“ nepriklausomoje Lietuvoje reiškė vienus dalykus, o „Žalgiris“ sovietiniais laikais pirmiausia reiškė „mušk fašistą“ – kryžiuočiai yra fašistiniai grobikai, kurie šimtmečiais žudė, tiesė purvinas letenas. Tas Žalgirio mūšis labai atitiko sovietinę retoriką, pasakojimą, buvo karo metais išnaudotas. Vyko patriotų ir komunistų kova dėl paties pavadinimo „Žalgiris“. Jei sakome 1944 m., tai mes atiduodame šitą daiktą komunistams, tai yra nenormalu. Visi tie žymiausi krepšinio žmonės išaugo ant nepriklausomos Lietuvos krepšinio bangos, jie turėjo lietuviško patriotizmo, stengėsi pagal galimybes tą solidarumą turėti. Ir sirgaliai, aišku, kai tos Kauno ar lietuviškos komandos susidurdavo su rusų komandomis, tas patriotizmas visada buvo toks anuos laikus kabinantis, per sportą galėjai tuos tautinius jausmus išreikšti“, – kalbėjo N. Šepetys.
Pašnekovas įsitikinęs, kad „nėra būtinas reikalas įkalti datą į akmenį ir gimtadienį švęsti“.
„O kokią datą imti? Reikia galvoti, tyrinėti, žiūrėti, ar yra kokių kitų datų, į kurias galima atsispirti. Manau, kad tikrai yra, manau, kad nereikia prisirišti prie pirmo paminėjimo, kuris yra fiktyvus.
Tas „Žalgirio“ virsmas, gal ta pati kova yra įdomi. Yra kova dėl tos erdvės užkariavimo, reikia pripažinti, kad komunistai tą kovą pralaimėjo, jiems nepavyko sporto užvaldyti, jis liko nacionalinis reikalas. Tokia yra dinamika, kad pamirštame, kas buvo iki tol, arba atskirai žiūrime. Tarsi tai, kas buvo tarpukario Lietuvoje, ir baigėsi, visi ten žuvo ar numirė, paskui jau nauja Lietuva. Tas lūžio momentas yra keistas, ypač sporte jį pastebiu, ne visi žmonės gi pasitraukė į Vakarus.
Jei pažiūrėtume į itališkus klubus, tai būtų normalu, čia gal pagal angliškų klubų modelį, šalyje, kur nėra karų ir okupacijų, gali linijinę raidą pavaizduoti, bet kai viskas transformuojasi, linijinis, taškinis priėjimas yra naivus, gal kvailokas. Galime tik su išlygomis jį priimti“, – įžvalgomis dalinosi istorikas.
Įdomu ir tai, kad Vilniaus „Žalgirio“ logotipe taip pat yra minima panašaus konteksto data – 1947 metai. Klubo svetainėje rašoma: „Klubo įkūrimo pradžia laikoma Vilniaus „Dinamo“ susikūrimas prieš 1947 metų SSRS antrosios pagal pajėgumą zonos pirmenybes. Ši komanda sovietiniu periodu praktiškai buvo reprezentacine Lietuvos ekipa, savotiška šalies rinktine.“
„Visam sportui Lietuvos, visai kultūrai, institucijoms tai galime pritaikyti“, – juokėsi ir apie šį atvejį paklaustas N. Šepetys.
„Žalgiris“ plačiau nekomentuoja
Papildomai komentuoti naujojo dizaino pasirinkimus „Žalgiris“ atsisakė. Klubo pranešime teigiama: „Naujasis „Žalgirio“ logotipas buvo įkvėptas istorijos ir pritaikytas šiems laikams. Konstruojant logotipą atsižvelgta į skirtingus laikotarpius. Į logotipą naujai įterpti įkūrimo metai pabrėžia ilgą ir reikšmingą klubo gyvavimo istoriją.“
Beje, pristatant naująjį logotipą, kurį taip pat kūrė ir „Synthesis Consulting Group“, buvo paminėta, kad įtrauktoms į apklausas grupėms naujajame dizaine buvo svarbu, kad „Žalgiris“ yra istorinė komanda, tai paminėjo 79 proc. apklaustų sirgalių.
Naujojo logotipo simbolika ir dizainas
Beje, viešose diskusijose išsiskyrė žmonių nuomonės ir dėl paties logotipo dizaino.
LRT.lt naująjį „Žalgirio“ įvaizdį komentavęs Lietuvos dizaino asociacijos (LDA) pirmininkas Algirdas Orantas teigė, kad Kauno klubui jau seniai buvo laikas atnaujinti įvaizdį.
Tiesa, pašnekovas prieš pradėdamas kalbėti pabrėžė, kad logotipą atnaujinusių „Andstudio“ / „Synthesis Consulting Group“ kūrybos vadovas Augustinas Paukštė irgi yra LDA narys, o A. Orantas yra konkuruojančios dizaino studijos vadovas.
„Iš asmeninės pozicijos manau, kad tikrai buvo metas atsinaujinti ir tikriausiai jau seniai buvo tas laikas. Ir vartotojų lūkesčiai, ir pasaulinės tendencijos yra pasikeitusios, „Žalgiriui“ tas pasikeitimas nėra greitas, apie jį jau prieš 6 metus galvojo, tai yra ilgas kelias. Manau, kad tai yra kokybiškas pokytis į geresnę pusę. Gali būti daug asmeninių nuomonių, kiek turi ar neturi būti spalvų logotipe, kiek laiko jis tarnaus, bet manau, kad tai yra pasitikėjimas profesionalų darbu. Tikiu, kad tai sukurs daugiau vertės klubui ir tie patys sirgaliai pamatys naudą. O reakcija visada būna, ypač su tokiais svarbiais prekės ženklais ar simboliais, valstybės ar miesto identitetais, juk dažnai sakome, kad „Žalgiris“ yra svarbus mūsų valstybingumo identitetui. Tikriausiai dėl to yra nemažai reakcijų“, – dėstė pašnekovas.
Panašias teigiamas įžvalgas apie naująjį „Žalgirio“ logotipą dėstė Vilniaus dailės akademijos dėstytojas profesorius Robertas Jucaitis.
„Prisimenu, jau anksčiau sakiau, kad „Žalgiriui“ reikia to „liftingo“, kaip sakoma mūsų žargonu. Buvo jis pasenęs, jame buvo pilna klaidų. Šriftas buvo išsuktas ratu, netaisyklingai, su tipografinėmis klaidomis, buvo uždėtas kontūras, ko negalima daryti. Tas apačioje tinkliukas, ar gyvatė, jis neinformatyvus semantine prasme.
Tai, ką dabar pamačiau, sakyčiau, yra didžiulis žingsnis į priekį. Pliusas yra tai, kad išsisukome nuo tokių zoomorfinių dalykų kaip NBA, tai yra jų firminis dalykas – dinozaurai ir panašiai. Nuėjome į abstraktų vaizdą, kas yra būdinga Šiaurės šalims. Jis yra paprastas, lengvai įsimenamas, simetriškas, tai leidžia geriau prisiminti“, – kalbėjo R. Jucaitis.
Detaliau šnekėdamas apie naujojo logotipo dizainą A. Orantas teigė, kad tokių atsinaujinimų banga Europoje pastebima jau ilgą laiką.
„Pirma atsinaujinimo banga per visą Europą ar NBA ritasi jau gerą dešimtmetį. Europoje flagmanas yra „Juventus“ klubas, jo atsinaujinimas buvo kardinalus, jis nubrėžė gaires. Visiems žinomas yra „Formulės-1“ atsinaujinimas. „Žalgiris“ atkeliauja į tą pačią dalį, išlaiko tęstinumą tam tikros simbolikos, bet ji tampa modernesnė. Kas yra akivaizdu, kad yra atsisakoma Ž raidės simbolikoje, kuri buvo vienu iš pagrindinių simbolių, naujajame identitete jos nebeliko. Sutvarkytas šriftas, ženklas yra abstraktesnis“, – dėstė A. Orantas.
Beje, per pristatymą buvo užduotas klausimas apie tai, kad jau nemažai žmonių neigiamai pasisakė apie naująjį komandos logotipą.
„Mes nesame nustebę. Realybė yra tokia, kai matai ką nors tiek metų, bet kaip paskutinis logotipas pasikeitė, taip pasikeis ir šis, rytoj jis jau visiškai kitaip atrodys žmonėms. Po metų būsime pamiršę, kad buvo kitas logotipas. Viskas, kas yra nauja, yra ateiviška, bet kai žmonės pamatys tai aikštelėje, visi tie, kurie abejoja, taps sirgaliais“, – per pristatymą teigė „Synthesis Consulting Group“ agentūros partneris ir strategas Gediminas Užkuraitis.
Po pristatymo nuomonių įvairovė dar labiau išryškėjo, apie naująjį logotipą buvo kuriami memai, socialiniai tinklai mirgėjo nuo įvairių nuomonių, verta pabrėžti, kad didžioji dalis jų buvo neigiamos.
„Identiteto kūrimas ir atskleidimas turi skirtingų kelių ir būdų, pasirinktas vienas iš kelių, kurie turi savo rizikų. Faktas, kad naujovės ne visada yra priimamos pozityviai, čia yra įprasta tai matyti, ypač su ikoniškais prekių ženklais, kad yra nemažai pasirinkimų pokyčiui, nes tai keičia vartotojo, kuris turi santykį su prekės ženklu, įprotį, verčia iš naujo persiorientuoti, atpažinti prekės ženklą kitoje kultūrinėje terpėje, formoje. Žinome pavyzdžių net užsienyje, kad po atnaujinimo dėl didelio vartotojų pasipriešinimo ženklai buvo grąžinami į seną poziciją. Svarbu suvokti auditoriją, kaip ji suvoks, darbas su ja yra svarbi dalis. Matysime, kaip seksis „Žalgiriui“, – apie reakcijas kalbėjo A. Orantas.
R. Jucaitis pabrėžė, kad tokios visuomenės reakcijos dažniausiai ir reikia tikėtis.
„Paprastai niekada iškart nebūna: oi, įsimylėjau. Reikia susigyventi, apsižiūrėti. Net ir didelėse kompanijose retai gera nuomonė būna. Kai keitė įvaizdį Vilniaus „Rytas“, kai buvo vilkas, visokių nuomonių, regis, buvo, o dabar žmonės susigyveno. Mes, lietuviai, esame konservatyvi tauta, nelinkę į pokyčius, tai po bet kokio tokio pajudinimo, ypač jei jis geras, atsiranda „ne“ automatiškai“, – dėstė R. Jucaitis.
Ką apie kūrimą sakė „Žalgiris“?
„Paskutinis prekės ženklo atnaujinimas buvo dar tada, kai aš pradėjau savo karjerą „Žalgiryje“. Nuo to laiko „Žalgiris“ patyrė sėkmių ir pergalių, sunkumų ir iššūkių, daug kas keitėsi tiek komandoje, tiek organizacijoje. Tačiau per praėjusį sezoną įrodėme, kad mums nebereikia vytis kitų Eurolygos komandų ir organizacijų, bet galime būti tarp tų, kurie rodo pavyzdį ir tampa įkvėpimu kitiems. Dėl to norime būti vieni pirmųjų, kurie atsinaujina tam, kad prekės ženklas eitų išvien su komanda, organizacija ir mūsų visų pasiekimais“, – naujojo logotipo pristatyme kalbėjo zalgiris.lt cituojamas Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Jankūnas.
Klubas teigė, kad, prieš keičiant įvaizdį, buvo atliktas sirgalių nuomonės tyrimas, į diskusijas buvo įtraukti sirgalių grupių ir komandų atstovai.
