Lietuvos krepšinio gerbėjai su nerimu laukia artėjančio pasaulio čempionato. Dar likus trims mėnesiams iki jo starto pradėta kalbėti apie tai, kurių žaidėjų šiais metais neišvysime vilkint Lietuvos rinktinės marškinėlių. Daug metų ryškiausias šalies krepšinio žvaigždes rinkusi nacionalinė komanda į Filipinus gali vykti gerokai pasikeitusios sudėties.
Pasaulio čempionatas rugpjūčio 25 – rugsėjo 10 dienomis vyks Indonezijoje, Japonijoje ir Filipinuose. D grupės kovos, kuriose dalyvaus Lietuva, vyks Manilos mieste Filipinuose.
Atsidūrusi vienoje grupėje su Juodkalnija, Meksika ir Egiptu, Lietuvos rinktinė pasiruošimą planetos pirmenybėms pradės pirmoje vasaros pusėje, tad jau birželį turėtų paaiškėti ir preliminari sudėtis.
LRT.lt kviečia susipažinti su galimu Lietuvos rinktinės paveikslu 2023 metų pasaulio čempionate.
Žaidėjai, kurių galime neišvysti
Praėjusį rudenį Europos čempionatui komandą surinkęs Kazys Maksvytis tokios pat prabangos šiais metais gali nebeturėti – nemaža dalis žaidėjų, gynusių Lietuvos rinktinės vardą Vokietijoje, dabar svarsto galimybę šią vasarą pailsėti.
Įvairių šaltinių teigimu, dėl rinktinės šią vasarą nėra apsisprendę bent penki žaidėjai – Marius Grigonis, Edgaras Ulanovas, Lukas Lekavičius, Rokas Giedraitis ir Ignas Brazdeikis.
Viešai tai kol kas sakė tik I. Brazdeikis. Praėjusiais metais rinktinėje debiutavęs puolėjas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo, tai gali lemti ir sezono pabaiga.
„Man reikia laiko nusiraminti ir susidėlioti mintis. Tai man buvo labai ilgi krepšinio metai. Mano sezonas prasidėjo birželį, kai atvykau į pirmąjį rezervinės rinktinės langą, tuomet vykau į Europos čempionatą, po kurio šokau tiesiai į klubinį sezoną. Man reikia laiko pagalvoti apie žaidimą rinktinėje. Noriu pailsėti ir pažiūrėti, kas iš to išeis“, – 15min.lt žurnalistui Rokui Pakėnui sakė I. Brazdeikis.
I. Brazdeikio netektis būtų didžiulis nuostolis Lietuvos rinktinei, jį puikiai per metus pažino K. Maksvytis. 24-erių metų krepšininkas Europos čempionate vidutiniškai rinko po 10,7 taško ir atkovojo 3,7 kamuolio.
„Eurobasket“ jam buvo pirmas didelis turnyras Europos krepšinyje. Iškart po Europos čempionato jis prisijungė prie Kauno „Žalgirio“ ir savo debiutiniame Eurolygos sezone pademonstravo 11,6 taško per rungtynes.
Sunkų sezoną Graikijoje žaidęs M. Grigonis, ko gero, būtų dar didesnė netektis, nes Europos čempionate jis buvo vienas naudingiausių rinktinės žaidėjų. Gynėjas rinko po 14,5 taško ir atliko po 3,3 rezultatyvaus perdavimo.
L. Lekavičius, nors ir neturėjo tokio sėkmingo pasirodymo Europos čempionate, vis tiek yra svarbi Lietuvos rinktinės figūra. Žinant tai, kad nacionalinė komanda ir taip metai po metų susiduria su problemomis įžaidėjo pozicijoje, L. Lekavičiaus sprendimas nevykti su rinktine į pasaulio čempionatą būtų skaudus ir paliktų nemažai nežinomųjų šioje pozicijoje.
Į rinktinės kvietimą jau trečius metus iš eilės gali neatsiliepti ir Edgaras Ulanovas. Praėjusiais metais 31-erių krepšininkas nusprendė laiką skirti sau ir pasiruošti sezonui su „Žalgiriu“, kuris jam buvo pirmasis einant kapitono pareigas. Pastarąjį kartą E. Ulanovas su rinktine žaidė 2019 metų pasaulio čempionate, kuriame vidutiniškai rinko po 7,2 taško. Jo pozicijos nebūdingas centravimas ir kieta gynyba praverstų Lietuvos rinktinei šių metų čempionate.
R. Giedraičio vaidmuo rinktinėje niekada nebuvo didelis, tą parodo ir statistika praėjusiame Europos čempionate – po 3 taškus per 14,7 minutes. Žinant šio krepšininko pajėgumą ir sugebėjimus prie tritaškio linijos, jo netektis būtų reikšminga kovoje dėl aukščiausių tikslų.
Dar vienas ir, ko gero, didžiausias klaustukas kybo virš Domanto Sabonio. Neabejotinai didžiausia Lietuvos krepšinio žvaigždė kasmet reikšdavo norą atstovauti nacionalinei komandai, tačiau šiais metais aukštaūgį gali sustabdyti ne noras, o patirta trauma.
Puikų sezoną NBA čempionate sužaidęs D. Sabonis nuo pat šių metų pradžios žaidė su traumuotu pirštu. Jau artimiausiu metu turėtų paaiškėti, ar lietuviui prireiks operacijos. Jeigu to išvengti nepavyks, labai didelė tikimybė, kad vidutiniškai po 19 taškų šiame sezone rinkęs aukštaūgis bus priverstas praleisti pasaulio čempionatą.
D. Sabonis praėjusias metais Vokietijoje per vidutiniškai 29 minutes rinko po 12,5 taško ir atkovojo po 7,3 kamuolio.
Kandidatai, kurie gali atsirasti dvyliktuke
Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą – taip galėtų pasakyti K. Maksvytis, jeigu Lietuvos rinktinei tektų ieškoti alternatyvų.
Visą sezoną sklinda kalbos, kad „Monaco“ klube įsitvirtinęs ir į Eurolygos finalo ketvertą patekęs Donatas Motiejūnas po ilgesnės pertraukos vėl užsivilks Lietuvos rinktinės marškinėlius.
Su K. Maksvyčiu gerai sutariantis vidurio puolėjas turėjo galimybę vykti ir į Europos čempionatą Vokietijoje, tačiau suprasdamas, kad savo pozicijoje bus tik trečiasis pasirinkimas, D. Motiejūnas nusprendė atsisakyti kvietimo ir savo vietą užleido Martynui Echodui, kuris dabar yra traumuotas ir mažai šansų, kad spės pasveikti iki pirmenybių Filipinuose.
Tai, ar D. Motiejūnas padės rinktinei, gali priklausyti ir nuo D. Sabonio reabilitacijos. Jeigu Sakramento „Kings“ klubo žvaigždei reikės praleisti čempionatą, tuomet D. Motiejūnui atsirastų naujas ir gerokai svarbesnis vaidmuo K. Maksvyčio komandoje.
Ketvirtu ir penktu numeriu žaisti galintis 32-ejų „Monaco“ lietuvis šį sezoną Eurolygoje vidutiniškai rinko po 8,5 taško ir atkovojo po 3,7 kamuolio.
Vietos Lietuvos vyrų rinktinėje pagaliau gali atsirasti ir Tadui Sedekerskiui, kuris dėl savo gynybinių veiksmų yra vertinamas visoje Europoje. 25-erių metų krepšininkas šį sezoną neišvengė traumų, dėl to nukentėjo jo žaidimo minutės Eurolygoje, tačiau jo paslaugų K. Maksvyčiui dar tikrai gali prireikti.
Aukštaūgių grandyje vietos gali atsirasti ir Artūrui Gudaičiui. Dėl asmeninių priežasčių ir traumų kelis kartus į rinktinę neatvykęs 208 cm ūgio centras šį kartą gali atsiliepti į K. Maksvyčio skambutį, nors ir sezonas Atėnų „Panathinaikos“ ekipoje jam nebuvo sėkmingas. Jam kelius į rinktinę gali uždaryti ir Laurynas Birutis. Praėjusią vasarą į Kauno „Žalgirį“ grįžęs centras neblizgėjo sezono pradžioje, tačiau antroje pusėje įsivažiavo ir sugebėjo nukonkuruoti Kevarriusą Hayesą. Nebūtų didelė staigmena, jeigu K. Maksvytis kaip trečią vidurio puolėją matytų L. Birutį, su kuriuo turėjo galimybę dirbti visą šį sezoną.
Savo šanso Lietuvos rinktinėje šią vasarą gali sulaukti ir Arnoldas Kulboka. Po klajonių JAV į Europą grįžęs ir Patruose įsitvirtinęs snaiperis yra puikus kandidatas trečioje pozicijoje. 25-erių metų puolėjas praėjusiais metais jau plušėjo rinktinės stovykloje, tačiau į galutinį dvyliktuką nepateko. Šio sezono pasirodymas Europos taurėje nepaliko abejingų Lietuvoje – A. Kulboka kelis kartus buvo išrinktas naudingiausiu Europos taurės turo žaidėju, o apskritai per visą sezoną vidutiniškai rinko po 14,7 taško bei tritaškius metė 43 procentų taiklumu.
Gynėjų grandyje tik dėl Roko Jukubaičio garantuotas K. Maksvytis dar neturėtų kelti baltos vėliavos. Vilniaus „Ryto“ klube stabilų žaidimą rodantis Margiris Normantas spėjo užsirekomenduoti FIBA languose. Paskutinėse Lietuvos rinktinės rungtynėse būtent M. Normantas demonstravo lyderystę ir į Prancūzijos rinktinės krepšį įmetė 17 taškų. Būtų netikėta, jeigu M. Normantas apskritai nesulauktų kvietimo į rinktinę. Jam tai būtų debiutinis pasaulio čempionatas.
Kita išeitis įžaidėjo pozicijoje – Tomas Dimša. Įprastai antruoju numeriu rungtyniaujantis kaunietis save įžaidėjo pozicijoje užsirekomendavo Kauno „Žalgiryje“, kai iš rikiuotės iškrito Keenanas Evansas. T. Dimša sužaidė solidų sezoną Eurolygoje – vidutiniškai rinko po 5,9 taško. Žaisdamas ne sau būdingoje pozicijoje T. Dimša demonstravo, kad gali tiek įžaidinėti kamuolį, tiek sėkmingai veržtis krepšio link. Beveik nėra abejonių, jog šis krepšininkas bus rinktinės dvyliktuke, klausimas tik kurioje pozicijoje.
Į įžaidėjo poziciją sustiprinti galinčių kandidatų sąrašą reikėtų įtraukti ir kitus rinktinėje jau debiutavusius žaidėjus – Vaidą Kariniauską ir Arną Veličką.
V. Kariniauskas Rumunijos čempionate vidutiniškai renka po 12 taškų, o štai A. Velička Vokietijos stipriausiame krepšinio divizione pelno po 16 taškų per rungtynes. Tai neabejotinai turėtų atkreipti K. Maksvyčio ir kitų rinktinės trenerių dėmesį.
Paskutinis, bet ne prasčiausias kandidatas šioje pozicijoje – šį sezoną LKL čempionate žibėjęs Martynas Varnas. „Šiaulių“ garbę gynęs gynėjas šį sezoną rinko po 13,7 taško, atkovojo po 2,6 kamuolio ir atliko po 3,5 rezultatyvaus perdavimo.
Lietuvos rinktinė turi iš ko rinktis, tačiau ar šie žaidėjai iš tikrųjų galės kompensuoti visas netektis, dabar pasakyti sunku. Tačiau Lietuvos krepšinio rinktinė ne kartą stebino mus, kai iš jos buvo tikimasi mažiausiai.
Bronzinės rinktinės pavyzdys
Pastarąjį kartą į Lietuvos rinktinės duris medaliai pasibeldė 2015-aisiais, kai buvo iškovotas Europos čempionato sidabras. Nuo to laiko vykę keturi didieji turnyrai – du Europos, vienas pasaulio čempionatas ir olimpinės žaidynės – buvo pažymėtos nesėkmėmis.
Per tą laikotarpį Lietuvos rinktinėje keitėsi kartos, treneriai ir kapitonai, tačiau rezultatai netenkino. Nesvarbu, kokie žaidėjai tuo metu buvo ir kaip jiems prieš tai sėkmingai klostėsi klubinis sezonas, medaliai į Lietuvą neatkeliavo.
Iki šiol vienas įspūdingiausių Lietuvos rinktinės pasiekimų yra 2010 metų pasaulio čempionate iškovota trečia vieta. Tai buvo vienintelis kartas, kai lietuviai iš planetos pirmenybių grįžo su medaliais. Tai taip pat buvo rinktinė, į kurią tais metais negalėjo suvažiuoti būrys tuo metu garsiausių šalies krepšininkų.
Tuo metu dar tik trenerio karjeros laiptais kilęs K. Kemzūra į Turkiją išvyko be Šarūno Jasikevičiaus, Rimanto Kaukėno, Ramūno Šiškausko, brolių Kšyštofo ir Darjušo Lavrinovičių, Marijono Petravičiaus ir Dariaus Songailos.
Skaudžias netektis dar net turnyrui neprasidėjus patyręs K. Kemzūra suteikė šansą tokiems žaidėjams kaip Martynui Gecevičiui, Martynui Pociui, Renaldui Seibučiui, Tadui Klimavičiui ir Martynui Andriuškevičiui. Jiems tai buvo debiutinis turnyras.
Dauguma ekspertų Lietuvoje vieningai sutiko, kad tokiai jaunai komandai patekti tarp aštuonių stipriausių jau būtų didžiulis pasiekimas. Tačiau prognozių nepaisiusi ir autoritetų neturėjusi Lietuvos rinktinė nužygiavo iki pat pusfinalio ir jame patyrė savo vienintelį pralaimėjimą.
Jaunus ir alkanus lietuvius, iš kurių dauguma dar nebuvo žinomi pasauliui, nuo aukščiausio apdovanojimo pasaulio čempionate sustabdė tik „nenugalimieji“ amerikiečiai. Vien tai jau yra didžiulis komplimentas Lietuvos rinktinei.
Bronza ant lietuvių kaklo nugulė iškovojus fantastišką pergalę prieš Serbijos rinktinę. 99 taškus mažajame finale surinkę Lietuvos krepšininkai į „3 milijonų šalį“ parvežė istorinį pasiekimą, kuris mūsų istorijos knygoje yra užrašytas didžiosiomis raidėmis.
Didžiausios pergalės gali būti pasiekiamos tada, kai iš tavęs yra tikimasi mažiausiai. To reikėtų palinkėti ir būsimai K. Maksvyčio vyrų rinktinei.
