Europa buria koaliciją, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkams kitą vasarą nebūtų leista dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Lietuva irgi laikosi tokios pozicijos, bet Tarptautinis olimpinis komitetas smerkia Ukrainą, kuri pažadėjo boikotuoti olimpiadą, jeigu joje bus leista dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams. Apie šią situaciją LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ kalba švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
– Kaip vertinate Tarptautinio olimpinio komiteto norą kitą vasarą Paryžiaus olimpiadoje matyti Ukrainos olimpiečius žudančios Rusijos atstovus?
– Tai yra tikrai nepateisinamas noras, esame labai nusivylę ir sukrėsti tokios pozicijos, kad Tarptautinis olimpinis komitetas ieško įvairių išeičių, įvairių landų, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai galėtų sudalyvauti olimpinėse žaidynėse.
– Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė nepalaiko pozicijos, kad Lietuvos sportininkai boikotuotų olimpines žaidynes, jeigu jose bus Rusijos ir Baltarusijos atstovai. Pasak jos, taip būtų sudaryta galimybė Rusijai laimėti daugiau medalių, tarsi jau būtų aišku, kad Rusija ten dalyvaus. Kaip jūs žiūrite į boikotą?
– Man atrodo, čia svarbūs yra keli dalykai – ką mes dabar darome ir kokia mūsų strategija. Mes inicijavome bendrą pareiškimą ir bendrą pasmerkimą, reikalavimą Baltijos valstybių – Estijos, Latvijos, Lietuvos, – prisijungė ir Lenkija. Pareikalavome, jog Tarptautinis olimpinis komitetas uždraustų, neleistų Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti olimpinėse žaidynėse, nesvarbu, su kokia vėliava, gali ji būti ir neutrali. Šiuo metu buriame Šiaurės šalių koaliciją, kitą savaitę susitiksime su Šiaurės šalimis ir taip pat kalbėsimės apie jų galimybę prisijungti prie mūsų labai griežtos pozicijos. Kitą penktadienį vyks Didžiosios Britanijos organizuojamas posėdis, kur diskutuosime apie galimą poziciją.
Man atrodo, svarbiausia šiuo metu padaryti viską, kad boikoto neprireiktų ir kad neprireiktų Ukrainos sportininkams boikotuoti olimpinių žaidynių, kad jie galėtų būti visateisiai olimpinių žaidynių dalyviai. Čia mūsų strategija, mums vieniems tai yra sudėtinga padaryti, tam mes ir parodėme iniciatyvą, paskelbėme savo griežtą pareiškimą ir šiuo metu buriame partnerius, kad galėtumėme laikytis šitos pozicijos.
– Bet iš to, ką daro Tarptautinis olimpinis komitetas, neatrodo, kad būtinai taip įvyks. Tiksliau, išlieka galimybė, kad neįvyks. Mano klausimas buvo, kaip jūs pati žiūrite į boikotą, jeigu Ukraina pasakytų boikotuojanti dėl to, kad ten yra Rusija ir Baltarusija?
– Aš labai tikiuosi, kad to neprireiks ir tai priklausys nuo šalių, kurios susivienys ir pasakys, kad ne, taip negali būti. Aš labai tikiuosi, kad to neprireiks, ir manau, kad taip negali būti, tai yra neteisinga ir tam nepritariu. Tačiau suprantu, kad sportininkams tai yra labai svarbios olimpinės žaidynės, tai gali būti vieninteliai gyvenime startai, bet tai neatsveria fakto, kad šiandien Ukrainos sportininkai žūsta savo tėvynėje už mūsų visų laisvę ir už mūsų visų demokratiją, todėl mes turime padaryti viską, kad tai neįvyktų.
– Bet jeigu nepasisektų padaryti visko, kad taip neįvyktų, nes yra buvę istorijoje olimpinių žaidynių boikotų ir olimpinis komitetas sako, kad tie boikotai nepasiteisino. Kol kas jie laikosi pozicijos, kad Rusijos sportininkai gali dalyvauti turnyruose su sportininkais šalies, kurios žmones žudo, tai koks jūsų požiūris į boikotą?
– Kol kas aš noriu pabrėžti – mes turime gerų pavyzdžių. Šiandien buvo susitikimas su Tarptautinio paralimpinio komiteto prezidentu, jie yra suspendavę rusų ir baltarusių komitetus ir iš Pekino žiemos olimpinių žaidynių išsiuntė 81 Rusijos ir Baltarusijos sportininką. Taigi taip nėra, kad nebūtų tokių pavyzdžių. Ta pozicija yra tvirta ir pavyzdį mums rodo būtent Tarptautinis paralimpinis komitetas.
– Jie rodo pavyzdį, tačiau Tarptautinis olimpinis komitetas dar kol kas į tai iki galo neatsižvelgia ir kalba apie kažkokias mistines, neutralias baltas vėliavas, kurios turbūt labiau yra tinkamos karo laukui, o ne sportinėms žaidynėms. Jeigu jūs nenorite pasakyti savo požiūrio į galimybę, kad Lietuvos sportininkai boikotuotų olimpines žaidynes, tai tiesiog galite taip ir pasakyti, kad nenorite šiandien sakyti.
– Taip, tikrai nenoriu šiandien sakyti, mano asmeninis požiūris yra visiškai aiškus, tačiau aš nemanau, kad šiandien turėtume užbėgti už akių ir pasakyti, kaip čia galėtų būti dėl to, kad mes tikrai nepadarėme kol kas visko, kad tą situaciją pakeistume. Mūsų tikslas, kad ne viena Lietuva, o kartu su Šiaurės šalimis, su Baltijos valstybėmis, aš tikiuosi, kad prisijungs ir kitos pasaulio valstybės, pasakys, kad taip negali būti.
– Tai Lietuva sako, kad taip negali būti.
– Ir boikoto neprireiks.
– Tarptautinis olimpinis komitetas yra nepriklausoma, savarankiška organizacija, tačiau ji vadovaujasi, arba bent jau turėtų vadovautis, ne tik Olimpine chartija, bet ir Lietuvos įstatymais. Rusija Lietuvai yra teroristinė valstybė. Olimpinė chartija Rusijos jau turbūt seniai sumindyta su jos sportininkų dopingo atvejais ir skaičiais, ir panašiai. Kaip jūs vertinate, kiek čia Lietuva turėtų turėti įtakos, priimti sprendimus dėl sportininkų dalyvavimo arba nedalyvavimo? Turiu galvoje ne olimpinis komitetas, tačiau pati valstybė?
– Manau, valstybė turi turėti savo poziciją ir Lietuva ne kartą yra pasirodžiusi tarptautinėje arenoje su savo tvirtomis pozicijomis. Tai ir šiuo atveju, manau, mes turėsime savo poziciją ir žiūrėsime, kaip mums sekasi, ir matysime, ką galime padaryti visi kartu su kitomis valstybėmis, tačiau poziciją, žinoma, kad gali turėti. Juk mes, valstybė, finansuojame sportininkus. Sportininkai važiuoja į olimpiadą, rengiasi olimpiadai už valstybės lėšas.
– Ar jūs kalbėjote su D. Gudzinevičiūtė apie jos poziciją dėl galimo boikoto, nes vis dėlto tai yra tarp dienos svarbių klausimų, kadangi Ukraina yra aiškiai išreiškusi savo poziciją?
– Su D. Gudzinevičiūtė aš nesikalbėjau šituo konkrečiu klausimu, nes tikiu, kad jos pozicija yra tokia, kaip ir mūsų valstybės pozicija. Mūsų ne kartą išsakyta pozicija – tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, tiek Užsienio reikalų ministerijos, – mes labai aiškiai pasakėme, kad jokio dalyvavimo negali būti ir negali dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkai tiek Lietuvoje, (...) ir su neutralia vėliava negali dalyvauti varžybose. Tačiau suprantama, kad Lietuvos olimpinis komitetas yra savarankiška organizacija, kaip ir mūsų sporto federacijos, bet aš esu dėkinga mūsų sporto federacijoms, kurios tikrai labai vieningai ir labai vertybiškai žiūri į šitą klausimą, laikosi tikrai stiprios pozicijos. Manau, kad visa mūsų sporto bendruomenė yra tikrai labai aiškiai išsakiusi savo poziciją ir visiškai nedvejoja. Aš tikiu, kad D. Gudzinevičiūtė irgi laikosi šitos pozicijos ir net nedvejoja dėl to, ką mes turime daryti šioje situacijoje.
– Bet D. Gudzinevičiūtė sako, kad nereikėtų boikotuoti olimpinių žaidynių, nes tai leistų Rusijos sportininkams susirinkti daugiau medalių.
– Aš nepritariu, kad tai leistų Rusijos sportininkams susirinkti daugiau medalių. Aš noriu pakartoti dar kartą – mes su kitomis valstybėmis turime padaryti taip, kad taip neįvyktų ir gal tada Rusija tiesiog viena dalyvaus olimpinėse varžybose, gal ir taip gali būti.
– Kol kas Lietuva negali padaryti taip, kad jai pačiai neatstovautų sportininkė, turinti ir Rusijos pilietybę. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pirmininkė sako, kad Europa neįsileidžia į savo renginius Rusijos ir Baltarusijos sportininkų, tačiau žinome, kad Lietuvai atstovavo tokiame Europos jaunimo olimpiniame festivalyje čiuožėja, kuri turi ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos pilietybę. Ar Lietuvos sporto federacijoms yra per sudėtinga sužinoti, kokius pasus turi jų sportininkai?
– Manau, kad Lietuvos sporto federacijos, tarp kurių ir Lietuvos dailiojo čiuožimo federacija, žino, kokius pasus turi sportininkai. Uždavėme ne vieną klausimą federacijai, laukiame jų atsakymų. Prezidentas yra sakęs, jog jie negali kontroliuoti ir uždrausti dalyvauti varžybose sportininkams, kurie turi Lietuvos pasą, tačiau gyvena Rusijoje ir, teigiama, nesitreniruoja Rusijoje. Mes šito fakto kol kas nei patvirtinti, nei paneigti negalime. Tačiau federacija tikrai gali nuspręsti, ar sportininkas turi atstovauti Lietuvai, ar ne, tai yra labai aiškus ir vertybinis sprendimas.
– Latvija pernai vasarą gimnastei Jelizavetai Polstjanajai pasiūlė pasirinkti arba Latvijos rinktinę, arba Rusijos pilietybę, nes ji irgi turėjo dvi pilietybes. Kas galėtų trukdyti Lietuvai tai padaryti?
– Niekas, manau, negalėtų trukdyti Lietuvai tą padaryti ir, manau, tą klausimą reikia kelti. Žinoma, šiuo atveju sportininkė yra nepilnametė, taigi čia yra toks platesnis klausimas, tačiau tikrai manau, kad federacija turėtų labai aiškiai paklausti, kam, kur treniruojasi, kam atstovauja, ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
– Nepilnametis sportininkas turi teisėtus savo globėjus, šiuo atveju mamą turbūt. Teisiškai tai nesudaro didelių kliūčių išspręsti jos pilietybės arba atstovavimo Lietuvai klausimą?
– Tikrai manau, kad ne. Čia tiesiog jau reikia paklausti ir imtis tam tikrų veiksmų. Gaila, kad iki šiol to nebuvo padaryta.
– Rusijos veiksmai ir kai kurių valstybių požiūris į tai, ką Rusija daro Ukrainoje, šiandien jau yra sukompromitavę arba padarę neveiksniais ne vieną tarptautinę organizaciją, pradedant Jungtinėmis Tautomis, kur Rusija yra nuolatinės Saugumo Tarybos narė, baigiant Raudonuoju Kryžiumi – organizacija, kuri turi senas tradicijas, tačiau šiandien negali gauti duomenų apie Rusijos laikomus belaisvius. Ar Tarptautinį olimpinį komitetą jau galima priskirti prie tokių organizacijų, jūsų manymu?
– Pastarieji Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimai tikrai leidžia pradėti galvoti, kad ši organizacija atsiduria taip pat arti tų organizacijų ir, manau, labai pagrįstai, nes ieško įvairiausių landų sudaryti sąlygas rusams ir baltarusiams dalyvauti varžybose. Tikrai manyčiau, kaip jūs ir sakote, kad šiuo metu ji su savo sprendimais yra šalia tų organizacijų.
