20-metė Kotryna Teterevkova sugavo kol kas stambiausią laimikį savo dar tik prasidedančioje plaukikės karjeroje. Kylanti Lietuvos plaukimo žvaigždė moterų 200 metrų plaukimo krūtine rungtyje pateisino vienos iš favoričių statusą ir iškovojo bronzos medalį.
Pirmąjį tokio rango medalį iškovojusi sportininkė sakė jaučianti didžiulį palengvėjimą.
„200 metrų man yra psichologiškai sunkūs. Prieš tai turėjau labai daug startų, be sustojimo plaukiau ryte ir vakare, reikėjo atiduoti daug jėgų. Po finišo pagalvojau, kad pagaliau baigiau“, – pirmaisiais įspūdžiais su medaliu ant kaklo dalijosi K. Teterevkova.
200 metrų distancijoje triumfavo šveicarė Lisa Mamie (2 min. 23,27 sek.), o sidabru pasidabino italė Martina Carraro (2 min. 23,64 sek.). K. Teterevkova distanciją įveikė per 2 min. 24,16 sek.
„Pradžioje labai apsidžiaugiau dėl medalio, nes pagaliau galiu pradžiuginti tėvus, o pačiai tai stimulas toliau dirbti. Tikiuosi, kad ateityje dar užlipsiu ant pakylos. Šis medalis yra savęs įvertinimas, kaip Dievo dovana“, – pridūrė K. Teterevkova.
– Prieš čempionatą jums buvo klijuojama favoritės etiketė. Ar tai nesukėlė papildomų problemų?
– Spaudimas visada yra – ne tik iš varžovų, bet ir iš aplinkos, nes visada visi nori geriausio. Bet aš kitų kontroliuoti negaliu, galiu kontroliuoti tik save, savo atsigavimą, savo plaukimą. Stengiuosi plaukti savo take, savo tempu, o kitos irgi plaukia pagal save, negaliu jų nei pagreitinti, nei palėtinti, galiu valdyti tik save, savo emocijas ir jėgas.
– Labai stipriai startavote. Ar toks ir buvo planas?
– Treneris visada manimi pasitiki, nes aš žinau, ką darau. Aišku, būna nuo tos įtampos pradedi šiek tiek greičiau arba lėčiau, bet manęs tas negąsdina, nes visko sukontroliuoti negali, stengiuosi plaukti, kaip jaučiuosi. Tokį finišą kažkiek galėjo lemti „nesusidirbimas“ su treneriu, bet tuo pačiu prieš porą savaičių sirgau koronavirusu, tai galėjo irgi šiek tiek įtakoti. Džiaugiuosi, kaip yra. Rytoj dar laukia 50 metrų, bet, galima sakyti, atostogos jau prasidėjo. Po olimpiados tikrai turėjau mažai poilsio, reikėjo ruoštis Tarptautinei plaukimo lygai, tai labai džiaugiuosi, kad ateina atostogos.
– Trys lietuvių podiumai – trys bronzos medaliai. Ar taip ir esate susitarę?
– Pagalvojau ir aš. Jeigu laimėčiau, tai būtų visi trys medaliai bronzos... Iš tikrųjų nėra svarbu, kokios spalvos medalis. Svarbu, kad tai yra medalis, tai yra mūsų komandos įvertinimas, nes tikrai nepamenu, kad trys žmonės būtų parvežę bent po medalį. Džiaugiuosi už visus.
– Visi trys prizininkai – plaukikai krūtine. Kas lemia tokia šio stiliaus plaukikų sėkmę mūsų šalyje?
– Aš manau, kad tai buvo Rūtos Meilutytės stimulas 2012 metais. Pamatėme, kad laimėti medalį krūtine yra įmanoma. Kas liečia mane, aš nuo pat mažens pradėjau plaukti krūtine, nes man kitais stiliais nepatikdavo, tai čia gal savaime Lietuva yra „brasistų“ kraštas.
– Esate Vilniaus plaukimo mokyklos auklėtinė, o sąlygos sostinėje ne visada būdavo geriausios. Ar buvo sunkių momentų ir kas labiausiai jus motyvavo šiame kelyje?
– Jaunimo metais, kai uždarė Lazdynų baseiną, tai tikrai buvo labai liūdna. Neturėjome kur treniruotis Vilniuje, turėjome vieną dieną važiuoti treniruotes į Elektrėnus, kitą – į Širvintas. Tuo metu lankiau mokyklą, tai tikrai buvo labai sunku treniruotis ryte ir vakare, bet ir su tokiomis sąlygomis laimėjau medalių jaunimo varžybose. Aišku, buvo labai liūdna ir nesąžininga, kad Vilniuje buvo tokios sąlygos, bet tu vis tiek plauki, treniruojuosi, turi tikslą. Net ir su tokiomis sąlygomis gali laimėti medalį.
– Kokie planai po šio čempionato?
– Dabar noriu pailsėti namuose, pabūti su šeima, su draugais, o paskui turėsiu atostogas užsienyje. Labai laukiu.
– Andrius Šidlauskas 50 metrų krūtine rungtį vadina pramogine. Ar jūs irgi rytoj eisite kaip į pramogą?
– Panašiai. Mano pagrindinis nuotolis yra 100 ir 200 metrų. Tikrai nesu sprinterė, aišku, gal ir negerai taip iškart nusiteikti, bet man 50 metrų yra labiau toks apšilimas, pasibandyti jėgas, pasižiūrėti, ką galiu.
– Kaip vertinate Rūtos Meilutytės šansus 50 metrų rungtyje?
– Aš visada tikiuosi, kad mūsiškiai laimės, visada sergu ir tikiuosi geriausio.
