Panašu, kad trečiadienio LKL finalo serijos rungtynės Vilniuje abejingų nepaliko. Sausakimša „Jeep“ arena, karšta atmosfera, sprogusios emocijos, trenerių susidūrimas, klubų atstovų konfliktai – to jau senokai per vienas LKL rungtynes sirgaliai nebuvo matę.
Kitą dieną socialiniuose tinkluose sostinėje vykusi „Ryto“ ir Panevėžio „Lietkabelio“ dvikova, kurią 85:63 laimėjo Giedriaus Žibėno auklėtiniai, buvo aptarinėjama iš įvairiausių kampų, o nuomonių įvairovė – nuo Lietuvos policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio iki „Cido“ arenos „Facebook“ paskyros ar net JAV sporto žiniasklaidos giganto ESPN.
Tiesa, įvykių sūkuryje teko atsidurti ir man pačiam. Netgi tam tikra prasme atlikti apsaugininko vaidmenį padedant išvengti dar didesnių konfliktų.
Kas nutiko „Jeep“ arenoje?
Reikia pripažinti, kad dėl užsitęsusios Lietuvos futbolo rinktinės treniruotės ir jų atstovų pasikalbinimo teko vėluoti į LKL rungtynes. Atvykus pirmo kėlinio viduryje, „Jeep“ arenos žurnalistų tribūnos dalyje buvo likusi vienintelė laisva vieta. Kaip vėliau paaiškės, ji buvo arčiausiai kilusio konflikto tarp „Lietkabelio“ trenerio Nenado Čanako ir „Ryto“ klubo akcininko Dariaus Gudelio.
Emocijos sprogo antrojo kėlinio pabaigoje, tačiau negalima sakyti, kad viskas įvyko būtent dėl epizodo su Dovydu Giedraičiu, sėdinčiu ant parketo, kol žaidimas buvo tęsiamas toliau. Kaip gerai pastebėjo „Lietkabelio“ gynėjas Kristupas Žemaitis, emocijos kilo palaipsniui.
„Jeep“ arenoje buvo tikrai karšta. Nedidelė arena, į kurią trečiadienį susirinko 2614 sirgalių, tiesiog virte virė. „Ryto“ aistruoliai audringai palaikė savo komandą nuo pat apšilimo, o aikštėje kibirkštys ėmė lakstyti dar iki lemtingos antrojo kėlinio pabaigos.
Taip pat skaitykite
„Ryto“ komandos atstovus pykdė Kasparo Berzinio alkūnės, o žurnalistams už nugaros sėdėjęs „Ryto“ sporto direktorius Donatas Zavackas ne kartą replikavo būtent dėl to. Savo ruožtu „Lietkabelio“ krepšininkai, kaip Gediminas Orelikas ar Džordžė Gagičius, dėl teisėjų sprendimų labai dažnai reikšdavo atvirą nepasitenkinimą. Atrodė, kad įvykiai aikštėje vis labiau ir labiau kaista. Nieko nuostabaus, kad antrojo kėlinio viduryje vos per 45 sekundes buvo sušvilptos nesportinė ir techninė pražangos.
Emocijos tiesiog sprogo, kai ant aikštės parketo liko gulėti „Lietkabelio“ žaidėjas D. Giedraitis, parkritęs po kontakto su A. Butkevičiumi. „Rytas“ savo ataką užbaigė Gyčio Radzevičiaus dėjimu, o šiam perdavimą atliko iš Vytenio Lipkevičiaus kamuolį perėmęs A. Butkevičius. Vėliau „Ryto“ kapitonas apsikeitė replikomis su N. Čanaku ir pats taip pat buvo nubaustas technine pražanga.
„Aš nežinojau pradžioje, kad gavau techninę. Epizodas pirmas buvo, kai nugara žaisdamas pataikiau į smakrą Giedraičiui, o teisėjai to nepamatė. Vėliau buvo koks penkių sekundžių reikalas, išmušiau kamuolį Lipkevičiui iš rankų, jis tada taip pat prasižengė prieš mane, bet teisėjai nepamatė. N. Čanakas stipriai reagavo, tai norėjau jam pasakyti, kad teisėjai nepamatė ir to, ir to epizodo. Tie mano žodžiai nieko ten nepradėjo, o toks mano elgesys buvo įvertintas kaip provokacija“, – kaip viskas prasidėjo, pasakojo A. Butkevičius.
Konfliktai vienas po kito
O tada ir prasidėjo visi įdomumai. Iš aikštės išvarytas N. Čanakas eidamas rūbinės link kliudė G. Žibėną. Prisipažinsiu, jau tik pamačius, kad N. Čanakas yra išvarytas ir koks įsiutęs jis yra, kilo mintis, kad gali kas nors nutikti.
Iš tos pusės, kur sėdėjo žurnalistai, o jiems už nugarų – D. Gudelis ir D. Zavackas, vaizdas buvo iš priekio ir drąsiai galiu pasakyti, kad kontaktas tarp N. Čanako ir G. Žibėno buvo. Labai keista buvo per spaudos konferenciją klausytis serbo ginčo su Karoliu Tiškevičiumi, kad jis nieko nestūmė. Mano subjektyvia nuomone, N. Čanakas turėjo puikiausias galimybes išvengti susidūrimo su G. Žibėnu. Kodėl jis taip pasielgė? Žmogui į galvą neįlįsi ir tikrąsias priežastis turbūt tik jis vienas žino, tačiau, nepaisant visų aplinkybių, klubo vyr. treneriui šaltą protą tokioje situacijoje reikėtų išlaikyti.
Vienu labiausiai aptariamų dalykų tapo ir galima G. Žibėno vaidyba. Turbūt geriausiai atsakymą į tai iliustravo „Ryto“ kapitono A. Butkevičiaus plati šypsena po rungtynių, išgirdus klausimą apie tai.
Vis tik konfliktai tuo nesibaigė ir netrukus veiksmas persikėlė per metrą nuo ten, kur aš sėdėjau. Sulaukiau nemažai klausimų, nes turbūt, be D. Zavacko, buvau arčiausiai N. Čanako ir akinius nusiėmusio D. Gudelio, tačiau per foninį triukšmą neteko išgirsti ar suprasti nė žodžio.
Absolute madness in the LKL finals! Lietkabelis coach Nenad Canak gets thrown out after pushing Rytas coach Giedrius Žibėnas and almost fighting with Rytas president Darius Gudelis. pic.twitter.com/fy7bFRtS3W
— Marius Milašius (@mamilasius) June 1, 2022
Spaudos konferencijoje N. Čanakas pasakė, kad nieko nesuprato, nes D. Gudelis kalbėjo lietuviškai. Vis dėlto D. Gudelis teigė pradžioje angliškai klausęs apie susidūrimą ir nepagarbą. Vėliau, pasak „Ryto“ akcininko, skriejo serbiški keiksmažodžiai, jis atsikirto. D. Gudeliui galioja ta pati pastaba, kaip ir N. Čanakui, šaltą protą, nepaisant visų aplinkybių, išlaikyti reikėtų.
Didžiausia viso šito reikalo blogybė buvo tai, kad per šį konfliktą toje vietoje buvo vos vienas apsaugos darbuotojas, neslėpsiu, atrodė, kad į įvykius jis gali ir iš viso nesureaguoti. Po kelių akimirkų jau buvau pats atsistojęs ir instinktyviai stengiausi nuraminti įkaitusius LKL finalo dalyvius. Vieną akimirką pastebėjau, kad pro žaidėjų būrį įniršęs atskuba „Lietkabelio“ trenerio asistentas ir gali būti įpilta dar daugiau žibalo į ugnį. Jį sulaikėme ir viskas baigėsi tik D. Zavacko pagriebta ranka.
Žinodamas, kaip įvykiai galėtų greitai pasisukti neigiama linkme, manau, kad prie išėjimo į rūbines turėtų būti kur kas daugiau apsaugos. Vienas sirgaliaus paleistas daiktas, vienas neužkirstas smūgis gali virsti didžiule tragedija tokioje, sakykime, suspaustoje arenoje.
Taip, „Jeep“ arena atitinka visus LKL reikalavimus, tačiau pasigendu galvojimo apie juodžiausią scenarijų prieš jam dar įvykstant.
Juk buvo galima mokytis iš svetimų klaidų. Jau pavasarį turėjome senokai matytą konfliktą futbolo A lygoje, kuomet aikštėje susikibo Vilniaus „Žalgirio“ ir Telšių „Džiugo“ sirgaliai, o rungtynės buvo sustabdytos ir pratęstos be žiūrovų kitu metu.
Tada buvo žaidžiama mokyklos stadione, nes pagrindiniame miesto stadione dar buvo nesuvešėjusi žolė. Viskas gerai ten būdavo anksčiau, rungtynės vyko ne pirmą kartą, tačiau užteko vieno atvejo, kad pasimatytų visos renginio saugumo užtikrinimo spragos.
LKL finalo rungtynėse Vilniuje buvo panaši bėda. Tik čia juodžiausio scenarijaus išvengti pavyko ir konfliktai masinėmis muštynėmis nevirto. Vis dėlto apie galimus karštuosius taškus tokioje arenoje reikėtų pagalvoti iš anksto, o ne tada, kai kas nors nutinka, net jei prieš tai per 100 rungtynių nieko blogo ir neįvyko.
