Rusijos kariuomenės tankai jau ūžia Ukrainos teritorijoje, Europa rengia „neatremiamas“ sankcijas Kremliui, o pasaulis su nerimu stebi, ką dar Ukrainai yra paruošęs į tarptautinę teisę nusispjovęs Vladimiras Putinas. Nepaisant paaštrėjusios situacijos, Ukrainoje gyvenantys Lietuvos sporto atstovai tvirtina, kad beveik niekas nepasikeitė – tiek jų, tiek vietinių gyvenimas tebeteka ta pačia vaga. Nuo blogų minčių pabėgti jiems padeda optimizmo neprarandantys ukrainiečiai, karo nuotaikomis patys gyvenantys jau nuo 2014 metų.
Nuo sausio mėnesio prie Ukrainos sienos tvyrojusi įtampa į realius veiksmus peraugo pirmadienį, kai V. Putinas pripažino apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko respublikas ir pasiuntė karius į Donbasą užtikrinti „taikos palaikymo“. Abi šios teritorijos tarptautinės teisės požiūriu priklauso Ukrainai.
Pasaulio lyderiams smerkiant Rusijos veiksmus ir ruošiant sankcijų paketą, Rytų Ukrainoje jau vyksta karas, jame šį kartą pagrindinį vaidmenį atlieka ne Kremliaus remiami prorusiški separatistai, o Rusijos ginkluotosios pajėgos.
Tiesa, priešingai nei didžioji dalis Europos valstybių ir JAV, patys ukrainiečiai išlieka ramūs, mat karo nuotaikomis jie gyvena jau aštuonerius metus, todėl Rusijos kariuomenės invazija jų nenustebino ir neišgąsdino.
„Pagrindinė žinutė legionieriams, kad Ukraina yra kare jau nuo 2014 metų ir niekas nepasikeitė. Jie visą laiką ruošėsi ir žinojo, kad ateis diena, kada teks kariauti prieš Rusiją ir visi yra pasiruošę ginti savo šalį“, – LRT.lt pasakoja Vakarų Ukrainoje rungtyniaujantis krepšininkas Dominykas Domarkas.
Arčiausiai karo yra Zaporožėje gyvenantys Lietuvos rankinio ir krepšinio atstovai. Rytinėje Ukrainos dalyje įsikūrę lietuviai sako suprantantys grėsmę, tačiau, kaip ir vietiniai ukrainiečiai, stengiasi išlikti ramūs. Deja, tai padaryti nėra lengva, kai visas pasaulis ūžia dėl Rusijos veiksmų, o Ukrainoje vis dar likę užsieniečiai yra raginami nedelsiant palikti šalį.
„Visą laiką gyveni su telefonu, seki naujienas, žiūri, kas dedasi aplinkui. Aišku, tai ne visada padeda, nes kuo daugiau skaitai, tuo daugiau įvairiausių minčių į galvą ateina. Bet iš esmės stengiuosi išlikti ramus ir nepanikuoti“, – sako „Zaporižye-Zog“ krepšinio klube trenerio asistentu dirbantis Paulius Barkus.
Nerimo yra, tačiau gyvenimas nesustojo
Per 200 km nuo Donecko miesto centro nutolęs Zaporožės miestas yra artimas lietuviams. Vietiniame rankinio klube „Motor“ žaidžia Lietuvos rinktinės nariai Aidenas Malašinskas ir Jonas Truchanovičius, o komandai diriguoja neseniai į rinktinę grįžęs Gintaras Savukynas.
Ten pat įsikūrę dar du lietuviai – krepšininkas Antanas Udras ir vyr. trenerio asistentas P. Barkus. „Zaporižye-Zog“ ir „Motor“ netgi dalijasi viena sporto sale, todėl lietuviai dažnai susitinka.
Rankininkai, išskyrus J. Truchanovičių, kuris atlieka reabilitaciją Lietuvoje, šiuo metu vieši Lenkijoje, čia trečiadienį vakare laukia EHF čempionų lygos rungtynės, o krepšinio atstovai Zaporožėje treniruojasi įprastu režimu ir ruošiasi artėjančioms Ukrainos čempionato kovoms.
„Kaip ir niekas nesustojo. Antradienį teko pereiti per miestą, tai kokių nors pokyčių neteko pastebėti. Klubas ir lyga tęsia veiklą, tai ir mes dirbame“, – sakė Ukrainoje šiuo metu esantis P. Barkus.
Antradienį ryte iš Zaporožės į Lenkiją pajudėjusi „Motor“ komanda su dviem lietuviais rimtesnių pokyčių nei savo mieste, nei prie sienos nepastebėjo.
„Bent jau kol išvažiavome į Lenkiją niekas nepasikeitė. Viskas teka savo ritmu. Taip, ypatingų nuotaikų mieste nėra. Tiesiog buvo daug naujienų, eskalavimo, skambučių ir pokalbių su šeima. Bet dėl įvykių mieste – pakankamai ramu, stabilu“, – situaciją komentavo G. Savukynas.
Zaporožėje įsitvirtinę lietuviai mano, kad net ir po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, gyvenimas ir sportas šioje šalyje nesustos.
„Kiek bendraujame su komandos ukrainiečiais, jie iš tikro į viską žiūri ganėtinai ramiai, mums gal net kartais tai atrodo keista. Gal prie to prisideda, kad tą konfliktą jie išgyvena jau aštuonerius metus ir dėl to nejaučia pavojaus rimtumo. Jie gyvena su ta mintimi, kad karas vyksta jau ne vienus metus, todėl ir dabar išlieka pakankamai ramūs“, – mintimis pasidalijo P. Barkus.
„Aišku, neaiškumo dabar yra daug – kas čia bus ir kaip viskas pasisuks. Mes galvojame daugiau apie darbus, o politikuoti mes neturime kada ir nelabai kas nuo mūsų priklauso. Jeigu jau situacija bus ypatinga, žiūrėsime, kaip tą spręsti. Kol kas dirbame įprastu režimu, antradienį sėkmingai išvažiavome ir atvažiavome iki Lenkijos, dabar ruošiamės varžyboms“, – situaciją savo akimis apžvelgė G. Savukynas.
Tiesa, vienas pasikeitimas jau tiesiogiai palietė Zaporožės miestą ir jos gyventojus – artimiausias dvejas Čempionų lygos namų rungtynes „Motor“ klubas bus priverstas žaisti Slovakijoje. Tai didžiulis nuostolis, nes į Zaporožę būtų atvykęs visas rankinio elitas: „Barcelona“ ir Paryžiaus „Saint-Germain“.
Abu pašnekovai sutinka, kad situacija kaimyniniame Donbase yra rimta, tačiau jiems patiems daugiau nerimo kelia ne realūs kariniai veiksmai, o didžiulis naujienų antplūdis.
„Vietinė žiniasklaida tai ramiau, daugiau nerimo kelia užsienio žiniasklaida – ten labai baisiai piešiama. Tas piešimas tokiu rakursu atrodo baisiau, nei yra iš tikrųjų. Nes, kaip ir minėjau, pačiame mieste nesijaučia jokios panikos, bent jau iki pirmadienio vakaro, kada įvyko reikšmingi pareiškimai. Aišku, nežinau, kaip toliau viskas rutuliosis“, – tęsė dvejus metus Ukrainoje gyvenantis G. Savukynas.
„Tikrai yra jaudulio, nes esame visiškai netoli, o ir pati situacija – galimas oro erdvių uždarymas – to nerimo prideda. Visą laiką gyveni su telefonu, seki naujienas, žiūri, kas dedasi aplinkui. Aišku, tai ne visada padeda, nes kuo daugiau skaitai, tuo daugiau įvairiausių minčių į galvą ateina. Bet iš esmės stengiuosi išlikti ramus ir nepanikuoti. Tas gyvenimas pačioje šalyje kaip ėjo, taip ir eina. Informacijos srautas, žiniasklaida, žinios – tai sukuria įtampą“, – antrino P. Barkus.
Žinios apie galimą Rusijos invaziją, kurios, kaip paaiškėjo pirmadienio naktį, buvo teisingos, rimtai supurtė Ukrainos sporto visuomenę. Pavyzdžiui, Kamianskės „Prometey“ klubas savo krepšinio komandas išsiuntė į užsienį: vyrai iškeliavo į Čekiją, moterys – į Bulgariją. P. Barkus, komentuodamas situaciją šalies krepšinio lygoje, teigė, kad vieši politikų pareiškimai, kad ne Ukrainos piliečiai nedelsdami paliktų šalį, smogė visoms komandoms, kurios turėjo legionierių.
„JAV prezidento pasisakymai, kad Ukrainoje esantys amerikiečiai turėtų grįžti į šalį, jau pakenkė lygai, maždaug 90 procentų čia rungtyniaujančių amerikiečių jau paliko Ukrainą. Kas dar lieka, tai Balkanų ir Baltijos šalių atstovai. Vis dėlto lyga nusprendė, kad su legionieriais ar be jų – sezoną vis tiek užbaigs. Aišku, čia tuo atveju, jeigu situacija netaps dar aštresnė. Pati lyga jau buvo beatsigaunanti po 2014-ųjų įvykių, bet dabar tenka iš naujo prisitaikyti“, – nedėkingą situaciją apibūdino krepšinio specialistas.
Mažiau dramatiška situacija yra „Motor“ klube, čia, be dviejų lietuvių, taip pat žaidžia trys baltarusiai, ispanas, kroatas ir rusas.
„Dar neišvyko, bet, be abejo, minčių ir klausimų yra visokių. Reikia suprasti ir žaidėjus – jie juk dirba svetimoje šalyje, todėl natūralu, kad visa situacija kelia susirūpinimą. Tuo labiau kad iš namiškių yra daug klausimų ir išgyvenimo. Taip yra ir žaidėjams, ir treneriams, ir visiems, kas yra atvykę. Mūsų situacija kiek skiriasi, jeigu lygintume su krepšinio lyga. Žiūrėsime, bet kol kas visi dirbame savo darbą ir laukiame varžybų“, – sakė G. Savukynas.
Ukrainoje liekantys sportininkai iš komandos vadovų gavo patikinimą, kad karo atveju jie tą pačią minutę būtų nuvežti iki Lenkijos sienos. Tačiau tiek P. Barkus, tiek G. Savukynas apie tai stengiasi negalvoti.
„Bendraujame tarpusavyje ir palaikome ryšį, kad jeigu kas, žinotume, ką vienas ir kitas žada daryti. Mano atveju iš pačios komandos yra pažadėta, kad jeigu bus uždaryta oro erdvė ir kas nors prasidės pačiame mieste, tai tą pačią minutę būsime vežami iki Lenkijos sienos saugumo sumetimais“, – kalbėjo P. Barkus.
51-erių G. Savukynas, paklaustas apie planą B, sako: „Planas yra toks, kad dirbu ir ruošiuosi Čempionų lygos rungtynėms, o po jų jau matysime, kaip bus toliau.“
„Ukraina yra kare jau nuo 2014 metų ir niekas nepasikeitė“
Zaporožės miesto lietuviai nėra vieninteliai sportininkai Ukrainoje – „Chmelnitskyi“ komandoje, kuri žaidžia antrajame Ukrainos krepšinio čempionato divizione, treneriu dirba buvęs Rimo Kurtinaičio asistentas Aurimas Jasilionis.
„Dnipro“ klube fizinio rengimo trenerio pareigas užima Tomas Munius, o sostinėje, „Kyiv“ klube, Ainaro Bagatskio asistentu dirba Renatas Kurilionokas.
Naujausias veidas Ukrainos krepšinio pirmenybėse – Prienuose praėjusiais metais rungtyniavęs Dominykas Domarkas. Jis lapkričio mėnesį prisijungė prie Ternopilio „Ternopil-TNEU“ ekipos. Per FIBA langą trumpam į Lietuvą grįžęs krepšininkas antradienį parskrido į Ukrainą ir toliau ruošiasi čempionato kovoms.
„Dėl FIBA lango turėjau galimybę grįžti namo trims dienoms. Tai pastebėjau, kad skrendant iš Lvovo į Kauną buvo pilnas lėktuvas, tačiau grįžtant lėktuve buvome apie 20 žmonių. Nusileidus oro uoste nebuvo nė vieno lėktuvo. Tai tikrai pasijautė, kad sumažėjo srautai. Tačiau pačiame Ternopilyje gyvenimo ritmas išliko toks pat. Tikriausiai dėl to, jog esame Vakarų Ukrainoje, gana toli nuo karštųjų vietų, todėl tikrai nejaučiama įtampos žmonių rutinoje“, – savo situaciją Ukrainoje apibūdino D. Domarkas.
Prieš grįždamas į Ukrainą krepšininkas nebuvo tikras, ką darys Ukrainos krepšinio lyga, tačiau komanda patikino – minčių apie sezono stabdymą kol kas nėra.
„Dėl sezono sustabdymo – treneriai tiki, kad nereikės stabdyti pirmenybių. Mūsų komandoje visi legionieriai liko šalyje ir tęsiame pasiruošimą likusiai sezono daliai. Tačiau šiuo metu apie 80 proc. legionierių iš kitų komandų yra išvykę ir tikrai bus labai įdomu pamatyti, kiek iš jų grįš. Iš tikro didžiausia įtampa juntama iš amerikiečių krepšininkų. Daugelis žaidėjų yra išvykę. Mano komandos amerikiečiai kasdien dalijasi informacija, kurią randa savo spaudoje, ir galiu pasakyti, jog tai tikrai priverčia pasijausti nesaugiai“, – situaciją savo klube apžvelgė 29-erių krepšininkas.
Trečią kartą karjeroje legionieriaus duonos ragaujantis krepšininkas tikina, kad pačių ukrainiečių veiksmuose panikos nejusti – jie karo nuotaikomis gyvena jau beveik dešimtmetį.
„Komandos vadovai labai ramiai reaguoja į viską. Pagrindinė žinutė legionieriams, kad Ukraina yra kare jau nuo 2014 metų ir niekas nepasikeitė. Jie visą laiką ruošėsi ir žinojo, kad ateis diena, kada teks kariauti prieš Rusiją, ir visi yra pasiruošę ginti savo šalį. Iš vietinių nesijaučia jokios panikos. Matyti, kad išgyvena dėl susidariusios situacijos, tačiau viską vertina labai ramiai“, – teigia iš Kauno kilęs krepšininkas.
Paklaustas, kaip pats tvarkosi su tvyrančia įtampa ir ką darytų realios grėsmės akivaizdoje, D. Domarkas pakartojo Zaporožėje gyvenančių lietuvių žodžius.
„Kasdien stengiuosi sekti visą informaciją, kurią galima rasti didžiausiuose pasaulio žinių portaluose. Nemeluosiu, paskutinės dvi savaitės tikrai buvo įtemptos – bendros nuotaikos spaudoje, legionierių išvykimas iš šalies labai prisidėjo prie to. Tačiau stengiuosi išlikti profesionalus, vadovautis protu, o ne emocijomis. Noriu likti solidarus su vietiniais žaidėjais. Komandos vadovas prižadėjo, jog Rusijos intervencijos į Ukrainą atveju visus legionierius išveš į Lenkiją. Todėl tęsiame darbus ir ruošiamės ateinančioms varžyboms“, – pridūrė kol kas blogiausiam scenarijui nesiruošiantis krepšininkas.
