Sportas

2021.07.29 10:03

Per žingsnį nuo medalių likusių irkluotojų treneris: apie Mildos stebuklą, Donatos unikalumą ir nežinomą įgulos ateitį

Paulius Cubera, LRT.lt iš Tokijo2021.07.29 10:03

Mildos Valčiukaitės  ir Donatos Karalienės treneris Virgaudas Leknickas džiaugiasi savo auklėtinių pasirodymu Tokijo olimpinėse žaidynėse, Mildos atsistatymą po traumos jis vadinda stebuklu, o Donatą giria kaip išskirtinę atletę visame Lietuvos sporto pasaulyje. V. Leknickas pripažino, kad M. Valčiukaitę reikėjo įtikinti, kad jos yra pajėgios iškovoti medalį, ir pasėjo abejonių dėl įgulos ateities.

Paklaustas, kaip vertina savo auklėtinių pasirodymą Tokijo žaidynėse, treneris visų pirma klausimą peradresavo jį kalbinusiems žurnalistams – „o kaip manote jūs?“. Išgirdęs, kad mes merginų pasirodymą vertiname puikiai, treneris pritarė.

„Reikia suprasti, kad mes pradėjome darbą tik po Naujųjų metų. Donata grįžo po trejų su puse metų pertraukos, Milda po sunkios stuburo operacijos. Apskritai buvo kalbama, kad ji visai negalės startuoti, sportuoti. Yra stebuklas, ką jos padarė, medaliai būtų iš fantastikos srities.

Supraskite, į olimpiadą nevažiuoja „lūzeriai“, važiuoja stipriausios komandos. Čia ne pasaulio, ne Europos čempionatas – tai yra olimpinės žaidynės, silpnų čia nėra. Tos pusantros sekundės, ką jos pralošė, čia yra...

Aišku, gal ko nors nepadarėme iki galo, gal problemų buvo, bet tai yra sportas. Tikrai nepasiekėme to, ką turėjome Lietuvoje, ką turėjome per pratybas. Gal valtis kita, gal sąlygos kitų buvo kitokios, aklimatizacija kiek trumpesnė, gal pritrūko tų kelių dienų vandenyje. Bet jos startavo šauniai, parodė laiką faktiškai geriausią šį sezoną“, – M. Valčiukaitės ir D. Karalienės pasirodymą Tokijuje vertino treneris.

– Milda po finalo vartojo žodį „stebuklas“. Ar ir jūs taip vertinate pasirodymą?

– Ji turbūt turėjo galvoje savo grįžimą į sportą. Pavasarį dar buvo daug klaustukų dėl jos. Kai pradėjo treniruotis, aš ją saugojau, bijojau krūvio duoti, nes žinau, kas yra stuburo trauma ir operacija. Bet ji sako „treneri, nesijaudinkite, aš jau pasiruošusi, aš jau viską galiu“.

Merginos yra maksimalistės, jos yra dvi lyderės, žinote, dvi lyderės vienoje komandoje – tai suvaldyti yra sunku, bet suvaldėme kol kas.

Supraskite, į olimpiadą nevažiuoja „lūzeriai“, važiuoja stipriausios komandos. Čia ne pasaulio, ne Europos čempionatas – tai yra olimpinės žaidynės, silpnų čia nėra. Tos pusantros sekundės, ką jos pralošė, čia yra...

– Ar Donatai nusprendus grįžti į sportą tikėjote, kad ji per tokį trumpą laiką pasieks olimpinių žaidynių lygį?

– Kai man paskyrė šią komandą treniruoti – buvo labai didelė atsakomybė. Negalvojau, kad merginos mane priims taip, kaip priėmė kaip trenerį. Radome bendrą kalbą, tikrai didelių konfliktų nebuvo, rezultatas rodo, kad viskas gerai.

Apie Donatą reikia atskiros kalbos, reikia atskiros laidos televizijoje ar radijuje (juokiasi), nes tai yra unikalus žmogus. Aš nežinau, ar Lietuvoje dar yra toks kitose sporto šakose. Tai yra jauniems sportininkams pavyzdys, kaip dirbama, kaip žiūrima į sportą, apskritai – į gyvenimą.

Ji turi šeimą, turi vaikų ir spėja visur. Po treniruotės lekia į Vilnių, dirba su vaikais, po pietų grįžta į treniruotę Trakuose. Tai unikalus žmogus, unikali sportininkė. Manau, kad jai dar daug priešakyje – ir rezultatų, ir aukštų pasiekimų. Duok Dieve sveikatos, o jos ji turi labai daug.

– Finalo dieną irklavimo kanale matėme iš valties išvirtusią įgulą, kita vos neatsitrenkė į varžovus, daug kalbama apie blogą orą. Ar tai galėjo turėti įtakos merginoms finale?

– Nemanyčiau, kad šiuo metu joms tai turėjo kokios nors įtakos. Čia nereikia suversti bėdos oro sąlygoms. Tikrai oro sąlygos ir kanalas yra puikūs. Kitose akvatorijose žymiai didesnės bangos nuo tokio vėjo būtų – faktiškai reikėtų stabdyti varžybas.

Apie Donatą reikia atskiros kalbos, reikia atskiros laidos televizijoje ar radijuje (juokiasi), nes tai yra unikalus žmogus. Aš nežinau, ar Lietuvoje dar yra toks kitose sporto šakose.

– Finiše buvo justi jų nusivylimas – ar jos jau perėjo į tą mąstymą, kad jau gali džiaugtis?

– Atvirai pasakysiu, kad Donata tikėjosi medalio. Iš Mildos pusės buvo truputį abejojimo. Daug kalbėjome su ja, du vakarus kalbėjome, kad jos gali kovoti dėl medalių. Lyg ir įtikėjo tuo, gal ne galutinai, bet tikrai tikėjo, kad gali.

Tai buvo toks gal praėjusių sezonų nepasitikėjimas likęs, kai dar startavo su Ieva, jos dažnai būdavo tik antrame šešetuke. Gal buvo likęs šioks toks nepasitikėjimas. Matėsi ir finiše, kad jis buvo kiek pasyvesnis nei anksčiau. Jų finišas būdavo ugningas, paskutiniai 100 ar 250 metrų būdavo tikrai, tikrai... šitos pusantros sekundės turėjo būti sutaupytos, bet buvo, kaip buvo.

– Donata sakė, kad lyg ir pritrūko tų ketverių metų darbo kartu. Iki Paryžiaus žaidynių yra treji metai, ko jos gali pasiekti dirbdamos kartu?

– Dėl kitų metų aš nieko negaliu pasakyti. Gal jų net nebus kartu, aš negaliu nieko pasakyti. Gal kas nors gimdys vaikus, gal šeimą kurs – moterys yra moterys. Aš galiu prognozuoti, kad tikrai ruošimės, bet tai yra gyvenimas... Susidėlios mintys, susidėlios prioritetai ir žiūrėsime.

– Ar yra kas nors, kas joms galėtų sudaryti konkurenciją?

– Lietuvoje? Nėra nieko, visiškai. Jaunės, jaunimas yra, bet tai dar visiškai ne tas lygis.

Matote, kokios pasaulinio lygio komandos nepateko į finalą? Faktiškai jos yra vienintelė komanda iš praėjusių žaidynių A finalo, kurios pateko į šitą. Kanada, Prancūzija, Čekija nepateko į A finalą. Jų rezultatas stabilus, galbūt truputį ir laimės pritrūko, bet toks yra sportas – vieni laimi, kiti pralaimi. Toks gyvenimas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.