Sportas

2020.11.22 20:10

Dziudo federacijos realybė – į čempionatą savo lėšomis atvykę treneriai miegojo mašinoje

Paulius Cubera, LRT.lt2020.11.22 20:10

Lietuvos dziudo bendruomenėje praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose sprogo ilgai kauptas negerovių ir nuoskaudų pūlinys. Žymūs šalies dziudo kovotojai feisbuke vienas po kito viešais įrašais pareiškė, kad atiduoda sunkiai iškovotus juodus diržus Lietuvos dziudo federacijai (LDF), taip išreikšdami protestą prieš jos prezidentą Vigmantą Sinkevičių ir federacijos veiklą. Ne vieną aukšto lygio sportininką išugdęs treneris Petras Vinciūnas nevienareikšmiškai vertina tokią sportininkų akciją, tačiau pripažįsta – Dziudo federaciją jos vadas veda į pražūtį.

Portalo LRT.lt kalbintas treneris P. Vinciūnas yra vienas geriausių mūsų šalies dziudo trenerių, išugdęs olimpiečius Marių Paškevičių, Karolį Baužą, stipriai prisidėjęs prie Santos Pakenytės tobulėjimo. Tarp jo auklėtinių yra ir daugiau aukščiausio rango tarptautinių dziudo varžybų prizininkų.

Taip pat skaitykite

Šiuo metu P. Vinciūnas dirba Kauno sporto mokykloje „Gaja“ ir yra Kauno dziudo sporto klubo „Danas“ prezidentas. Dziudo klubas „Danas“ yra vienas iš 11 klubų, kurie ne tik yra Lietuvos dziudo federacijos nariai, bet ir atvirai palaiko ne šios organizacijos prezidentą V. Sinkevičių, o opozicinę Nacionalinę dziudo asociaciją ir šios įkūrėją M. Paškevičių.

„Per visą tą laikotarpį (V. Sinkevičius federacijai vadovauja nuo 2002 m.) priėjome prie to, kad prezidentas suformavo tokią aplinką, kad galėtų visuose rinkimuose laimėti prezidento postą. Įstatų keitimas, federacijos nario stojamojo mokesčio padidinimas iki 1000 eurų, kad negalėtų mažesni klubai įstoti, panaikinta revizijos komisija, trenerių taryba yra, bet ji federacijos įstatuose nėra įforminta. Tad visus sprendimus priima vykdomasis komitetas, kuris viduje balsuoja taip, kaip pasako V. Sinkevičius.

Yra bene 8 klubai, kurie net sportininkų neturi, veiklos nevykdo, bet jie turi balsavimo teisę. Kitų klubų į federaciją tiesiog nepriima.

Į trenerių korpusą surenka trenerius, kurie nėra tokio lygio, kad jie galėtų važiuoti į pasaulio ar Europos čempionatus. Sportininkų asmeniniai treneriai nėra finansuojami. Jeigu reikia išvykti į varžybas, treneris važiuoja savo sąskaita“, – paklaustas apie didžiausius federacijos skaudulius, pasakoja P. Vinciūnas.

Treneris tikina, kad nuo 2003 iki 2018 metų nėra praleidęs nė vieno pasaulio ar Europos čempionato, visada juose turėdavo bent vieną savo auklėtinį. Kol buvo Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC), tol treneriui padėdavo piniginėmis lėšomis, kad jis su savo sportininku galėtų būti galbūt svarbiausiose jam karjeros varžybose. Kai LOSC nebeliko, federacijai kur kas lengviau trenerio į varžybas tiesiog neišleisti.

Štai jo auklėtinis K. Bauža portalui LRT.lt jau pasakojo istoriją, kaip 2019 m. pasaulio čempionate Japonijoje kovojo be savo trenerio. Federacija jo tiesiog piktybiškai neregistravo į čempionatą, tad P. Vinciūnas negalėjo į Japoniją skristi net ir už savus pinigus.

Ir tai nėra vienintelis federacijos būdas kenkti sportininkams. Kaip pasakoja P. Vinciūnas (ką liudijo ir K. Bauža), federacijai nepalankiems sportininkams perkami bilietai taip, kad į varžybas jie atvyksta svėrimo dieną, o kitą dieną laukia kova. Taip vyko tiek per 2015 metų pasaulio čempionatą Kazachstane, tiek per 2019 metų čempionatą Japonijoje.

Šiuo metu LDF rinktinės vyriausiuoju treneriu yra paskyrusi Eduardą Techovą, jis su sportininkais ir vyksta į tarptautines varžybas, ten turi rūpintis jų startais. Tačiau, P. Vinciūno teigimu, tai nėra tinkamas būdas.

„Aš negaliu sakyti, kad jis nekompetentingas, jo treniruotas sūnus dalyvavo dvejose olimpinėse žaidynėse, buvo geras kovotojas, tačiau aukštojo išsilavinimo treneris neturi. Bet jeigu jis dirbtų su sportininkais... Dabar jį pasiunčia kaip trenerį, o asmeninio trenerio, kuris su sportininkais dirba kasdien po du kartus, žino silpnybes, žino stiprias puses, nėra. Gydytojo nereikia, trenerio nereikia...

Užuot padėjusi, federacija trukdo dirbti. Perka bilietus paskutinę dieną, kai vyksta svėrimas, juk reikia bent kažkokios aklimatizacijos, bent prieš dieną atvykti. Ne – nuperka bilietus svėrimo dieną. Tada ir pralaimi sportininkas smulkiais niuansais prieš varžovus, kuriuos šiaip yra įveikę“, – pasakoja P. Vinciūnas.

Jo auklėtinis M. Paškevičius yra vienintelis Lietuvos dziudo kovotojas, iškovojęs medalį pasaulio čempionate. Tai jam pavyko padaryti 2009 m. Roterdame. Būtent po to čempionato P. Vinciūnas galėjo kiek lengviau atsikvėpti, nes į kitas keliones paskui sportininkus jam išvykti padėdavo dabar jau nebeegzistuojantis LOSC.

O kaip buvo iki 2009-ųjų, rašyti sunku, nes tai skamba lyg istorija iš mažiausiai 1989-ųjų.

Taip pat skaitykite

„Kaip važiavome į 2009 metų pasaulio čempionatą Roterdame? Su treneriu Vencevičiumi sėdome į autobusiuką ir kartu pakaitomis vairuodami važiavome. Pinigų suradau iš šono, kad Paškevičius galėtų nuskristi – federacija pinigų nedavė.

Neturėjome su treneriu Vencevičiumi net kur miegoti, nes visi viešbučiai buvo užimti. Teko miegoti tame pačiame autobusiuke, kuriuo važiavome. Čia nebuvo pirmas kartas. Mums svarbiausia nuvažiuoti. Stengiamės, kad sportininkas kuo mažiau žinotų tas mūsų problemas, kad kuo mažiau apie jas galvotų, kad jis būtų kuo geriau nusiteikęs ir tinkamai startuotų“, – pasakoja P. Vinciūnas.

Nors visi suprantame, kad profesionalus sportas be trenerio neįmanomas, Dziudo federacijos prezidentui V. Sinkevičiui atrodo kitaip. Jei ne užsispyrusių trenerių pastangos, aukščiausio rango atletai tarptautinėse varžybose būtų visai vieni.

Anot P. Vinciūno, jei ne ši griaunanti V. Sinkevičiaus veikla, Lietuva tikrai turėtų bent vieną olimpinį prizininką dziudo rungtyje. Dabar tikrai gilias šaknis turinčioje sporto šakoje olimpinėse žaidynėse yra dalyvavę tik 6 lietuviai.

Vis dėlto šiemet federacija nusprendė užkirsti kelią K. Baužai ir kitiems geriausiems dziudo kovotojams net bandyti iškovoti kelialapį į kitų metų žaidynes Tokijuje. Geriausių Lietuvos dziudo kovotojų LDF tiesiog neregistravo į lapkričio 19–21 dienomis Prahoje vyksiantį Europos dziudo čempionatą.