Sportas

2020.11.11 05:30

Karas dziudo bendruomenėje – Karolio Baužos olimpinę svajonę savavališkai nubraukė federacijos prezidentas

Paulius Cubera, LRT.lt2020.11.11 05:30

Lietuvos dziudo bendruomenėje praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose sprogo ilgai kauptas negerovių ir nuoskaudų pūlinys. Žymūs šalies dziudo kovotojai feisbuke vienas po kito viešais įrašais pareiškė, kad atiduoda sunkiai iškovotus juodus diržus Lietuvos dziudo federacijai (LDF), taip išreikšdami protestą prieš jos prezidentą Vigmantą Sinkevičių ir pačios federacijos veiklą. Vienas iš tokių – daugkartinis Lietuvos čempionas, Europos čempionatų prizininkas ir olimpietis Karolis Bauža.

33 metų sportininkas, einantis viceprezidento plėtrai pareigas opozicinėje organizacijoje, Nacionalinėje dziudo asociacijoje (NDA), portalui LRT.lt pasakojo, kad federacijos prezidentas V. Sinkevičius praėjusiais metais iš jo atėmė teisę siekti kelialapio į antrąsias karjeroje olimpines žaidynes.

Anot K. Baužos, federacija pati už sportininką nusprendė, kad šio laikas jau praėjo, išbraukė jį iš kandidatų į Tokijo žaidynes sąrašo ir bando užverti kelius sportininkui siekti olimpinio kelialapio.

K. Bauža yra vienas tituluočiausių Lietuvos dziudo sporto atstovų, dukart (2009 ir 2013 m.) Europos čempionato bronzos medalio laimėtojas, 2009 m. Europos U-23 amžiaus grupės čempionas, Londono žaidynių dalyvis.

Lietuvos istorijoje olimpinėse žaidynėse yra dalyvavę tik 6 sportininkai, o K. Bauža yra vienas iš jų. Kartu su Algimantu Merkevičiumi (1996 m., Atlanta) ir Mariumi Paškevičiumi (2012 m., Londonas) jis yra pasiekęs geriausią olimpinį rezultatą dziudo sporte – 9-ąją vietą.

Konfliktas kilo prieš metus

K. Bauža su LDF konfliktuoti pradėjo prieš daugiau nei metus, kai federacija dziudo rinktinės vyriausiuoju treneriu paskyrė Eduardą Techovą. Buvo nuspręsta, kad į tarptautines varžybas, treniruočių stovyklas būtent jis, o ne asmeniniai sportininkų treneriai lydės imtynininkus.

Pagal tai, kaip įprastai individualiose sporto šakose suprantama rinktinės vyriausiojo trenerio pareigybė, toks treneris turėtų būti atsakingas už visus rinktinės sportininkus, dalyvaujančius tarptautiniuose turnyruose. Jis arba pats sudaro, arba su sportininko treneriu derina metinius pasirengimo planus, sudaro varžybų planą, treniruočių stovyklų planą, pataria sportininkui reikalingų maisto papildų klausimu ir pan. Tampa lyg savotišku tarpininku tarp federacijos valdžios ir sportininko. K. Bauža sako, kad su E. Techovu nieko panašaus nebuvo.

„Kai buvo panaikintas LOSC, treneriai, kurie su mumis dirbo asmeniškai, V. Sinkevičiaus buvo nušalinti. Buvo pasakyta, kad į varžybas jie nebevažiuos. Bus vyr. treneris ir jo vieno užteks. Anksčiau buvo taip, kad jis važiuodavo į čempionatus ir tiesiog sėdėdavo tribūnose, o mes dirbdavome su savais treneriais. Taip, anksčiau jis buvo geras treneris, savo sūnų paruošė dviem olimpiadoms, bet viskam yra savas laikas. Senoviška rusų laikų sistema pasidaro tokia, kad ji niekam nenaudinga.

Prasidėjo tokie dalykai, kuriuos supranti tik sportavęs. Profesionalus treneris sudėlioja viską – planus, stovyklas, deriniesi dėl varžybų, kur ir į kokias varžybas važiuojame, kad susirinktume taškų, kada ilsimės, kada stovykla, kada kitos varžybos. O čia davė trenerį, kuris niekuo nesirūpina“, – pasakojo K. Bauža.

Dar viena problema – E. Techovas beveik nekalba lietuviškai.

Kaip pasakoja K. Bauža, prieš Europos žaidynes Minske (vyko 2019 m. birželio 21–30 d.) dziudo sportininkai su E. Techovu buvo išsiųsti į treniruočių stovyklą Sakartvele. Pats E. Techovas yra kilęs iš šios šalies, čia turi pasistatęs namą.

„Prieš stovyklą su generaline sekretore kalbėjome, ji žadėjo, kad važiuosime į Gruziją savaitei, nuperka man bilietus likus dviem dienoms iki skrydžio – matau, kad dviem savaitėms. Paklausiau, kaip čia taip, man buvo atsakyta, kad rusiškai nemoku ir ne taip supratau trenerį.

Nuvažiuojame į Gruziją, o treneris palieka mus treniruotėse vienus, o jis kažkur tvarkosi asmeninius reikalus, baldus vežiojasi namie. Toks tas mūsų pasirengimas. Nuvažiavome į Minską ir visi pralaimėjome savo pirmąsias kovas.

Grįžau į Lietuvą ir paskambinau pačiam Sinkevičiui, sakau, reikia kalbėtis, kas vyksta. Reikia keisti sistemą, rezultatai blogėja, aš kaip turistas į varžybas važinėti nenoriu, esu Europos čempionato medalininkas, buvęs penketukuose, septintukuose, pasaulio reitinge buvęs aukštose pozicijose. Matau, kad vyksta netvarka, o jis man sako, kad viskas yra gerai, tiesiog nėra talentingų sportininkų, o jūsų dienos suskaičiuotos – laikas eiti į pensiją“, – federacijos prezidento V. Sinkevičiaus reakciją pasakoja K. Bauža.

Anot imtynininko, tuomet jis prezidentui pagrasino, kad kreipsis į žiniasklaidą ir netrukus tai padarė. Liepos 25 dieną 15min žurnalistas Marius Bagdonas publikuoja straipsnį „Dziudo rinktinėje – maištas: lyderiai stoja piestu prieš tik rusiškai kalbantį trenerį“, išėjus straipsniui K. Baužai užsiveria kelias į Tokijo olimpines žaidynes.

Olimpinę karjerą užbaigęs prezidento raštas

Praėjus kiek laiko, K. Baužą į federaciją pokalbio iškviečia generalinė sekretorė Justina Salionė.

„Nuvažiuoju į Prezidento sporto salę, net ne federaciją, pakviečia į tokį mažą kambariuką, sėdi E. Techovas, klubo trenerė, V. Sinkevičius, ten dar trenerių taryba ar kažkas. Pasodino mane ant tokių laikraščių ir žurnalų krūvos, net kėdės nedavė, sėdėk ir dabar tave visi rateliu teisime. Kaip tu čia drįsai parašyti tokį straipsnį? Kas tu toks esi? Aš tada trenerio klausiu, ar aš kažką pamelavau, ar ne taip buvo, kad jūs stovykloje nedalyvavote. Man buvo pasakyta, kad esu profesionalas ir turiu mokėti dirbti pats.

Po šio susitikimo jie nuvažiavo į LTOK ir sulaukiau vieno žmogaus iš LTOK skambučio, jis pasakė, kad prezidentas su generaline sekretore net nepateikė mano dokumentų tapti olimpiniu kandidatu, nors pagal kriterijus aš tikau. Federacija pasakė, kad Bauža nebesportuoja. Federacija parašė raštą, kad Bauža neklauso vyr. trenerio, atsikalbinėja, šmeižia federaciją, tad trenerių taryba ir vykdomasis komitetas nusprendė Baužos nebesiūlyti, jis toliau nebesportuos“, – LRT.lt pasakoja K. Bauža.

Po šio federacijos akibrokšto K. Bauža teigė patyręs šoką. Tik metų atiduota sportui, dalyvauta Londono žaidynėse, bet tikslas startuoti antrosiose tada atrodė lyg tolimas miražas. Į visas tarptautines varžybas sportininkus registruoja federacija, o ji aiškiai pasakė – K. Bauža nebesportuos. Be tarptautinių varžybų neįmanoma surinkti reitingo taškų, kurie reikalingi norint iškovoti olimpinį kelialapį.

„LTOK net nepasidomėjo, nepaskambino paklausti, ar tikrai nebesportuoju. Juk situaciją apie dziudo bendruomenės konfliktus jie puikiai žino. Tikiesi palaikymo bent iš jų, bet nieko. Dvi savaites prieš tai buvau turnyre Europos taurėje ir iškovojau antrąją vietą. Tai kaip nebesportuoju?“ – klausė sportininkas.

K. Bauža pripažįsta, jei ne pasaulinė koronaviruso pandemija ir atidėtos Tokijo žaidynės – jis būtų nusispjovęs ir galbūt palaidojęs savo karjerą. Vis dėlto nusiraminęs ir apgalvojęs situaciją nusprendė nepasiduoti ir kovoti – ne tik ringe, bet ir teisiniu keliu.

Rimčiau įsitraukęs į Nacionalinės dziudo asociacijos veiklą jis su kolegomis nuolat viešina LDF blogybes, o kartu intensyviai treniruojasi ir rengiasi svarbiausiems startams. Visas svarbiausias pergales 90 kg svorio kategorijoje iškovojęs atletas buvo perėjęs tarp sunkesnių atletų, bet pastaruoju metu nusprendė grįžti į sau geriausią svorį.

Lapkričio 19–21 dienomis Prahoje vyks Europos dziudo čempionatas, jis sportininkams itin svarbus dėl galimų iškovoti reitingo taškų. Europos čempionatas – vienos svarbiausių ir reitingo taškais svariausių varžybų. Vis dėlto K. Bauža įsitikinęs – federacija jam neleis startuoti Čekijoje.

„Noriu dalyvauti Europos čempionate, bet iki šiol negaunu jokio atsakymo. Žinau, kad tikrai esu neužregistruotas. Jie traktuoja, kad negalime startuoti Europoje, nes nedalyvavome boikotuotame Lietuvos čempionate. Bet gal aš sirgau, gal turėjau traumą – dabar padaryta taip nelogiškai, kad nedalyvavęs vieneriose federacijos varžybose turi visus metus sėdėti namie ir negali niekur startuoti.

Tu ruošiesi, turi po dvi treniruotes per dieną, dirbi rimtai, bet tau tiesiog pasakys – ne, tavęs neregistruojame. Kiek tu įdėjęs darbo, kiek pinigų investavęs. Čia pasijuokimas iš mūsų“, – piktinosi sportininkas.

K. Bauža yra pasirengęs į Europos čempionatą važiuoti už savo pinigus ir federacijos prašo tik vieno – leisti jame dalyvauti. Tiesa, net ir be šio čempionato sportininkui iki kitų metų žaidynių Tokijuje dar yra pakankamai varžybų, kuriose būtų galima surinkti reikiamus reitingo taškus. Tačiau Europos čempionatas svarbus ir tuo, kad, patekęs į pirmąjį aštuntuką, sportininkas užsitikrina finansavimą, reikalingą toliau rengtis žaidynėms.

Į pasaulio čempionatą – be trenerio ir aklimatizacijos

Ne mažiau pykčio keliantis federacijos pagalys sportininkui į ratus – 2019 m. rugpjūčio pabaigoje vykęs pasaulio čempionatas. Jame federacija neleido dalyvauti LRT.lt jau kalbintam Andrejui Klokovui, nors E. Baužą į varžybas išleido.

„V. Sinkevičiaus klube sportuojanti Sandra Jablonskytė prieš čempionatą Japonijoje buvo dvi savaites, ištvėrė normaliai aklimatizaciją, o man bilietas buvo nupirktas taip, kad atskridau ir tą patį vakarą vyko svėrimai, o kitą dieną jau reikėjo kovoti. Tai apie ką mes kalbame?

Trenerio nėra, kažkokios asmeninės priežastys, man Rasa Steponaitytė (federacijos sporto direktorė – LRT.lt) pulsą matuoja ir sako, kad žiūrėjo kovą ir matė, kad aš galėjau varžovą pasmaugti. Ką tu man pasakoji, kas tu tokia? Tu net nežinai, kokie yra mano pagrindiniai veiksmai. Kokių mes galime norėti rezultatų, kai važiuoja tokia komanda?

Kai buvo LOSC, į turnyrus važiuodavo treneriai, buvo medikas, kuris mus prižiūrėjo. Dabar mano treneris norėjo kad ir už savo pinigus į čempionatą važiuoti, bet federacija to neleido – tiesiog neregistravo. Pasaulio čempionate buvau vienas. Kai žmogus su tavimi dirba, jis tave pažįsta, jis gali patarti, padėti. O dabar atvažiuoji, treneris kitas, jis tavęs nepažįsta. Taip, mes profesionalai, bet kuriam profesionalui nereikia trenerio?“ – retoriškai klausė nuo federacijos intrigų pavargęs K. Bauža.