Sportas

2020.06.03 20:01

Martynas Gecevičius svarsto apie trenerio karjerą: realiai žaisti liko treji metai

Dovilė Šeduikytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.06.03 20:01

Pernai Karaliaus Mindaugo taurės turnyre snaiperio konkursą laimėjęs Martynas Gecevičius savo namų šalia Vilniaus krepšinio aikštelėje prieš taiklius metimus turi apšilti. Kelis mėnesius be krepšinio praleidęs gynėjas juokauja, kad jaudinasi. Geco pravarde geriausiai pažįstamas žaidėjas šį sezoną įsimins ilgam.

Praėjusią vasarą jis su žmona, buvusia tenisininke Lina Stančiūte jau krovėsi lagaminus į Saudo Arabiją, bet jau suderintą kontraktą klubas nutraukė. Taip M. Gecevičius atsidūrė Salonikų „Aris“ klube, su kuriuo santykiai greitai gali persikelti į teismus.

Krepšininkas teigia, kad iki šiol negavo atlygio už gruodžio mėnesį ir jau praranda viltį su Graikijos klubu susitarti gražiuoju: „Jie turėjo problemų klubo viduje, nes keitėsi prezidentai. Iki dabar jie nelabai noriai bendrauja ir viską aiškinasi tarpusavyje. Turi skolų iki to pandeminio laikotarpio, tai problemų ten daug. Nemanau, kad šis klausimas išsispręs draugiškai.“

LRT televizijai 32-ejų krepšininkas atskleidė, kad žaisti krepšinį dar norėtų apie trejus metus, o ateityje planuoja išbandyti trenerio profesiją: „Apie trenerio karjerą pagalvoju jau kelerius metus. Aišku, jei pavyktų papulti ir aukštesniame lygyje padirbti asistentu ir įsitikinti, ar tas darbas tinka ir patinka.“

Krepšininkas turi pavyzdį šeimoje – jo tėtis Valdas Gecevičius ilgai dirbo krepšinio treneriu, o šiuo metu treniruoja Lietuvos golbolo rinktinę.

M. Gecevičių šią vasarą pamatysime Kėdainiuose vyksiančioje „Bucket Summer League“. Krepšininkas skaičiuoja, kad nežaisdamas vasarą, pirmą kartą karjeroje be krepšinio praleistų pusę metų.

– Šis sezonas baigėsi neįprastai daugeliui krepšininkų, bet jums jis ir prasidėjo su nuotykiais. Jau buvo paskelbta, kad žaisite Saudo Arabijoje, bet atsidūrėte Graikijoje. Kaip?

– Buvo daug reikalų. Buvom jau susiderinę ir galvojome, kad važiuosime į Saudo Arabiją. Gyvenimą buvome pradėję dėlioti. Žmona buvo nėščia ir viską reikėjo derinti, bet galiausiai jie atsisakė to kontrakto ir minimaliai kompensavo nuostolius. Taigi, tas planas neišdegė.

Esu pradėjęs net rašytis, kas man atrodo svarbu, į ką atkreipčiau dėmesį dirbdamas treneriu. Dabar tai sustojo, galvoje milijonas minčių.

Pasiūlymas iš Graikijos buvo pirmasis toks normalesnis. Kadangi pats esu žaidęs Graikijoje, žinojau, ko galima tikėtis, bet kad tiek bus visokių nesklandumų ir problemų, tai nesitikėjau. Tikrai buvo neeilinis sezonas. Sunkiausias, kas susiję ne su pačiu krepšiniu, bet kartu ir su krepšiniu.

Martynas Gecevičius svarsto apie trenerio kelią

– Ar klubas bandė finansines bėdas aiškinti koronaviruso pandemija?

– Kai klubas nemoka žaidėjams už gruodį ar sausį, o yra kovas, tai nelabai gali panaudoti tą pandemiją. Jie to ir nebandė. Jie turėjo problemų klubo viduje, nes keitėsi prezidentai. Iki dabar jie nelabai noriai bendrauja ir viską aiškinasi tarpusavyje. Turi skolų iki to pandeminio laikotarpio, tai problemų ten daug. Manau, draugiškai, ten klausimas, ar išsispręs.

– Laukia kova FIBA arbitražo teisme?

– Į teismą dar negalėjau duoti, nes reikėjo laukti, kol pasibaigs kontraktas. Reikėjo palaukti FIBA išaiškinimo dėl pandemijos ir kaip klubai turi atsiskaityti su žaidėjais. Aš patirties tam arbitraže jau turiu. Tai užima pakankamai daug laiko. Lauksime, gal gražiuoju pavyks susitarti, bet nemanau, kad tai pavyks. Manau, kad reikės griežtesnių priemonių.

– Ar sunku tiek laiko būti ir nežaisti krepšinio?

– Labai neįprasta, kai vieną dieną nueini į treniruotę, o kitą jau važiuoji namo. Tai aišku, kad buvo keista ir neįprasta. Komandoje turėjome problemų ne tik su finansais, bet ir su žaidimu. Gal dėl to nebuvo taip skaudu nutraukti to sezono. Mums sezonas sutrumpėjo mėnesiu. Mums nebuvo taip, kaip toms komandoms, kurios žaidžia iki birželio, dėl trofėjų. O, kad buvo netikėta, tai aišku, kad buvo netikėta.

– Save išbandysite liepos pabaigoje vyksiančioje Vasaros krepšinio lygoje. Kodėl nusprendėte ten dalyvauti?

– Iš interneto sužinojau, kad tokį turnyrą organizuoja. Su žmona apie tai pakalbėjome juokais. Tada pradėjo atsirasti komandos ir Arvydas Šikšnius socialiniame tinkle pasidalijo nuoroda, kurią aš pakomentavau. Tada jis mane susirado ir pasiūlė žaisti. Sutikau, nes dabar praleidžiu daug laiko be krepšinio.

Man iki oficialių rungtynių praeis apie pusę metų, tai didžiulis tarpas. Ne tas pats yra vienam sportuoti. Penki prieš penkis nėra taip lengva susiorganizuoti pažaisti su draugais. Tai motyvuoja ruoštis. Pažiūrėsime, kaip atrodysiu po tokio ilgo laiko. Karjeroje tokios pertraukos dar neturėjau.

– Komandoje bus nemažai buvusių ir esamų Vilniaus „Ryto“ žaidėjų. Gal kitą sezoną Martynas Gecevičius gali dar kartą sugrįžti į „Rytą“?

– Nemanau, kad tai realus variantas. Taip gavosi, kad žaisime su tais, su kuriais daug metų žaidėme „Ryte“. Kadangi esame draugai, taip sukrito. Manau, kad gerai praleisime laiką.

– Kokios mintys apie ateinantį sezoną? Prioritetas būtų užsienio ar Lietuvos klubas?

– Minčių yra įvairių. Įdomu bus pamatyti, kokios bus klubų finansinės galimybės. Klubams tų reikalų ne mažiau nei žaidėjams. Nesame nusistatę, kad būtinai Lietuvoje ar užsienyje. Svarstysime visus variantus.

– Jums 32-eji. Tikriausiai dar galėtumėte žaisti bent penkerius metus, o kokie ateities planai? Jūsų tėtis Valdas yra žinomas treneris. Galbūt seksite jo pėdomis?

– Dabar atrodo ir tuos penkerius metus žaisti yra nemažai. Visą laiką galvojau, kad būtų gerai žaisti iki 35-erių. Realiai liko trys metai. Su kiekvienais metais kūnas rodo ženklus ir gyvenimas keičiasi. Kiek dar žaisiu, žiūrėsiu. O apie trenerio karjerą pagalvoju jau kelerius metus.

Aišku, jei pavyktų papulti ir aukštesniame lygyje padirbti asistentu ir įsitikinti, ar tas darbas tinka ir patinka. Iš šono gali sakyti – krepšinį supranti, lyg ir įdomu, bet vadovavimas komandai yra kitoks dalykas. Bet pabandyti faktas, kad norėčiau.

– O ką tėtis pataria?

– Jis tikisi, kad aš žaisiu iki 40-ies. Tai jam tie planai atrodo labai tolimi, o man jie žymiai arčiau. Esu pradėjęs net rašytis, kas man atrodo svarbu, į ką atkreipčiau dėmesį dirbdamas treneriu. Dabar tai sustojo, galvoje milijonas minčių. Reikėtų susiimti ir viską susidėlioti. Aišku, ir pasimokyti universitete.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt