Sportas

2020.06.06 10:08

Lietuvos futbolo istorija. Trumpas, bet įspūdingas Couceiro periodas ir įsimintinos pergalės

Paulius Cubera, LRT.lt2020.06.06 10:08

Pasaulinės koronaviruso pandemijos metu LRT atsigręžė į savo archyvus ir pristato skaitytojams rubriką #LietuvosFutboloIstorija. Prieš 2010 m. pasaulio čempionato atranką prie Lietuvos rinktinės vairo pirmą kartą istorijoje stojo užsienietis. Ir ne bet koks, o tikros futbolo valstybės atstovas – portugalas Jose Couceiro.

LRT MEDIATEKA kviečia jus žiūrėti istorines Lietuvos ir Austrijos rungtynes Marijampolėje 2008 metų rugsėjo 10 dieną.

1962 m. gimęs portugalas savo CV turėjo trumpą darbą „Porto“ klube bei Portugalijos U-21 rinktinės trenerio postą.

2008-ųjų vasarą J. Couceiro į Lietuvą pakvietė tuomet Kauno FBK ekipą valdęs Vladimiras Romanovas. Portugalo vadovaujamas Kauno klubas rugpjūčio 5 d. pasiekė vieną skambiausių Lietuvos klubinio futbolo pergalių, kai atsakomosiose rungtynėse 2:1 įveikė Glazgo „Rangers“.

Tai buvo Čempionų lygos atrankos rungtynės, o „Rangers“ vos prieš metus buvo žengęs iki pat Europos lygos taurės finalo. Vis dėlto pirmasis FBK ir „Rangers“ mačas Glazge baigėsi be įvarčių, o Kaune Nerijaus Radžiaus ir Lino Pilibaičio įvarčiai išsiuntė Škotijos grandus namo.

Iškart po to J. Couceiro gavo kur kas solidesnį darbą – Lietuvos futbolo rinktinės vyr. trenerio postą.

Rinktinės startas pranoko bet kokius lūkesčius.

J. Couceiro neturėjo nė vienų draugiškų rungtynių ir jau rugsėjo 6 d. Rumunijos mieste Kluže net 3:0 nušlavė Rumunijos rinktinę. Iki tol Rumunijos futbolininkai lietuvius buvo įveikę visus 8 sykius.

Nors rumunai kurį laiką atrodė geriau, sužaidus pusvalandį puikų įvartį pelnė Marius Stankevičius. Įspūdingas gynėjo šūvis iš toli vartininkui Bogdanui Lobontui nepaliko jokių šansų.

Kaip portalui LRT.lt sakė tose rungtynėse žaidęs Deividas Šemberas, įvartis rumunus labai sutrikdė, tad lietuviams liko tik užbaigti pradėtą darbą. Po pertraukos Sauliaus Mikoliūno ir Mindaugo Kalono įvarčiai tą darbą užbaigė.

„Per pertrauką treneris Couceiro sako: vyrai, neužtenka vieno įvarčio, reikia būtinai antrą įmušti. Padrąsino mus, nuotaiką pakėlė, įmušėme dar du įvarčius. Tikriausiai tai mums labai įpūtė pasitikėjimo savo jėgomis“, – LRT.lt pasakojo dabartinis LFF prezidentas, tuomet vienas rinktinės lyderių, Tomas Danilevičius.

Nuo tų rungtynių Kluže praėjo jau 12 metų, tačiau oficialiose rungtynėse per šį laiką Lietuvos rinktinė trijų įvarčių daugiau nepelnė.

Vos po keturių dienų Marijampolės stadione lietuvių laukė dar grėsmingesnis varžovas – Austrijos rinktinė.

„Tai buvo geras etapas – ir vienos, ir kitos rungtynės. Gal kiek labiau įstrigo mačas su austrais, nes žaidėme kaip lygūs su lygiais ir pelnytai laimėjome įmušdami įvarčius. Su rumunais gal buvo kiek sėkmės faktoriaus, kai Mariaus puikus įvartis juos išmušė iš vėžių. Nors jie turėjo momentų, kontroliavo rungtynių eigą, bet nelaukto įvarčio įmušimas juos labai išmušė iš vėžių ir mes juos „damušėme“. Man su austrais prie savų sirgalių, pilnų tribūnų Marijampolėje buvo malonesnės rungtynės“, – atsimindamas mačą sakė D. Šemberas.

Įvarčių laukti reikėjo ilgiau, tačiau 52-ąją minutę mūsiškiams pasisekė. Teisėjui skyrus baudos smūgį labai toli nuo lietuvių vartų, Marius Stankevičius paleido galingą smūgį link vartų, o baudos aikštelėje kamuolį lyg ir netyčia lietęs T. Danilevičius pelnė pirmąjį įvartį.

Vos po 6 minučių visų laikų rezultatyviausias rinktinės futbolininkas pelnė ir antrąjį. Pats greitą Lietuvos rinktinės išpuolį nuo aikštės vidurio pradėjęs T. Danilevičius atliko gerą perdavimą dešiniajame krašte spurtavusiam Deividui Česnauskiui, o šis baudos aikštelėje skersavo perdavimą į vartininko aikštelę, kur akrobatišku smūgiu kulnu T. Danilevičius pasižymėjo antrą sykį.

„Abejos rungtynės tikrai buvo vertos pergalės, komanda žinojo, ką daryti aikštėje, kokias užduotis kiekvienas turi išpildyti. Visi buvome labai susitelkę į tikslą. Asmeniškai gal kiek geriau atsimenu rungtynes su austrais dėl įvarčių, abu epizodai tikrai labai įsimintini“, – atsiminė T. Danilevičius.

Ilgametis rinktinės gynėjas D. Šemberas atsimena, kad J. Couceiro lietuviams ypač įkvėpė pasitikėjimo savimi.

„Ką turėjo Couceiro – neįkainojamą pasitikėjimo savimi davimą žaidėjams. Jis nuolat kartodavo, kad mes esame ne blogesni, o net geresni už kitus žaidėjus, mokėjo įtikinti ir įdiegti tokį laimėtojo charakterį.

Mokė žaisti futbolą su kamuoliu, o ne be kamuolio. Jam buvo svarbi kamuolio kontrolė, intensyvumas, partnerio ieškojimas ir greitas perdavimas iš gynybos į ataką, vadinamoji tranzicija. Jis parodė tokį futbolą, kuris galbūt ne visiems žaidėjams buvo priimtinas, jis turėjo savo portugališkos mokyklos išskirtinumą. Jeigu neišeina greita tranzicija, kamuolį reikia palaikyti, ypač akcentuota buvo jo neprarasti, nes tai tik be reikalo eikvoja žaidėjų jėgas. Suteikė jis mums tą tokį laimėtojo mentalitetą, pasitikėjimą savo jėgomis“, – gražiais žodžiais apie buvusį trenerį atsiliepė D. Šemberas.

Paklaustas, ar J. Couceiro rinktinė buvo geriausia Lietuvos futbolo istorijoje, dabartinis federacijos prezidentas teigė, kad tai subjektyvus vertinimas, tačiau pateikė ir objektyvų: „Subjektyviai galime įvairiai vertinti, kuri rinktinė kada buvo geriausia, bet per 30 metų pasiektas aukščiausias rezultatas reitinge. Pagal FIFA reitingą ta rinktinė buvo pasiekusi aukščiausią istorijoje vietą – 37-ąją“, – kalbėjo T. Danilevičius.

Vis dėlto iki pasaulio čempionato lietuviams tuomet trūko daug. 12 taškų kartu su Rumunija surinkusi mūsų šalies rinktinė 7-oje grupėje užėmė 4-ąją vietą, į priekį praleidusi Austriją (15 tšk.), Prancūziją (21 tšk.) ir Serbiją (22 tšk.).

Nors šiame atrankos cikle lietuviai nustebino ir pergale prieš Serbiją namuose (2:1) bei dvejomis solidžiomis rungtynėmis su Prancūzija (0:1 ir 0:1), tiek austrai (2:1), tiek rumunai (0:1) pasiekė revanšą, Farerų salose buvo pralaimėta šeimininkų rinktinei 1:2. Šios šalies komandai tai buvo pirma pergalė per 8 metus.

Rungtynėse su Austrija žaidė: Žydrūnas Karčemarskas, Arūnas Klimavičius, Ignas Dedura, Irmantas Zelmikas, Marius Stankevičius, Deividas Šemberas, Linas Pilibaitis (nuo 72 min. – Edgaras Česnauskis), Saulius Mikoliūnas, Deividas Česnauskis (nuo 65 min. – Mindaugas Kalonas), Audrius Kšanavičius (nuo 74 min. – Marius Žaliūkas), Tomas Danilevičius.

Treneris – Jose Couceiro.

Trumpa, bet įspūdinga Jose Couceiro era: Lietuva – Austrija, 2008 rugsėjo 10 d.
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt