Sportas

2019.12.13 05:30

Idėja, taip ir nesulaužiusi 128 metus skaičiuojančios krepšinio taisyklės

Rytis Kazlauskas, LRT.lt2019.12.13 05:30

Nuo tos akimirkos, kai 1891 metais krepšinio išradėjas Jamesas Naismithas pirmojo modernaus lanko ir tinklelio atitikmenį – persikų krepšį – iškėlė į 10 pėdų (3,05 m) aukštį, žaidimas pasikeitė neatpažįstamai, tačiau „10 pėdų aukščio“ taisyklė tapo nepavaldi nei laikui, nei pokyčiams. 

Per 128 metus nuo pirmojo pakabinto persikų krepšio iki šių dienų dinamiško ir milijonus gerbėjų sutraukiančio krepšinio proproanūkio labiausiai pasikeitė žaidimo taisyklės ir patys žaidėjai.

Anot įvairių duomenų, vidutinis pirmykštį krepšinį žaidusių J. Naismitho studentų ūgis buvo 167 cm. Šių dienų stipriausios planetos lygos NBA vidutinis žaidėjo ūgis yra nusistovėjęs kelis dešimtmečius ir nuo 1985 m. siekia 200 cm.

Šiuolaikinis krepšininkas primintų stipriai įmitusį milžiną, pastatytas prie studento, bandžiusio pataikyti futbolo kamuolį į minėtą persikų krepšį. Šių dienų etaloninis žaidėjas gali puikiai varytis kamuolį, pataikyti iš tolį ir dėti kamuolį iš viršaus – būti universalus abiejose aikštės pusėse.

Tuo tarpu krepšinio taisyklėse greitai atsirado ir sutrumpintas atakos laikas, trijų sekundžių baudos aikštelėje taisyklė, asmeninių, komandinių pražangų limitas, leidęs pagreitinti žaidimą ir padaryti jį gerokai dinamiškesnį.

1979 m. NBA pristatė ir trijų taškų liniją (FIBA pristatė liniją 1984 m., o olimpinėse žaidynėse ji pirmą kartą atsirado 1988 metais), tad būdų rinkti taškus atsirado dar daugiau, tačiau dėjimai išliko vienu iš žiūrovų labiausiai mėgstamų ir sportą reprezentuojančių simbolių.

Taigi aukšti, atletiški, fiziškai stiprūs krepšininkai ėmė dominuoti baudos aikštelėje, o reikalui esant nevengdavo pamaloninti sirgalių dėjimais. Visgi toks žaidimo elementas ir smarkiai žemesnių žaidėjų atžvilgiu dominuojantys aukštaūgiai patiko ne visiems.

Atsirado krepšinio „puristų“ (pamatinių vertybių saugotojų – LRT.lt), kuriems tai prilygo sporto išsigimimui. Buvo bandoma kelti klausimus: ar toks dominavimas nepakenks mažesnio ūgio žaidėjams? Galbūt nepakeistas krepšio aukštis neleidžia lavinti kitų pamatinių žaidimo įgūdžių, tokių kaip metimas iš distancijos?

Nekart kilusios tokios diskusijos susitraukė į vieną klausimą: kodėl nepakėlus krepšio į didesnį aukštį?

Kelti ar nekelti? Eksperimentas, netapęs postūmiu pokyčiams

Gruodžio pradžioje į LRT RADIJO laidos „10–12“ studiją paskambinęs klausytojas Leonas pasiteiravo: kodėl smarkiai išaugus vidutiniam atletų ūgiui, jiems sugebant šokti į krepšio lanko aukštį, nebuvo pakeltas pats krepšys?

Ši tema krepšinyje nėra nepaliesta. Dar 1954 m. NBA nusprendė surengti eksperimentą ir vienose iš čempionato rungtynių tarp Mineapolio „Lakers“ ir Milvokio „Hawks“ krepšiai buvo pakelti į 12 pėdų (beveik 3,66 m) aukštį.

Tokiomis oficialiomis rungtynėmis su eksperimentinių taisyklių prieskoniu buvo siekiama patikrinti, ar aukštesni krepšiai leis neutralizuoti aukštaūgių įtaką krepšinyje. Tuo metu buvo daug nepasitenkinimo lygoje dominavusiu „Lakers“ vidurio puolėju George`u Mikanu, siekusiu 208 cm ūgį. Anot tiesos ieškotojų, G. Mikanas buvo „per aukštas“, todėl iškart turėjo pranašumą prieš kitus.

„Lakers“ rungtynes laimėjo rezultatu 65:63, o rezultatyviausias nugalėtojų žaidėjas Vernas Mikkelsenas pareiškė griežtą nuomonę.

„Pakelti krepšiai dar labiau pakenkė mažesnio ūgio žaidėjams. Man, aukštaūgiui, atvirkščiai, buvo žymiai lengviau nusiimti kamuolius ir susikurti papildomas progas“, – aiškino krepšininkas.

Žinoma, prie visų kitų neįprastų dalykų prisidėjo ir prastas žaidėjų pataikymas bei daugybė susimušimų kovojant dėl pozicijos ir kamuolio.

Daugiau NBA krepšinio lanko aukščio nebekeitė ir paliko galioti paties J. Naismitho nustatytą „10 pėdų aukščio“ taisyklę.

Pakeltas krepšys padidintų grėsmę atimti krepšinio žavesį

Krepšinio treneris, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Rūtenis Paulauskas prisimena, kad svarstymų apie galimą krepšio pakėlimą į didesnį aukštį yra buvę, tačiau viską pavyko išspręsti pakeitus lanko konstrukciją.

„Anksčiau krepšinio lankai ir lentos buvo kitokie, o, prasidėjus dėjimų iš viršaus erai, konstrukcijos neretai neatlaikydavo. Buvo iškeltas klausimas dėl galimo krepšių „paaukštinimo“, tačiau greitai rastas sprendimas – lankai tapo amortizuojantys ir galintys lengviau atlaikyti dėjimus“, – tvirtino 48-erių krepšinio akademikas.

Lietuvos bei Rusijos aukščiausių krepšinio lygų bei mūsų šalies moterų rinktinę treniravusio R. Paulausko teigimu, nusistovėjusios tradicijos labai svarbios sporto šakų populiarumui.

„Galima mąstyti, kad padidinti futbolo vartai leistų pelnyti daugiau įvarčių. Visgi kiekviena sporto šaka turi tradicijas. Jos labai svarbios žiūrovams, – kalbėjo R. Paulauskas. – Klausimas, ar pakelti krepšiai pridėtų daugiau žiūrimumo. Juk tokiu atveju sumažėtų taiklių metimų skaičius, dėjimų skaičius taip pat sumažėtų. Be to, moterys žaisdamos turėtų dar daugiau problemų.“

Nors pirmykščio ir šiuolaikinio krepšinio žaidėjų ūgis gerokai skiriasi, pastaruoju metu matome besitransformuojantį žaidimą, kuriame dominuoja arčiau krepšio žaidžiantys „undersized“ (žemesni, nei įprasta) tipo aukštaūgiai, kurie yra mobilūs, gali keistis dengiamaisiais gynyboje ir su mažesniais komandos draugais bei pataiko iš toli.

Apie tai mintimis dalijosi ir R. Paulauskas, išskyręs, kad krepšinio grožis slypi ne vien aukštaūgių žaidime, o taktikoje ir kituose elementuose.

„Žaidėjų ūgis nuolat kinta ir pastaruoju metu jis netgi šiek tiek mažėjo. Ne viskas susiję su ūgiu. Šiais laikais krepšinis – intelektinių ir fizinių savybių derinys. Šis sportas gražus ne tik, kai žaidėjai pataiko, bet ir kai gerai ginasi bei kuria gražius sisteminius derinius“, – aiškino specialistas.

12 pėdų krepšio triuškintojas taisyklių pokyčiams nepritartų

Jeigu buvęs profesionalus krepšininkas savo karjeros pike laiko mašina būtų nukeltas į jau minėtas 1954 m. NBA rungtynes su pakeltais krepšiais, dėjimo į krepšį būtų galima tikėtis.

Tai leidžia teigti ir neeilinis R. Javtoko karjeros pasiekimas – 2001 metais vykusios Lietuvos krepšinio lygos (LKL) „Žvaigždžių dienos“ metu krepšininkas pakartojo pasaulio rekordą ir įkrovė iš viršaus į 3,65 cm (beveik 12-os pėdų) aukštį iškeltą krepšį.

„Tąkart bandžiau dėti į krepšį po 30 minučių žaidimo „Žvaigždžių dienos“ rungtynėse. Buvau „išsitaškęs“, bet visuomet tikėjau, kad galiu pridėti dar 5 cm prie rekordo. Matyt, nereikėjo bandyti dėti į krepšį nuo 3,30 m. Šiek tiek energijos išnaudojau ir keli centimetrai nuo galimo maksimumo nukrito. Be to, nebūčiau tuščioje arenoje įdėjęs į krepšį, visgi buvo emocijos ir adrenalinas“, – pasakojo buvęs krepšininkas.

Nuo rekordinio šuolio ir pasirodymo prabėgus 18 metų, R. Javtokas prisipažino, kad nė karto nebandė dėti į aukščiau, nei įprasta, pakeltą krepšį.

„Niekas tokių dalykų nesitreniruoja papildomai. Gali nebent tobulinti savo šuolį“, – šypsojosi Kauno „Žalgirio“ klubo sporto direktoriumi dirbantis R. Javtokas.

Nors yra užkariavęs rekordinį krepšio aukštį, R. Javtokas pokyčiams nepritartų ir mano, kad dabartinis 3,05 m aukštis leidžia mėgautis gražiu akiai žaidimu.

„Nesinorėtų, kad visas pasaulis nueitų į NBA stiliaus žaidimą, kuomet bėgama nuo vienos tritaškio linijos iki kitos, nesiginama ir metami vien tolimi metimai. Europietiškas krepšinis šiuo metu yra labai gražus ir įdomus, matome daug taktikos gudrybių. Tai, kad atletai gali aukštai pašokti ir deda į krepšį, žiūrovai dėl to gali dar labiau mėgautis“, – aiškino R. Javtokas.

Taigi LRT RADIJO klausytojo Leono klausimas buvo atsakytas. Didesnis krepšys nebūtinai sumažintų aukštesnių krepšininkų įtaką žaidimui. Be to, pakeistos taisyklės grasintų šaukštu deguto medaus statinei, kurią godžiai ragauja lietuviai ir viso pasaulio krepšinio gerbėjai.