Antradienį sukako lygiai 80 metų, kai per šešis mėnesius pastatytą III Europos vyrų krepšinio pirmenybėms skirtą Kauno sporto halę 1939-aisiais pašventino Prisikėlimo bažnyčios klebonas Feliksas Kapočius. LRT RADIJAS šio statinio 80-mečio atidarymo proga pakalbino vieną iš nedaugelio išlikusių legendinio Lietuvos sporto statinio atidarymo liudininkų – prezidentą Valdą Adamkų.
Jis pasakojo, kad šis pastatas reikšmingas ne tik dėl sporto pasiekimų, tačiau ir pastangų išlaikyti nepriklausomybę. Pats V. Adamkus prisipažino, jog sugebėdavo į 1939 metais arenoje vykusį Europos krepšinio čempionatą prasmukti be bilieto.
„Puikiai prisimenu, gyvenau šios statomos salės pašonėje. Statyba man, kaip 13 metų vaikui, buvo įsimintina. Ji vyko dienomis ir naktimis. Maišydavomės ten, žiūrėdavome, o kalimą į žemę ir naktimis buvo galima girdėti.
Atvirai pasakysiu, praleidau visas rungtynes toje salėje. Net buvau apleidęs mokymąsi ir ruošimąsi egzaminams. Tai – prisiminimai, kurie išliko iki gyvos galvos. Ir dabar, kai grįžtu į Kauną, irgi pažvelgiu ir su džiaugsmu prisimenu 1939 metų pirmenybes“, – kalbėjo V. Adamkus.
Paklaustas apie patekimą į Kauno sporto halę be bilieto į rungtynes, prezidentas nesididžiavo tokiu vaikystės elgesiu, bet sutiko pasidalinti istorija.
„Čia nelabai kuo galiu girtis, bet kito kelio nebuvo. Kadangi buvau jaunas, pinigų nebuvo tokiems dalykams. Teko bandyti kitais būdais patekti į salę ir beveik visas rungtynes įsigudrinę stebėjau neturėdamas bilieto.
Gerai neprisimenu, kaip patekdavome į vidų, bet manau, kad į vidų einant didelėms žmonių grupėms, vaikai eidavo kartu. Prisitaikydavome ir įeidavome kartu su kitais žmonėmis“, – vaikystės gudrybe pasidalijo V. Adamkus.
Paklaustas apie tai, kaip tuo metu halė atrodė viduje, prezidentas teigė, kad tada šis statinys jį žavėjo ir užsiminė apie jo reikšmę tautai.
„Tikrai įspūdinga savo dydžiu. Kai pagalvoju, vėliau ši salė buvo lietuvių patriotiškumo simbolis. Labai greitai po jos pastatymo įvyko Lietuvos okupacija. Kadangi gyvendavome netoli stadiono, kartais garsai atsklisdavo ir iki namų.
Kai buvau vaikas, atsimenu vos okupacijai prasidėjus halėje vyko Lietuvos mokytojų suvažiavimas. Tikriausiai laikinoji vyriausybė tikėjosi, kad į vieną vietą suvežus mokytojus bus parodytas solidarumas naujajai valdžiai.
Mokytojai tada susirinkimo metu sugriovė visą planą – sugiedojo Lietuvos himną. Tai man, kaip vaikui, liko atmintyje ir padarė didelį įspūdį. Tai buvo paskatinimas atkreipti dėmesį į Lietuvą ir jos okupaciją. Taip supratau, ką reiškia laisvė ir nepriklausomybė ir koks mūsų tikslas gyvenime. Taigi, Halė pasitarnaudavo ir patriotiškais tikslais“, – statinio reikšmę pabrėžė V. Adamkus.
Prezidentas užsiminė apie tai, kad, nors prieš 80 metų krepšinis dar nebuvo vadinamas antrąja Lietuvos religija, tautiečiai jau tada žavėjosi šiuo sportu ir palaikė savo komandą.
„Lietuvai krepšinis buvo naujas, tačiau galiu pasakyti, kad entuziasmas ir palaikymas buvo lygiai toks pat gyvas ir uždegantis tuo metu“, – sakė V. Adamkus.
