Švietimo ministrės socialdemokratės Ramintos Popovienės reakcija į teismo sprendimą dėl pridėtų taškų ir pakeistų stojimo tvarkų yra pribloškianti. Ministrė teigia, kad ją gatvėje iki šiol stabdo tėvai, vaikai ir dėkoja už pridėtus balus. Tad kodėl nepasiūlius ministrei šiais mokslo metais pridėti ne po 10, o po 30 taškų. Įsivaizduokit, tris kartus daugiau padėkų! O jei rimtai, socialdemokratai pamiršta, kad jie dabar valdžioje, o ne rinkimų kampanijoje.
Ministrė teigia: jeigu tektų pakartoti sprendimą, darytų taip pat. Dariau ir darysiu. Pažeidžiau įstatymus ir pažeisiu! Nebaudžiamumas šiuo atveju gal ir nėra tinkamiausias žodis, vis dėlto tokios ministrės ištaros skamba lyg recidyvas.
Situacija labai rimta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo neskundžiamu sprendimu apsaugojo jaunuolius nuo neteisėtų ministrės sprendimų ir apgynė pasitikėjimą valstybe, tačiau ministrė jį priima kaip komplimentą, nors teismo sprendimo logika visai kita. Kaip dabar pasitikėti ministre, jos komanda, ministerijos teisininkais, Nacionaline švietimo agentūra?
Ministrė teigia, jog nebuvo kito pasirinkimo. Buvo. Ir ne vienas. Pirmiausia – panika. Ministro kėdė yra itin karšta: suprantu įtampą, kai kiekviena valstybinių brandos egzaminų sesija tampa ir egzaminu ministerijai politine prasme. Šitaip neturėtų būti.
Vis dėlto pažiūrėkime į skaičius. Į matematikos egzaminus ateina daugiau nei 3000 vaikų, daugiau nei įprasta. Iš jų beveik pusė – iš profesinių mokyklų. Iš jų 75 proc. neišlaikė A lygio matematikos egzamino. Kitaip tariant, ar problema tikrai buvo tokio dydžio problema, kurios pernai išsigando ministrė?
Galiausiai, matematika yra matematika – tai privalomas dalykas stojant į aukštąją mokyklą, tačiau kodėl 10 balų buvo padindinti ir visi kiti egzaminų rezultatai, išskyrus lietuvių kalbą?! Maža to, matematikos egzamino pirmosios dalies rezultatai jau buvo žinomi, o antrosios dalies svorį pakeitė pati R. Popovienė, tik atėjusi dirbti į ministres.
Galiausiai teisingiausias būdas reaguoti į prastus rezultatus buvo anuliuojant nekorektiškas egzamino užduotis ir tokiu būdu spręsti neatitikimus.
Tuo metu stojimo į aukštąsias mokyklas tvarkų keitimas visiškai neatitiko įstatyme aprašytų terminų, derinimo pažyma ignoravo bet kokias pastabas. Šitaip susidarė iliuzija: taškų prie egzaminų pridėjo, o stojimų tvarkomis taisė tai, ko pridirbo. Kitaip tariant, ministrės pridėti taškai kai kuriuos išgelbėjo nuo egzaminų neišlaikymo, tačiau stojant viską grąžino atgal.
Prieštaraujančiais įstatymui pripažinti sprendimai kerta pasitikėjimą Lietuvos švietimo sistema ne tik dėl neteisėtumo. Taškų pridėjimas yra Lietuvos švietimo duomenų klastojimas. Mažo to, ministrės dėka, įvertinimas, pažymys yra tapę sąlygiškais, o šita valdžia mano galinti tadablindiškai visus sulyginti per jėgą.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
