Pasaulyje

2019.03.25 05:30

Kaip mus vaizduoja Rusijos televizija: šeši melai apie Europą

Justinas Šuliokas, LRT.lt2019.03.25 05:30

Dabartinė Rusijos valdžia nemėgsta Europos ir deda visas pastangas, kad jos nemėgtų ir eiliniai rusai. Tam jie pasitelkia koordinuotą ir nuoseklią propagandos bei klaidinimo kampaniją, teigia analitikė Liubov Cybulska.

Rusijos televizijos eteryje dominuoja šeši naratyvai, kuriuose Europos Sąjunga vaizduojama kaip siaubinga vieta gyventi, paralyžiuota nuolatinių protestų, puolama teroristų ir pabėgėlių, o sankcijomis ji labiau pakenkė savo nei Rusijos ekonomikai.

Ukrainos nevyriausybinė organizacija „Ukraine Crisis Media Center“, stebinti Rusijos informacinę erdvę, išanalizavo, kaip pagrindiniai Rusijos televizijos kanalai kalba apie Europos šalis. Tyrimas apėmė tris populiariausius kanalus ir maždaug 3,5 metų laikotarpį nuo 2014 iki 2017 metų galo.

„Mes tiesiogine to žodžio prasme suskaičiavome visus neigiamus Europos šalių ir Europos apskritai paminėjimus populiariausiuose Rusijos TV kanaluose“, – LRT.lt pasakoja L. Cybulska.

Tyrimas, pavadintas „Europos šalių įvaizdis Rusijos televizijoje“, atskleidžia, kad Rusijos eteryje Europa – arba atskiros Europos šalys, išskyrus Ukrainą – kokiame nors neigiamame kontekste paminima vidutiniškai 18 kartų per dieną. Palyginimui, tokio populiaraus prekės ženklo kaip „Coca Cola“ reklamos tuose pačiuose kanaluose transliuojamos tik šešis kartus.

Teigiamų ir neigiamų naujienų apie Europą santykis yra 15 proc. ir 85 proc. Vienintelės dvi šalys, kurios dažniau minimos teigiamai nei neigiamai, – tai artimiausia Rusijos sąjungininkė Baltarusija ir neutralioji Šveicarija, kur dauguma Rusijos oligarchų tikriausiai laiko savo pinigus.

„Galima pagrįstai numanyti, kad Rusijos televizijos lengvai kontroliuoja ir skirsto neigiamo dėmesio kiekį kiekvienai šaliai pagal Kremliaus darbotvarkę“, – teigiama ataskaitoje.

L. Cybulska sako, kad Kremliaus informacinė strategija yra daug subtilesnė nei tiesiog skleisti melagingas naujienas („fake news“).

„Mes supratome, kad pagrindinis Rusijos propagandos struktūrinis komponentas yra ne melagingos naujienos, kaip mano daugelis žmonių, o naratyvai“, – sako ji.

Naratyvai – tai tam tikros nuosekliai vystomos temos ir žinutės, kurios pasikartoja daugybėje reportažų. Šie netgi nebūtinai turi būti melagingi, kad sustiprintų klaidingą įspūdį apie Europą.

„Naratyvai labai dažnai remiasi gana nereikšmingais įvykiais. Rusijos kanalai paima ką nors nedidelio ir neypatingai svarbaus ir išpučia tai iki milžiniškų mastų, – paaiškina L. Cybulska. – Pavyzdžiui, jie sako: žiūrėkit, šitas kelias Italijoje sugriuvęs arba šitas mažas miestelis neturi elektros. Ir tai pristatoma kaip bendra tendencija, kaip kažkas, būdingo visai šaliai.“

Žinoma, nevengiama ir tiesos iškraipymo.

„Pavyzdžiui, buvo tvirtinama, kad Nyderlandai turi pedofilų partiją. Įsivaizduoji, kad tai politinė partija, galinti patekti į parlamentą, bet iš tiesų tai buvo tik 2-3 žmonių grupelė, bandžiusi sumažinti amžių, nuo kada paaugliai gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti. Tai nebuvo jokia partija“, – sako L. Cybulska.

Melagingas naujienas gana paprasta atskleisti, o paneigti naratyvus – daug sudėtingiau, paaiškina ji. „Tai daug sudėtingiau, nes naratyvas labai dažnai remiasi jau egzistuojančiais žmonių įsitikinimais. Net nebūtina meluoti, jame gali būti 80 proc. tiesos ir 20 proc. melo.“

Pasak jos, Rusijos televizijoje dominuoja šeši naratyvai apie Europą.

1. „Gyvenimo siaubai“

Pirmasis naratyvas sudaro įspūdį, kad gyvenimas Europoje yra nepaprastai pavojingas.

„Kur tik keliautum Europoje, matysi pavojų ir nesaugumą. Čia vien nelaimės, katastrofos, nusikaltimai ir panašūs dalykai, – sako L. Cybulska. – Taip bandoma parodyti, kad gyvenimas Rusijoje daug geresnis.“

Dauguma šį naratyvą kuriančių ir stiprinančių reportažų praneša apie gamtos nelaimes, industrines avarijas, eismo nutikimus ir nusikalstamumą. Europos valdžios pareigūnai ir policija paprastai vaizduojami kaip silpni, nekompetentingi ir nesugebantys suteikti pagalbos.

2. „Pūvanti Europa“

Ši žinutė, pažįstama iš sovietinių laikų, bando įtikinti eilinius rusus, kad Europos Sąjunga yra dirbtinis darinys, kuris yra ant subyrėjimo ribos ir kad Europos nesieja jokios bendros vertybės.

„Europa pristatoma kaip moraliai bankrutavusi“, – sako L. Cybulska. O Rusija, savaime suprantama, tampa paskutine tradicinių vertybių tvirtove ir gynėja.

Rusijos televizijos žiūrovai turi susidaryti įspūdį, kad europiečiai neturi jokių vertybių, jų elitas – veidmainis, o pedofilija ir incestas yra įprasti reiškiniai. Moterų ir LGBT teisių gynėjai taip pat parodomi kaip moralinio nuosmukio dalis.

Į šį naratyvą taip pat patenka reportažai apie separatistinius judėjimus ir neva Europoje atgimstantį fašizmą – čia dažniausiai minimos Baltijos šalys, Lenkija ir Ukraina.

„Kremliaus TV kanalai bando įtikinti žiūrovus, kad ultradešniųjų grupuočių triumfas visoje Europoje yra tiesioginė „nesugebėjimo pasimokyti iš istorijos“ pasekmė ir kad tokioje situacijoje Rusija turi „moralinę pareigą“ užkirsti kelią „nacizmo renesansui“ ir užtikrinti tvarką Europoje – esant reikalui, net ir jėga“, – rašoma tyrimo ataskaitoje.

3. „Protestai Europoje“

Žiūrint Rusijos televiziją, gali susidaryti įspūdis, kad Europoje nepraeina nė dienos be kokio nors masinio ir šalies gyvenimą paralyžiuojančio protesto.

„Bandoma parodyti, kad žmonės Europoje yra nepatenkinti tuo, kaip veikia sistema, – sako L. Cybulska. – Demokratinėse šalyse protestas yra komunikacijos su valdžia būdas, dialogo priemonė, tačiau Rusijoje jie pristatomi kaip žmonių nepasitenkinimo ženklas.“

Dėmesio sulaukia kiemsargių, sveikatos apsaugos darbuotojų, ūkininkų, stiuardų, netgi Eifelio bokšto darbuotojų streikai.

„Visi Europoje protestuoja. Bandėme rasti bent vieną savaitę, kada nebūtų reportažo TV eteryje apie tai, ir nesugebėjome, – sako L. Cybulska. – Nes jie bando įtikinti naratyvu, kad žmonės Europoje nelaimingi, sistema neveikia, o tai reiškia, kad demokratija neveikia“.

4. Terorizmas

Teroro išpuolius nušviečia viso pasaulio žiniasklaida, tačiau Rusijos valdžios kontroliuojamose kanaluose akcentuojamas valdžios institucijų nesugebėjimas užkirsti kelio ir tinkamai reaguoti į, rodos, niekad nesibaigiančias atakas.

„Kartais netgi nusikaltimai be jokių teroristinių motyvų parodomi kaip teroristinės atakos“, – rašoma tyrimo ataskaitoje.

5. Pabėgėlių krizė

Anot didžiųjų Rusijos TV kanalų, pabėgėlių krizė Europoje – tai atpildas už paramą Vašingtonui, kai JAV įsitraukė į karą Sirijoje: tūkstančiai alkanų ir pavojingų migrantų dabar plūsta į Europos miestus, išstumia iš jų vietinius gyventojus, vykdo nusikaltimus ir teroro atakas.

Daugiausia taip vaizduojama padėtis Vokietijoje. Kremliaus TV kanalai taip pat akcentuoja, kaip veidmainiškai Europa elgiasi su migrantais: pristato save kaip laisvės ir gerovės žemę, dėl ko pabėgėliai iš Sirijos čia bando patekti, o atvykę yra laikomi nežmoniškomis sąlygomis.

„Europos Sąjungai stengiantis išlikti laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, dešimtys žmonių gyvena barakuose, kur naciai laikydavo žydus“, –

2015-aisiais kalbėjo vienos „Rossija 1“ laidos vedėjas.

6 „Sankcijos labiau kenkia Europai nei Rusijai“

Rusijos TV kanalai daug dėmesio skiria sankcijoms, kurias Europos Sąjunga paskelbė Rusijai po Krymo aneksijos. Rusija, atsakydama, uždraudė į šalį įvežti ES pagamintus maisto produktus.

„Jie bando parodyti, kad sankcijos yra naudingos Rusijai ir kenksmingos Europos Sąjungai, – paaiškina L. Cybulska. – Sako, kad jos skatina mūsų vietos gamintojus, bet tik pažvelkit į prancūzų ūkininkus ir kitus verslus Europoje, kurie rimtai kenčia.“

L. Cybulska prisimena, kaip vienoje tiesioginėje transliacijoje, kurioje žmonėms iš įvairių Rusijos regionų buvo leidžiama užduoti klausimus šalies prezidentui Vladimirui Putinui, vienas vyras prisistatė esantis ūkininkas ir prašė prezidento jokiais būdais nepanaikinti sankcijų, nes jos labai naudingos Rusijos augintojams.

Vėliau paaiškėjo, kad šis vyras, vaidinęs ūkininką, prieš dvejus metus atliko kitą vaidmenį – vairuotojo, kuris nuo apsaugos kamerų uždengė opozicijos lyderio Boriso Nemcovo žmogžudystę Maskvos Raudonojoje aikštėje, sako L. Cybulska.

B. Nemcovo nužudymo metu vaizdą nuo kamerų uždengė sustojęs automobilis. Vėliau šio automobilio vairuotojas buvo kalbinamas visų Rusijos TV kanalų ir dievagojosi, kad jis niekuo dėtas ir visiškai atsitiktinai pastatė mašiną toje vietoje tuo metu.

Šis vairuotojas ir sankcijas liaupsinęs ūkininkas – tas pats žmogus. „Taigi tai reiškia, kad Rusijos valstybės kontroliuojama žiniasklaida yra tiesiog Rusijos saugumo tarnybų tęsinys“, – sako L. Cybulska.

Baltijos šalių problemos

Pasak analitikės, Rusijos propagandistai gerai pažįsta šalis, apie kurias skleidžia informaciją, ir kiekvienai pritaiko tam tikrą, tik jai skirtą naratyvą.

„Negali sakyti, kad jie kalba tą patį apie visas Baltijos šalis. Arba Rytų Europą, – sako ji. – Jie naudoja skirtingus pasakojimus ir žino, su kokia tema dirba.“

Kalbėdami apie Baltijos šalis, pavyzdžiui, Kremliaus kanalai praneša apie čia neva stiprėjantį fašizmą ir stagnuojančią ekonomiką.

„Jie sako, Baltijos valstybių ekonomika miršta. Kad be Rusijos Baltijos valstybėms visiškai nesiseka“, – sako L. Cybulska.

Taip pat Rusijos televizijų eteryje netrūksta reportažų apie NATO poligonus – jų pagrindinė mintis yra ta, kad JAV čia stato karines bazes ir naudoja Baltijos šalis vien kaip savo karinį forpostą.

Visagalė televizija

Ar šie naratyvai ką nors įtikina? L. Cybulska sako, kad, deja, taip.

Apklausų duomenimis, televizijos žinias žiūri 90 proc. Rusijos gyventojų, o 57 proc. tai yra pagrindinis naujienų šaltinis. Be to, paklausti, kurios žiniasklaidos priemonės jiems atrodo patikimiausios, didžioji dalis rusų sako, kad labiausiai pasitiki federalinio lygio ir regioninėmis televizijomis – būtent ta žiniasklaidos dalimi, kurią tvirčiausiai kontroliuoja valstybė. „O tai kelia labai didelį nerimą“, – sako L. Cybulska.

„Mes analizavome tris pagrindinius kanalus – „Pervyj kanal“, „Rossija 1“ ir NTV – ne tik todėl, kad jie didžiausi ir populiariausi ir kad iš jų informaciją gauna 76 proc. Rusijos piliečių, bet ir todėl, kad jie bent apsimeta rimtais, tvirtina užsiimantys žurnalistika.“

Analitikė pasakoja, kad Rusijoje dideles auditorijas surenka ir kanalai, kurie net neapsimeta, kad pateikia rimtą informaciją.

„Yra kiti kanalai, kaip „Ren TV“, kuris yra populiariausiųjų penketuke ir kuria vien laidas apie sąmokslo teorijas. Pavyzdžiui, vienoje laidoje tvirtino, kad žemė yra plokščia. Tai reiškia, kad tam yra auditorija. – pasakoja L. Cybulska. – Kita televizija vadinasi „Zvezda“, tai Gynybos ministerijos kanalas, tikrai radikalus, emociškai sunkus kanalas, ne itin subtilus, skirtas ypatingai aršiems patriotams. Ten rodoma tiek „feikų“, melo, bet auditorijai, akivaizdu, tas neužkliūva.“

Kartais Kremliaus valdomuose kanaluose transliuojami teiginiai netgi tiesiogiai prieštarauja vieni kitiems. Pavyzdžiui, šiuo metu Rusijos eteryje jaučiamos pastangos diskredituoti Ukrainoje vyksiančius prezidento rinkimus.

„Bandoma parodyti, kad jiems trūksta legitimumo, jie netikri, nedemokratiški – ir tam pagrįsti naudojami du argumentai: kad balsuoti negali žmonės Donbase ir Kryme“, – sako L. Cybulska. Krymą pati Rusija laiko savo teritorijos dalimi, o Donbasą kontroliuoja Maskvos remiami separatistai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt