Po to, kai dėl šio klausimo kilo ginčas su Varšuva, Kyjivas atsisakė planų pagerbti savo Antrojo pasaulinio karo laikų nacionalistų lyderius.
Lenkų parlamentaras Marcinas Bosackis televizijai TVN24 pareiškė, kad antradienį Vakarų Ukrainos Lvivo srities valdžios institucijų priimtas sprendimas paskelbti 2027-uosius nacionalistų lyderių Romano Šuchevyčiaus ir Oleho Olžyčiaus metais buvo „provokuojantis“.
„Tai, kad vėlų antradienio vakarą nutarimas dingo iš Lvivo srities interneto svetainės, yra geras ženklas“, – sakė M. Bosackis.
„Tikėsime prezidento Zelenskio kanceliarijos žodžiu, kad šis siaubingas sprendimas neįsigalios“, – pridūrė jis.
Anksčiau šį sprendimą sukritikavo Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, pavadinęs jį „nepriimtinu“ ir paraginęs Ukrainos valdžios institucijas „atsiriboti nuo šios pozicijos“.
Sprendimą taip pat pasmerkė Lenkijos Tautos atminties institutas (IPN), pavadinęs jį „smūgiu“ lenkų, kuriuos per Antrąjį pasaulinį karą nužudė ukrainiečių nacionalistai, atminimui.
Lenkija Ukrainos nacionalistų organizaciją (UNO) ir Ukrainos sukilėlių armiją (USA) laiko atsakingomis už dešimčių tūkstančių lenkų žūtį per 1943–1945 m. Vakarų Ukrainoje vykusias Voluinės žudynes. Lenkija šias žudynes laiko genocidu ir reikalauja, kad Kyjivas pripažintų istorinius faktus ir žudynes pavadintų etniniu valymu.
Tuo metu Ukrainoje požiūris į abi organizacijas smarkiai skiriasi: jų nariai daugelio laikomi didvyriais, kovojusiais už šalies išvadavimą iš sovietinio imperializmo ir nacistinės Vokietijos okupacijos.
Šis ginčas kilo praėjus keliems mėnesiams po diplomatinio konflikto tarp Varšuvos ir Kyjivo, kurį sukėlė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimas vienam iš karinių dalinių suteikti garbės vardą „USA didvyriai“.
Lenkijos pareigūnai šį sprendimą griežtai pasmerkė, o Ukrainos valdžios atstovai, tarp jų ir valstybės vadovas, tvirtino, kad tik pati Ukraina turi teisę spręsti, ką laikyti savo didvyriais.
