Rumunijos parlamentas antradienį balsuos dėl proeuropietiškų pažiūrų paskirtojo ministro pirmininko Lucos Niculescu siūlomos vyriausybės, tikintis užbaigti mėnesius trunkančią politinę aklavietę.
L. Niculescu yra jau ketvirtas kandidatas, mėginantis suformuoti vyriausybę po to, kai gegužę žlugo proeuropietiška koalicinė vyriausybė ir šalyje kilo politinis neapibrėžtumas.
Kraštutiniai dešinieji, kuriems visuomenės nuomonės apklausos rodo didelį palaikymą, ne kartą ragino surengti pirmalaikius rinkimus.
Trys proeuropietiškos partijos pažadėjo paremti L. Niculescu, taip užtikrindamos parlamentinę daugumą, todėl tikimasi, kad jo siūloma vyriausybė bus patvirtinta. Tačiau tik viena iš šių partijų prisijungs prie vyriausybės.
Jokiai politinei partijai nepriklausantis diplomatas L. Niculescu pasiūlė ministrų kabinetą, kurį sudarytų didžiausios šalyje centro kairės Socialdemokratų partijos (PSD) atstovai ir technokratai.
„Tai Rumunijoje rečiau pasitaikantis modelis, tačiau jis tinkamas dabartinei mūsų padėčiai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė L. Niculescu.
Pasak jo, po mėnesius trukusios sumaišties šaliai reikia vyriausybės, gebančios „greitai priimti sprendimus“.
Rumunija atsidūrė politinėje aklavietėje po to, kai keturių proeuropietiškų partijų koalicinė vyriausybė, vadovaujama liberalo ministro pirmininko Ilie Bolojano, žlugo parlamentui pareiškus nepasitikėjimą.
Nepasitikėjimo pasiūlymą palaikė PSD, kuri priklausė valdančiajai koalicijai, tačiau buvo nepatenkinta I. Bolojano taupymo priemonėmis, ir opozicinis kraštutinių dešiniųjų Rumunų vienybės aljansas (AUR).
Nuo tada AUR pirmauja visuomenės nuomonės apklausose, kuriose jo palaikymas artėja prie 40 proc., ir ne kartą ragino surengti pirmalaikius rinkimus.
Proeuropietiškų centristinių pažiūrų prezidentas Nicusoras Danas atmetė galimybę sudaryti vyriausybę, kurioje dalyvautų kraštutiniai dešinieji, taip pat surengti pirmalaikius rinkimus.
Jis teigia, kad nauji rinkimai tik pratęstų politinę krizę ir dar labiau apsunkintų valstybės finansų padėtį.
„Gaisrų gesinimas“
N. Danas anksčiau šį mėnesį pasiūlė L. Niculescu kandidatūrą, pareikšdamas, kad diplomatinė patirtis padės jam įveikti politinius nesutarimus ir suteiks daugiausia galimybių užsitikrinti parlamentinę daugumą.
55 metų L. Niculescu, buvęs Rumunijos ambasadorius Prancūzijoje, šiuo metu eina valstybės sekretoriaus pareigas Užsienio reikalų ministerijoje ir koordinuoja Rumunijos siekį įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO).
Prieš tapdamas diplomatu jis buvo žinomas žurnalistas, ėjo „RFI Romania“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas, vedė televizijos laidas ir dirbo Prancūzijos žiniasklaidos priemonių korespondentu.
Rumunija, Europos Sąjungos ir NATO narė, besiribojanti su Ukraina, patiria politinį neapibrėžtumą nuo 2024 m. gruodžio, kai dėl įtarimų Rusijos kišimusi buvo anuliuoti prezidento rinkimų rezultatai.
Tą patį mėnesį vykę parlamento rinkimai lėmė susiskaldžiusio parlamento sudėtį, o kraštutinių dešiniųjų partijos laimėjo apie trečdalį vietų.
I. Bolojanas savaitgalį pareiškė, kad liberalai, nors ir pereina į opoziciją, balsuos už L. Niculescu vyriausybę, nes tai yra „būtinybės padiktuotas sprendimas“.
„Rumunijai reikia veikiančios vyriausybės, kad būtų išvengta kai kurių viešųjų institucijų ir pagrindinių paslaugų žlugimo“, – sakė I. Bolojanas.
Be PSD ir liberalų, L. Niculescu taip pat remia etniniams vengrams atstovaujanti partija UDMR.
Kol kas neaišku, kiek ilgai L. Niculescu vyriausybė išsilaikys, nes tiek PSD, tiek liberalai pareiškė artimiausiais mėnesiais iš naujo įvertinsiantys savo paramą.
„Tikėtina, kad pavasarį prasidės naujas konfliktų etapas“, – AFP sakė politikos analitikas Sergiu Mișcoiu, prognozuodamas įtampą vyriausybėje tarp PSD ministrų ir technokratų.
„Ministrui pirmininkui daugiausia teks atlikti ugniagesio vaidmenį – gesinti gaisrus ir mėginti dabartinėmis aplinkybėmis stumti reikalus į priekį“, – sakė S. Mișcoiu.
