Kanados ministras pirmininkas Markas Carney ketvirtadienį perspėjo, kad Jungtinės Valstijos siekia suskaldyti Kanadą, kad galėtų „mus valdyti“, ir paragino naftos turtingos Albertos gyventojus per pirmadienį vyksiantį referendumą nebalsuoti už tai, kad būtų pradėtas atsiskyrimo procesas.
Tai nebus tiesioginis referendumas dėl nepriklausomybės. Alberta, patvirtintais duomenimis turinti ketvirtus pagal dydį pasaulyje naftos išteklius, spręs, ar likti Kanados provincija, ar įpareigoti vyriausybę pradėti teisinį procesą, kuris ateityje leistų surengti referendumą dėl atsiskyrimo.
„Šis referendumas rengiamas pačiu netinkamiausiu metu, – dideliame Kanados vienybės šalininkų mitinge Kalgaryje sakė M. Carney. – Pasaulis tapo pavojingesnis ir labiau susiskaldęs. Kai kas už mūsų sienų siekia mus suskaldyti, kad galėtų mus valdyti.“
Šioje kalbos dalyje jis nei JAV, nei jų prezidento Donaldo Trumpo tiesiogiai nepaminėjo, tačiau tai yra daręs panašiose anksčiau pasakytose kalbose.
M. Carney perspėjimas nuskambėjo D. Trumpui vykdant prekybos karą su Kanada ir ne kartą grasinus paversti ją 51-ąja JAV valstija. Savo ruožtu M. Carney teigia, kad Kanada turi stiprinti savo ekonominį atsparumą ir mažinti priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų.
M. Carney paragino Albertos gyventojus nesinaudoti balsavimu vien tam, kad pasiųstų žinią Otavai, ir pažymėjo, kad aiškus balsavimo rezultatas galėtų išspręsti atsiskyrimo klausimą.
„Neapsigaukite manydami, kad savo balsu galite tiesiog „pasiųsti žinią“, – sakė M. Carney. – Tai ne pokeris. Balsavimas prieš Kanadą yra pavojingas blefas, kuris lems ilgus metus truksiantį didelį susiskaldymą ir netikrumą.“
Carney ragina išsaugoti Kanados vienybę
Albertoje užaugęs M. Carney ketvirtadienį dalyvavo Kalgaryje vykusiame agitaciniame renginyje, o vėliau BMO centre kreipėsi į judėjimo „Forever Canadian“ („Kanadiečiai per amžius“) mitingo dalyvius.
Ministro pirmininko biuro vertinimu, renginyje dalyvavo apie 5 tūkst. žmonių, o kai kuriems jų teko daugiau kaip dvi valandas laukti, kol praeis saugumo patikrą. Renginio organizatoriai penktadienį Edmontone rengė antrą mitingą, kuriame taip pat turėjo dalyvauti M. Carney.
Ketvirtadienį M. Carney priminė, kad daugelis Albertos gyventojų gimė arba mokėsi kitose Kanados dalyse, o gesinti provincijoje kylančių miškų gaisrų atvyksta ugniagesiai iš visos šalies. Tai, pasak jo, rodo Albertą su likusia Kanada siejančius ryšius.
Mitinge M. Carney taip pat pripažino Albertos gyventojų nuoskaudas, kurios kurstė provincijos susvetimėjimą su likusia šalies dalimi.
„Daugelis Albertos gyventojų tikrai jaučia nepasitenkinimą“, – sakė jis.
M. Carney aiškino, kad jam augant Otavos politika vertė Albertos gyventojus jaustis taip, „tarsi mūsų ištekliai mums nepriklausytų“, o pastaruoju metu provincijai buvo sudaromas įspūdis, kad jos indėlis į energetikos sektorių „prieštarauja istorijos tėkmei“.
Netikėta parama liberaliajam premjerui
Tokia padėtis liberalių pažiūrų ministrui pirmininkui yra neįprasta. Alberta dešimtmečius konfliktavo su Otavoje valdžiusiais liberalais, ypač dėl energetikos politikos ir federalinės valdžios galių. Tačiau M. Carney atsisakė kai kurių su jo pirmtaku Justinu Trudeau siejamų politikos krypčių, paspartino planuojamo naujo naftotiekio į Ramiojo vandenyno pakrantę projektą ir pavadino Kanadą energetikos supervalstybe.
M. Carney kaip pasikeitusių santykių įrodymą nurodė naftotiekio „Pacific Link“ projektą, kuris, pasak jo, sukurtų daugiau kaip 140 tūkst. darbo vietų ir užtikrintų pajamas socialinėms programoms finansuoti.
Didžiausių ovacijų jis sulaukė pareiškęs, kad šis naftotiekis sumažins Kanados priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų.
„Atsargiai, jie dar gali pamanyti, kad tai kišimasis į rinkimus. Jie linkę lengvai įsižeisti“, – pajuokavo M. Carney, sukeldamas susirinkusiųjų juoką. Jis turėjo omenyje JAV ambasadoriaus Pete'o Hoekstros perspėjimą Kanados politikams nesikišti į JAV kadencijos vidurio rinkimus.
Viena iš Albertos nepriklausomybės siekiančios organizacijos „Let Alberta Decide“ („Leiskime Albertai nuspręsti“) vadovių Tanya Clemens pripažino, kad M. Carney yra rimtas iššūkis separatistams.
„Jis tikrai stiprus priešininkas“, – naujienų agentūrai AP sakė T. Clemens.
Tačiau T. Clemens teigė, kad M. Carney susitarimai su Albertos premjere Danielle Smith tėra „vaikiški pažadai“, neišsprendžiantys įsisenėjusių nesutarimų su Otava.
Kitas šios organizacijos vadovas Keithas Wilsonas nesutiko su M. Carney argumentu, kad dėl pasaulinio nestabilumo dabar netinkamas metas tokiam balsavimui.
„Kodėl tai pats netinkamiausias metas? Nesuprantu tokios logikos, – sakė K. Wilsonas. – Tokiu atveju jam pats laikas grįžti į Otavą.“
K. Wilsonas pareiškė, kad M. Carney turėtų prašyti parlamento panaikinti federalines priemones, kurios, separatistų teigimu, pakenkė Albertai. Tarp jų – įgaliojimai, kurie, pasak jo, galėtų būti panaudoti atsakant į JAV veiksmus įvesti naftos eksporto mokestį`.
Jis prognozavo, kad M. Carney tokį mokestį galiausiai įves, nors ministras pirmininkas yra pareiškęs nematantis prasmės naudoti Kanados energijos išteklių eksportą kaip spaudimo Jungtinėms Valstijoms priemonę.
„Tam užtenka vieno vyriausybės posėdžio, – sakė K. Wilsonas. – Jis tai padarys. Jis privalės tai padaryti.“
D. Smith, kuri inicijavo balsavimą, tačiau pasisako už Albertos išlikimą Kanados sudėtyje, trečiadienį atidavė savo balsą ir pareiškė balsavusi už tai, kad provincija liktų Kanadoje.
Ji yra sakiusi, kad parama atsiskyrimui vis dar yra didesnė, nei jai norėtųsi.
„Kanada vis dar gali sėkmingai gyvuoti, – po balsavimo sakė D. Smith. – Mums tiesiog reikia kai ką pakeisti.“
Makgilio universiteto politikos mokslų profesorius Danielis Béland'as M. Carney populiarumą Albertoje pavadino „labai neįprastu“, turint omenyje, kad ministras pirmininkas priklauso liberalams.
Pasak jo, M. Carney taip pat buvo naudingas „Trumpo efektas“, nes D. Trumpo prekybos karas ir grasinimai paversti Kanadą 51-ąja JAV valstija paskatino kanadiečius telktis aplink savo lyderį, net ir Albertoje.
Nuo politinio užribio iki visą provinciją apimančio referendumo
Referendumas rodo, kaip smarkiai sustiprėjo judėjimas, ilgą laiką buvęs Albertos politiniame užribyje.
Po COVID-19 pandemijos ir 2022 m. protesto akcijos „Laisvės konvojus“ aktyvistai, anksčiau organizavę protestus prieš privalomą skiepijimą ir kitus apribojimus, dėmesį nukreipė į Albertos norą siekti nepriklausomybės.
Protestas prasidėjo dėl reikalavimų tarptautinius reisus vykdantiems sunkvežimių vairuotojams skiepytis, tačiau išaugo į platesnį pasipriešinimą pandemijos ribojimams, paralyžiavusį Otavos centrą ir užblokavusį svarbius Kanados ir JAV pasienio kontrolės punktus.
T. Clemens teigimu, COVID-19 pandemija paspartino judėjimo augimą, nes žmonės išmoko politiškai organizuotis ir aktyviau dalyvauti partijų veikloje.
Pasak jos, separatistai pirmadienio balsavimą vertina ne tik kaip žingsnį nepriklausomybės link, bet ir kaip būdą sustiprinti Albertos derybines pozicijas santykiuose su Otava.
Išankstinis balsavimas vyks iki šeštadienio, o galutinis įvyks pirmadienį.
