Turkijoje daugėja ženklų, kad gali būti surengti pirmalaikiai rinkimai, kurie atvertų kelią dabartiniam prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui dar kartą siekti aukščiausio posto. Prezidento patarėjas Mehmetas Ucumas ketvirtadienį užsiminė apie galimybę paankstinti rinkimus, kurie įprastai turėtų vykti 2028 m., praneša agentūra „Reuters“.
„Beveik nėra abejonių“, kad prezidento ir parlamento rinkimai vyks jau 2028 m. kovą arba balandį, o ne gegužę, kaip buvo numatyta, sakė jis žurnalistams Ankaroje. Tai leistų R. T. Erdoganui apeiti Konstitucijoje numatytą dviejų kadencijų apribojimą ir vėl kandidatuoti. M. Ucumas tiesiogiai nekomentavo prezidento ketinimų. Tačiau tai pirmas kartas, kai aukšto rango R. T. Erdogano aplinkos atstovas viešai parėmė tokį pasiūlymą.
R. T. Erdoganas valdo Turkiją nuo 2003 m., o savo politinę karjerą pradėjo 1994 m., tapęs Stambulo meru. Nors Turkijos konstitucija riboja prezidento kadencijų skaičių iki dviejų, R. T. Erdoganas galėjo pradėti dabartinę kadenciją dėl teisinės spragos, atsiradusios, kai 2018 m. šalis perėjo prie prezidentinės valdymo sistemos. Jo pirmoji kadencija pagal senąją sistemą nebuvo įskaityta.
Per kitus eilinius rinkimus R. T. Erdogano kadencijų limitas būtų išnaudotas net ir pagal pakeistą skaičiavimo tvarką. Jei jis nori likti valdžioje ir vėl kandidatuoti, turi dvi galimybes: pakeisti konstituciją arba dar dabartinės kadencijos metu surengti pirmalaikius rinkimus.
Tačiau pirmalaikiams parlamento rinkimams surengti būtinas parlamento pritarimas. Jei pirmalaikius rinkimus inicijuotų pats prezidentas, ši išimtis nebūtų taikoma ir jis nebegalėtų kandidatuoti.
Pirmalaikiams rinkimams paskelbti parlamente reikia trijų penktadalių balsų daugumos. Valdančioji R. T. Erdogano Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) bei nacionalistinės Nacionalistinio judėjimo partijos (MHP) koalicija turi 331 vietą, todėl viena negali užsitikrinti reikiamos daugumos. Prezidentui reikėtų opozicijos balsų.
MHP lyderis Devletas Bahçeli jau anksčiau pasisakė už pirmalaikius rinkimus, kad R. T. Erdoganas galėtų dar kartą kandidatuoti.
Didžiausia opozicinė Respublikonų liaudies partija (CHP) taip pat reikalauja pirmalaikių rinkimų, tačiau jos tikslas – mesti iššūkį R. T. Erdogano vyriausybei, o ne sudaryti jam galimybę dar vienai kadencijai.
„Tiesiog nepriimtina“ visą diskusiją susiaurinti iki klausimo, kaip užtikrinti R. T. Erdogano perrinkimą, praėjusią savaitę sakė CHP pirmininkas Özgüras Özelis.
Turkijoje didėja spaudimas opozicijai. Neseniai opozicijos bastionu laikomo Izmiro meras perėjo į R. T. Erdogano AKP. Dar dešimtys opozicijai priklausančių merų yra įkalinti dėl kaltinimų korupcija, kuriuos opozicija laiko politiškai motyvuotais.
