JAV ieško būdų grąžinti Baltarusijai lėšas, anot Aliaksandro Lukašenkos, įstrigusias „Citibank“, pranešė leidinys „Zerkalo“.
JAV jau paprašė banko atblokuoti šias lėšas, antradienį per derybas Minske pareiškė JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijai Johnas Cole`as. To prašė autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
„Aš visiškai palaikau jūsų reikalavimus. Tiesą sakant, jūs esate visiškai teisus. Šios lėšos turi būti atblokuotos ir grąžintos. Mes paprašėme banko atblokuoti šias lėšas. Šiuo metu kuriame tam skirtą mechanizmą. Kai tik gausime konkretų banko atsakymą, nedelsdami jums pranešime“, – per susitikimą su A. Lukašenka sakė J. Cole`as, jį citavo „BelTA“.
Savo ruožtu A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija yra atvira aptarti bet kokius klausimus su JAV, tačiau privalu griežtai laikytis susitarimų.
Jis pabrėžė, kad abi šalys jau yra pasiekusios daugybę susitarimų ekonominių santykių srityje, ir pridūrė dėl to pakvietęs premjerą, kad visus informuotų apie susitarimų įgyvendinimą.
Prieš kelias dienas A. Lukašenka viešai pareikalavo, kad JAV grąžintų kelias dešimtis milijonų dolerių, jo teigimu, laikomų „Citibank“. Jis teigė, kad pinigus pervedė su Baltarusija bendradarbiavusi bendrovė, tačiau lėšos buvo įšaldytos. A. Lukašenka pinigų grąžinimo klausimą susiejo su galimu ekonominiu susitarimu su Vašingtonu.
„Jei norite mūsų kalio trąšų (jei norite jas pirkti), pirmyn“, – pareiškė A. Lukašenka. Pasak jo, Baltarusija negali tuojau pat pristatyti didelių jų kiekių, nes sutartys šiems metams jau sudarytos, bet kitais metais bus svarstoma.
„Dabar atsirado galimybė pakrauti laivą (tikrai jį baigsime krauti rytoj) – imkite. Bet skolą grąžinkite. 43 mln. – 44 mln. dolerių mūsų pinigų įstrigę „Citibank“. Pinigus sumokėjo su mumis bendradarbiavusi bendrovė. Jie įstrigę turtingoje Amerikoje. Jūs mums, prašau, grąžinkite šiuos pinigus“, – sakė A. Lukašenka.
„Citibank“ yra didelis Amerikos bankas, priklausantis finansų grupei „Citigroup“. Jis veikia dešimtyse šalių, dirba tiek su privačiais klientais, tiek su įmonėmis, atlieka tarptautinius mokėjimus ir atsiskaitymus.
Antradienį J. Cole`as atvyko į Minską dar vienam derybų ratui su A. Lukašenka. Baltarusijai atstovavo ministras pirmininkas Aliaksandras Turčinas, KGB vadovas Ivanas Tertelis ir Baltarusijos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Valentinas Rybakovas.
Dieną prieš tai J. Cole`as atskrido į Vilnių, susitiko su Lietuvos užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu. Jie aptarė pastangas išlaisvinti politinius kalinius Baltarusijoje ir saugumo padėtį regione.
D. Trumpo specialusis pasiuntinys anksčiau sakė, kad tikisi, jog Baltarusija paleis politinius kalinius maždaug rugsėjo viduryje. Jis priminė, kad JAV pastangomis jau paleista 500 kalinių, o vėliau – dar maždaug 200 pagal A. Lukašenkos pasirašytus vadinamuosius malonės suteikimo įsakus.
A. Lukašenka geležiniu kumščiu valdo 9,5 mln. gyventojų turinčią šalį jau daugiau nei tris dešimtmečius, o Vakarų šalys jai ne kartą skelbė sankcijas – tiek dėl prastos žmogaus teisių situacijos, tiek už tai, kad leido Maskvai pasinaudoti savo teritorija jai vykdant plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 metais.
A. Lukašenkos valdžiai iššūkis kilo po 2020 metų prezidento rinkimų, kai šimtai tūkstančių žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš rinkimus, kuriuos laikė suklastotais. Per vėliau sekusį susidorojimą dešimtys tūkstančių žmonių buvo sulaikyti, daugelį jų sumušė policija. Žinomi opozicijos atstovai pabėgo iš šalies arba buvo įkalinti.
Praėjus penkeriems metams po masinių demonstracijų, praėjusiais metais A. Lukašenka paskelbė laimėjęs septintąją kadenciją rinkimuose, kuriuos opozicija pavadino farsu.
„Politiniai kaliniai tapo prioritetu“
Baltarusijos opozicija palankiai įvertino J. Coale`o pastangas kaip svarbią humanitarinę misiją, tačiau pabrėžė, kad A. Lukašenkos vyriausybė įkalino dar daugiau politinių kalinių.
Tremtyje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sakė esanti giliai dėkinga D. Trumpui, J. Coale`ui ir JAV administracijai už tai, kad „politiniai kaliniai tapo prioritetu“, ir pridūrė, kad „jų įsitraukimas jau davė realių rezultatų“.
Kartu ji pabrėžė, kad „represijos tęsiasi“, o A. Lukašenka „toliau remia Rusijos karą“.
„Tikslas turėtų būti ištuštinti kalėjimus, o ne reabilituoti diktatūrą“, – sakė S. Cichanouskaja.
Žmogaus teisių centro „Viasna“ duomenimis, Baltarusijoje vis dar yra 912 politinių kalinių, įskaitant 20 žurnalistų.
„Šalyje tęsiasi griežtos politinės represijos, o režimas taiko „sukamųjų durų“ politiką, kai už grotų nuolat sodinami nauji politiniai kaliniai“, – naujienų agentūrai AP sakė „Viasna“ teisininkas Pavelas Sapelka.
„Lukašenka su politiniais kaliniais elgiasi kaip su prekėmis, kuriomis galima prekiauti mainais į sankcijų panaikinimą, tačiau represinis režimo pobūdis lieka nepakitęs“, – pabrėžė jis.
Stebėtojai teigia, kad kontaktai su JAV suteikė A. Lukašenkai galimybę sušvelninti tarptautinę Minsko izoliaciją.
„Lukašenka yra labai patyręs politikas, o kontaktai su JAV leis jam ne tik sumažinti visišką priklausomybę nuo Kremliaus, bet ir sugrįžti į tarptautinę areną bei siekti Europos Sąjungos sankcijų, kurios kur kas stipriau kerta Baltarusijos ekonomikai, sušvelninimo“, – AP sakė politikos analitikas Valerijus Karbalevičius.
