Po ilgų mėnesių JAV vėl mėgina išjudinti derybas dėl Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo. Tačiau diplomatinė plokštelė, regis, vėl užstrigo toje pačioje vietoje: kol Vašingtonas kalba apie „turiningus“ ir „naudingus“ pokalbius, Maskva pareikalavo, kad visa Ukraina taptų „buferine zona“. Ar JAV turi realių svertų paveikti Kremlių, ar šios derybos tebus dar viena proga Maskvai išsakyti savo ultimatumus?
STRAIPSNIS TRUMPAI
- JAV siekia išjudinti derybas dėl karo užbaigimo, todėl Trumpo pasiuntiniai vyko į Maskvą ir Kyjivą.
- Tačiau Kremliaus retorika po derybų parodė, kad jis nepasiruošęs atsisakyti maksimalistinių ambicijų Ukrainoje.
- Trumpas Rusiją bando sudominti ekonominiu bendradarbiavimu, tačiau abejojama, kiek svertų šioje srityje jis iš tiesų turi.
- Padėtis fronte taip pat neleidžia nė vienai šaliai pakreipti derybų savo naudai.
- Politologo teigimu, kol viena pusė nepatirs pralaimėjimo arba kol abi pusės neišseks, tol karas tęsis.
Amerikiečių optimizmas ir Lavrovo pareiškimas
Artėjant svarbiems JAV kadencijos vidurio rinkimams ir ieškant užsienio politikos pergalių, prezidento Donaldo Trumpo žvilgsnis pirmą kartą nuo karo Irane pradžios vėl nukrypo į Ukrainą. Jo pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve’as Witkoffas lankėsi Maskvoje bei Kyjive. Pats D. Trumpas telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Amerikiečių pasiuntiniai derybų rezultatus skubėjo pateikti optimistiškesnėje šviesoje, kalbėdami apie planus grįžti prie trišalių derybų, ruošiamą platesnio masto taikos paketą ir aptartas „naujas idėjas“. JAV prezidento svainis J. Kushneris tikino, kad pasiektas susitarimas dėl karo pabaigos visais klausimais, išskyrus teritorinius.
Visgi dar per Kyjive vykusią bendrą konferenciją su JAV atstovais Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prakalbo kur kas realesniu tonu, nurodydamas, kad, tikėtina, karas tęsis žiemą. O viltis dėl greito derybų proveržio galiausiai užgesino Kremliaus pareiškimai – V. Putino patarėjas Jurijus Ušakovas vėl pabrėžė, kad būtina pašalinti „pagrindines karo priežastis“, kuriomis dangstomi Rusijos maksimalistiniai tikslai, ir paprieštaravo JAV pasiuntinio teiginiui, kad vienintelis neišspręstas klausimas yra teritorijos.
Suomijos tarptautinių santykių instituto Rusijos, Rytų Europos ir Eurazijos programos direktoriaus A. Mosheso vertinimu, per šias derybas Maskva neparodė jokių signalų, kad būtų pasiruošusi nors kiek nusileisti dėl savo tikslų Ukrainoje.
„Ponas (Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus – LRT.lt) Lavrovas žengė dar toliau, palyginti su tuo, ką pastarosiomis dienomis sakė Putinas – jis pareiškė, kad visa Ukraina turėtų būti paversta buferine zona. Tai reiškia Ukrainos suvereniteto pabaigą, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pabaigą.
Nesvarbu, kas buvo pasakyta susitikimų su šiais JAV atstovais metu: jei ponas Lavrovas viešai paskelbia tokį pareiškimą, tai atskleidžia, kad Rusijos pusės pozicija nepasikeitė – jie vis dar tikisi sėkmingų karinių laimėjimų, laimėjimų mūšio lauke, o ne diplomatijoje“, – komentuoja politologas.
Rusai vis dar tikisi sėkmingų karinių laimėjimų, laimėjimų mūšio lauke, o ne diplomatijoje.
A. Moshesas
Taip D. Trumpo pastangas užbaigti jau penktus metus besitęsiantį Rusijos karą Ukrainoje ir toliau žlugdo Maskvos maksimalistiniai reikalavimai, kurių įgyvendinimas faktiškai reikštų Ukrainos kapituliaciją.
Rinkimų kampanijos metu skambiai žadėjęs karą užbaigti per 24 valandas, o vėliau ne kartą tvirtinęs, kad susitarimas jau ranka pasiekiamas, D. Trumpas įstrigo savotiškoje Švilpiko dienoje. Net J. Kushneriui vizito Kyjive metu teko pripažinti: „Jei atsakymas būtų paprastas, kas nors tai jau būtų išsprendęs.“
„Kaip paaiškėjo, praėjus beveik penkeriems metams nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, amerikiečių derybininkai ir pasiuntiniai vis dar nežino, kas čia, po galais, vyksta, kas kaltas, kas ką daro ir kas vyksta fronto linijoje ar užnugaryje“, – LRT.lt sako Kyjive įsikūrusio analitinio centro „Ukrainian Prism“ Šiaurės Amerikos programos direktorius Oleksandras Krajevas.
Amerikiečiai ieško pasiūlymo rusams
JAV prezidento ir jo komandos strategija – perpinti taikos susitarimus su ekonominiais sandoriais. Taip elgtasi derantis su Izraeliu ir „Hamas“ dėl Gazos Ruožo, taip pasiektas susitarimas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Šį receptą D. Trumpo administracija taip pat bando įgyvendinti Ukrainoje, ieškant pasiūlymo, kurio Rusija negalėtų atsisakyti.
Kaip sėdėdamas šalia V. Zelenskio J. Kushneris aiškino, amerikiečių tikslas yra ieškoti sprendimo, kuriuo „išloštų“ ne tik Ukraina, bet ir Rusija.
Panašu, kad D. Trumpas savo koziriu čia mato dvišales ekonominio bendradarbiavimo perspektyvas. Anot Kremliaus, po derybų su pasiuntiniais V. Putinui paskambinęs D. Trumpas pabrėžė, kad nori greitos karo pabaigos, kuri leistų atkurti JAV ir Rusijos santykius, konkrečiai išskirdamas šalių prekybos ir ekonomikos ryšius.
„Trumpas paprasčiausiai bando išsipirkti nuo atsakomybės remti Ukrainą ir taip išvengti sudėtingų derybų, kurias priešingu atveju jam tektų vesti tiek su Rusija, tiek su Ukraina. Nemanau, kad šis „išsipirkimas“ šįkart pavyks“, – pažymi ukrainiečių ekspertas O. Krajevas.
Suomijos tarptautinių santykių instituto politologo teigimu, tolesnėms deryboms kliūtimi paradoksaliai tapo JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas Aliaskoje, po kurio paaiškėjo, kad abi pusės skirtingai interpretuoja tai, kas buvo sutarta. Dėl to V. Putinas ir jo aplinka, tikėtina, dar skeptiškiau vertins bet kokius Vašingtono pažadus.
Trumpas paprasčiausiai bando išsipirkti nuo atsakomybės remti Ukrainą ir taip išvengti sudėtingų derybų.
O. Krajevas
A. Moshesas taip pat rimtai abejoja, kiek save derybų meistru vadinantis D. Trumpas apskritai turi ekonominių kortų Maskvai palenkti.
„Kai amerikiečiai siūlo rusams verslo galimybes, tai skamba kur kas mažiau įtikinamai, nes, jei paklaustumėte manęs, aš nežinau, kokias galimybes amerikiečiai gali pasiūlyti Rusijai. Ar amerikiečiai gali pasiūlyti investicijas? Tikriausiai ne, nes JAV privačios įmonės, net jei karas baigtųsi, neskubės investuoti į Rusiją, matydamos, kas nutiko su ankstesnėmis investicijomis.
Technologijos? Jų negalima perduoti. Šiuo metu yra daug abejonių, tačiau pagrindinė yra ta, kad jei Rusijai perduosite šiuolaikines technologijas, kokia garantija, kad jos tą patį vakarą nepateks į Kinijos rankas?“ – aiškina jis.
Ar situacija fronte gali išjudinti derybas?
Dronų pakeistas frontas ir lėtos bei sekinančios kovos taip pat neleidžia nė vienai pusei pakreipti derybų savo naudai.
JAV Karo studijų institutas skelbia, kad ukrainiečiai pirmą kartą nuo įsiveržimo į Kursko sritį 2024 metais perėmė iniciatyvą mūšio lauke ir daugiau nei pusmetį sėkmingai ją išlaiko. Tačiau rusai neatsitraukia nuo savo siekio pralaužti Tvirtovių juostą, kuri yra Donecko srities gynybinis pagrindas. Ukrainos žvalgyba skelbia, kad rusų vadai prašo V. Putino po Dūmos rinkimų skirti papildomus 800 tūkst. karių, veikiausiai norėdami susigrąžinti iniciatyvą mūšio lauke.
Ukraina taip pat tęsia savo tolimojo nuotolio smūgių kampaniją prieš taikinius giliai Rusijoje, o rusai nepaliauja terorizuoti ukrainiečių masinėmis atakomis.
„Rusija siekia sunaikinti galimybes mums gyventi ir vykdyti normalią ekonominę veiklą, ypač artėjant žiemai. Tuo tarpu mes stengiamės smogti Rusijos kariniam ir eksportui svarbiam verslui, mėgindami sustabdyti karo mašiną ir taip priartėti prie kokių nors derybų“, – aiškina „Ukrainian Prism“ ekspertas.
Negalėdamas apsiginti nuo Rusijos balistinių raketų, Kyjivas dar prieš žiemą skuba ieškoti būdų pakeisti Kremliaus išskaičiavimus: V. Zelenskis neseniai paskelbė planą uždaryti Rusijos oro erdvę pasiunčiant ten daugybę dronų. Visgi A. Moshesas šią idėją vadina ne iki galo apgalvota.
„Iš esmės pats pasakai rusams, kur ketini smogti. Tai nėra itin prasminga. Zelenskis gali bandyti tai daryti, tačiau nesu tikras, kad Ukrainos kariuomenė tuo būtų patenkinta. Yra kitų taikinių“, – vertina jis.
Tačiau rusai taip pat rizikuoja apsiskaičiuoti, kadangi visas jų vertinimas šiuo metu grindžiamas tuo, kad Ukraina negali perimti balistinių raketų. „Jei ukrainiečiai gaus ginklų iš Vakarų ir bus tinkamai parengti, jie pradės tas raketas perimti“, – pažymi ekspertas.
Pirmadienį JAV prezidentas pranešė, kad Ukraina ir Rusija sutarė neatakuoti viena kitos energetikos objektų, tačiau kol kas išlieka klausimas, ar šio susitarimo bus laikomasi. Jungtinės Tautos jau anksčiau perspėjo, kad dėl nuolatinių smūgių Ukrainos energetikos objektams šalies gali laukti sunkiausia žiema nuo plataus masto karo pradžios, kelianti ir humanitarinės katastrofos grėsmę. Tuo metu Suomijos tarptautinių santykių instituto politologas ragina nepuoselėti iliuzijų, kad šios derybos atves prie greitos karo atomazgos.
„Aš esu istorikas, o iš istorijos žinome, kad karai iš esmės baigiasi tik dviem atvejais: kai viena pusė patiria pralaimėjimą arba kai abi pusės yra išsekusios. Kol kas nematome nei vienos pusės pralaimėjimo, nei abiejų pusių išsekimo.
Problemos, susijusios su ekonomika, yra labiau tikėtinos Ukrainai nei Rusijai vien dėl jos dydžio. Galbūt po metų ar dvejų jos išseks, bet ne dabar“, – vertina A. Moshesas.
