Lietuvos bankas pristatė atnaujintą ekonominę prognozę. Ūkis – augs, maistas šiemet dar nebrangs, bet bendra vidutinė metinė infliacija viršys 5 procentus. Dėl jos brangsta didieji valstybės projektai, nuvertėja žmonių pajamos ir santaupos. Lietuvos banko vadovas Vyriausybei siūlo ieškoti galimybių, kaip skolintis iš gyventojų, kad pinigai liktų Lietuvoje. Finansų ministras su idėjomis žada nedelsti.
Labai gražu, sako, verta net nuotraukos – maistas Lietuvoje, anot statistikų, vienintelis, kurio kainos per metus nepakilo. Atvirkščiai, maistas ir nealkoholiniai gėrimai 2 proc. atpigo.
Visa kita, nors ir brango, pirkėjų nesustabdė. Metinis mažmeninės prekybos augimas – tarp didesnių ES.
Prekybos centro CUP vadovė Ona Nevinskienė sako, kad nerimo žmonėms įneša tik įskrendantys dronai – tą girdi pokalbiuose.
„Nerimo visuomenėje bus tik daugiau. Deja, prie jo įprantama. Žmonės išmoksta gyventi. Gyvenimas nesustoja, jisai vyksta. Gal todėl ir išlaidos mūsų šiuo metu yra šiek tiek didesnės, nes žmonės supranta tą gyvenimo trapumą“, – tikina CUP generalinė direktorė.
Lietuvos banko teigimu, ilgą laiką bendrą infliaciją Lietuvoje didino brangstančios paslaugos. Bet dabar labiau didina į viršų šokęs degalų, dujų ir elektros brangimas.
„Žmonės labiausiai jaučia per tris prekių kategorijas, ką rodo įvairūs ekonominiai tyrimai: pirmiausia per degalus. Antra, per maistą ir per komunalinius. Tai va dabar mes turime spartų degalų augimą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Lietuvos banko prognozėmis, degalų ir kitos energijos brangimas persimes plačiau į visas prekes ir paslaugas. Spalį infliacija viršys 6 proc., gruodį gali būti dar didesnė. Bet vidutinė šiemetinė bus 5 proc.
„Kai infliacija yra mažesnė arba sumažėjo, tai nereiškia, kad kainos nustojo augti. Jos auga, tik lėčiau. Su kuo susiduria žmogus kasdien parduotuvėje, tai yra su kainų lygiu. Kainų lygis nesumažėjo – jis toliau auga, tik lėčiau“, – komentuoja Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
G. Šimkus sako, ne išimtis bus ir maisto kainos, irgi kils. Tik dar ne šiemet.
„Maisto brangimas gali nutikti kitų metų viduryje daugmaž“, – prognozuoja jis.
Darbo užmokestis kitąmet didės, bet mažiau nei šiemet. Infliaciją algų augimas dar aplenks, bet dėl jos vis tiek jau nuvertėja ir pajamos, ir santaupos, tarp kurių – ir atsiimti pensijai kaupti pinigai.
Infliacija ir padidintos palūkanos brangina didžiuosius valstybės projektus, auga Lietuvos skola. O tai, Lietuvos banko vadovas sako, keis investuotojų požiūrį į šalį, todėl esą pats laikas ieškoti, kaip skolintis ne tik užsienyje.
„Mes galime kaip valstybė, ir kitos valstybės labai tą išnaudoja, pasiskolinti viduje. 3.5 mlrd. eurų atėjo iš II pensijų pakopos. 1.6 mlrd. guli banko sąskaitose. Ir pinigų neuždirba, o netgi nuvertėja dėl infliacijos. Tai šitie pinigai galėtų būti įveiklinti“, – teigia G. Šimkus.
„Tikrai mes žinome tą situaciją, kad daug pinigų laikoma einamosiose sąskaitose. Tie pinigai, be abejo, dėl infliacijos nuvertėja. Ir yra noras ne tik tai per indėlius sukurti, bet ir papildomas obligacijas pasiūlyti mūsų visuomenei“, – sako finansų ministras Taurimas Valys.
Lietuvos banko teigimu, būsimų naujų valstybės vertybinių popierių palūkanos turėtų būti tokio dydžio, kokios tarptautinėje rinkoje. Žmonėms apsimokėtų skolinti.
Dabartinių gynybos obligacijų palūkanos – mažesnės. Ir trukmė irgi trumpa, o Vyriausybė esą turėtų galėti skolintis ilgam laikui.
„Išaugusios palūkanų normos būtų sumokėtos į vidų, o ne į išorę. Sumokėtos į vidų palūkanų normos veiktų kaip ekonomikos skatinimo šaltinis“, – pabrėžia G. Šimkus.
„Artimiausiu metu pasiūlysime tas priemones, kurios padės mums įveiklinti milijardines lėšas, laikomas sąskaitose. Tam, kad jie turėtų galimybę kaip alternatyvą dalį pinigų išsaugoti dėl infliacijos“, – tikina finansų ministras.
2022-aisiais, kai infliacija šovė į rekordines aukštumas, Europos Centrinis Bankas jos šuolį stabdė irgi keldamas bazines palūkanas.
Bankai ėmė uždirbti ir iš neišskolintų indėlių, ir iš paskolų. Ir gavo už tai susimokėti – jiems įvestas laikinas solidarumo įnašas. Iš jo finansuota gynyba, kiti svarbūs projektai.
Bet dabar, Lietuvos banko vadovas sako, situacija nėra tiek išskirtinė kaip tada. Apie naują solidarumo mokestį negalvojama.
