Su Seimo konservatorių frakcija penktadienį susitikęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad pastaruoju metu organizuojamos Rusijos kinetinės operacijos neturi politinės kainos. Todėl, anot ministro, NATO turi imtis atitinkamų atgrasymo priemonių.
„Bendra tendencija dėl kinetinių operacijų prieš NATO valstybes yra auganti. Pats operacijų pobūdis nesikeičia“, – posėdžio metu kalbėjo K. Budrys.
„Šios priemonės, kurias raginu įsivertinti ir kolegas, jos yra didinančios karinį ir tuo pačiu politinį spaudimą Rusijai. Problema didžiausia yra, kad šios kinetinės operacijos neturi Rusijai politinės kainos. Todėl tą politinę kainą reikia sukurti, kad būtų Rusijai žala, kad, galų gale, planuojant operaciją, norint kažką supleškinti, susprogdinti, būtų ir priedas prie tos operacijos, kokios bus politinės rizikos“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas.
Anot jo, NATO atsakas turėtų riboti Rusijos piliečių, diplomatų bei šnipų galimybes veikti Europoje.
„Yra visiškai nepriimtina (...) išduoti Šengeno vizų rekordinius skaičius, kas vyko praeitais metais ir šiais metais. Mes turime tai mažinti. Kaip žinia, Lietuva neišduoda vizų turistams iš Rusijos, tačiau Europoje jų yra pilna“, – teigė K. Budrys.
Kita priemonė, anot ministro, riboti priešiškų valstybių diplomatų skaičių bei laisvą judėjimą Europoje.
„Mes turime apriboti jų judėjimo galimybes visiškai laisvai judėti po visą Europos Sąjungą (ES)“, – akcentavo jis.
Galiausiai, ministro teigimu, 22-asis ES sankcijų paketas turi būti nukreiptas prieš Rusijos energetikos įmones ir verslus. Be to, K. Budrio nuomone, nauji ribojimai privalo būti įvedami dažniau.
„Sankcijas režimui turėtume skaidyti į mažesnius gabaliukus ir dažniau priiminėti naujus paketus. Negalime kiekvieną kartą laukti. Kaip žinome, neseniai buvo priimtas 21-asis paketas, ir negalime laukti individualioms sankcijoms 22-ojo paketo ir tik tada (…) po kelių mėnesių priimti sankcijas“, – akcentavo URM vadovas.
„22-ajame pakete, galų gale, turime grįžti prie tų pagrindinių Rusijos energetikos įmonių ir ne tik – kalbėti apie visišką atjungimą nuo „SWIFT“, ko mums vis dar nepavyksta padaryti, ir toliau spausti ir spausti, nes šios priemonės yra vis dar nepakankamos, kad politiškai stabdytume Rusijos tokį elgesį“, – pridūrė ministras.
Siūlymas pripažinti Rusijos žvalgybą teroristine organizacija – svarstytinas
Užsienio reikalų ministras sako, kad tiek Lietuva individualiai, tiek ES galėtų pripažinti Rusijos žvalgybą teroristine organizacija.
Jo teigimu, toks žingsnis atvertų kelią griežtesnėms finansinėms bei kitoms sankcijoms.
„Tą žingsnį gali padaryti ir ES, gali padaryti ir Lietuva individualiai. Lietuva individualiai pripažino Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusą kaip teroristinę organizaciją. ES po to irgi tokį sprendimą priėmė, nes iš to plaukia tam tikros pasekmės“, – penktadienį žurnalistams sakė K. Budrys.
„Visiškai kitaip prieiname prie teroristinės organizacijos per finansų priežiūrą, kontrolę, sankcijas, kontaktų palaikymą. Tai ne tik politinė žinia, bet ir labai konkretūs teisiniai instrumentai, todėl ES lygmeniu apie tai reikia kalbėti“, – pabrėžė ministras.
Pastaruoju metu Europos žvalgybos vadovai baiminasi, kad Rusijos karas prieš Ukrainą vis labiau persikelia į Europą.
Antradienį Berlynas apkaltino Maskvą dėl incidento Leipcigo oro uoste, kurį ES pavadino turinčiu visus „valstybės remiamo terorizmo“ požymius. ES šalys išsikvietė Rusijos pasiuntinius ir svarsto galimybę įvesti naujas sankcijas.
„Organizacija, kuri yra įvardyta kaip atsakinga už tokio pobūdžio išpuolių organizavimą, taip pat ne pirmą kartą, su sprogmenimis civiliniame oro uoste, tai kas kitas tai yra, jeigu ne terorizmas, jeigu ne noras sukelti terorą ir įtampą visuomenėje“, – kalbėjo K. Budrys.
„Taigi viena iš atsakomųjų priemonių (paskelbimas teroristine organizacija – BNS) ji gali būti, ir ties tuo toliau dirbsime“, – tikino jis.
