Remiantis nauja ekspertų centro ataskaita, Rusija sėkmingai „nustatė NATO oro gynybos spragas“ vykdydama beveik dvejus metus trukusią dronų kampaniją, kuriai, tikėtina, iš dalies buvo pasitelkti ir vadinamojo šešėlinio laivyno tanklaiviai kaip dronų paleidimo platformos, rašo „Financial Times“ (FT).
Londone įsikūrusio Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) tyrime teigiama, kad 19 mėnesių trukusi operacija buvo vykdoma daugiau nei dešimtyje NATO šalių bei Airijoje ir „vyko nesulaukdama kolektyvinio sąjungininkų atsako“.
Pasak tyrimo autorių, buvo išnaudoti ne tik Europos oro gynybos sistemų trūkumai, bet ir teisinio reguliavimo spragos bei veiksmų taisyklių silpnybės. Taip pat išryškėjo rimti Europos gebėjimų reaguoti į pigius bepiločius orlaivius trūkumai.
Dažnai atskiros valstybės dronų pasirodymus ir įtariamą kišimąsi į infrastruktūrą vertino kaip pavienes nacionalines problemas ir kartais vengė tiesiogiai kaltinti Rusiją dėl šių įsibrovimų, teigiama IISS ataskaitoje.
Kai kuriuos incidentus buvo lengva susieti su Rusija. Pavyzdžiui, 2025 m. rugsėjį į Lenkijos oro erdvę įskrido 24 dronai, o dalį jų numušė NATO pajėgos. FT rašo, kad kiti atvejai buvo ne tokie aiškūs, tačiau, kaip per spaudos konferenciją sakė ataskaitos autorius Charlie Edwardsas, „modelis tampa matomas, kai incidentai nagrinėjami bendrai“.
Jo teigimu, bendras vaizdas rodo koordinuotas pastangas, nukreiptas prieš Europos kritinę nacionalinę infrastruktūrą.
Daugeliu atvejų netoli dronų įsibrovimų vietų buvo Rusijos komerciniai laivai, įskaitant šešėlinio laivyno tanklaivius. Ataskaitoje daroma prielaida, kad jie galėjo būti naudojami kaip dronų paleidimo platformos, jų susigrąžinimo vietos arba ryšio retransliavimo punktai.
2025 m. Prancūzija netgi atliko kratą šešėlinio laivyno tanklaivyje, kuris buvo įtariamas dronų paleidimu, tačiau savo išvadų viešai nepaskelbė. Anot Ch. Edwardso, nustatyti atsakomybę tebėra sudėtinga, nes nė vienas iš, kaip manoma, iš jūros paleistų dronų nesudužo.
FT rašo, kad daugelis incidentų jau yra gerai žinomi. Pavyzdžiui, 2025 m. rugsėjį dronai kelioms valandoms privertė uždaryti Kopenhagos oro uostą, o praėjusių metų gruodį Nyderlandų naikintuvai buvo pakelti persekioti dronų virš Volkelio oro bazės.
Kiti dronai buvo pastebėti netoli jautrių branduolinių ar karinių objektų, tokių kaip Prancūzijos branduolinių povandeninių laivų bazė bei oro bazės Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose.
Daugeliu atvejų dronai nebuvo numušami, jei skraidė virš civilių teritorijų arba jei veiksmų taisyklės draudė imtis bet kokių veiksmų.
Reaguodamos į šią kampaniją, Europos vyriausybės pradėjo kovos su dronais iniciatyvas, įskaitant išplėstas ES gynybos programas. Ataskaitoje NATO, ES ir nacionalinės vyriausybės raginamos peržiūrėti veiksmų taisykles ir teisės aktus, reglamentuojančius kovos su dronais operacijas.
Europos oro gynybos sistemos pirmiausia buvo kuriamos kovai su įprastais orlaiviais ir raketomis, o ne su nebrangiais, lėtai judančiais dronais, kuriuos radaruose sudėtinga atskirti nuo įvairių trikdžių ir foninių signalų.
